Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-350/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-30
Bylos Nr.
1A-114-350/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53566-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Meidus
Nuteistasis
Ž. K.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-114-350/2018
Baudžiamojo proceso Nr. 1-01-1-53566-17-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2018 m. balandžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Valdo Meidaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-02-19 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsniu subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2016-11-17 baudžiamuoju įsakymu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, Ž. K. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams ir 34 MGL (1280,44 EUR) dydžio baudą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018-02-19.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017-10-15 iki 2017-10-17 (dvi dienos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 15 d., apie 13.40 val., kambaryje, adresu S. k., U. r., panaudodamas fizinį smurtą D. R., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. ranka suimdamas už kaklo, suspausdamas ir pastumdamas, nukentėjusiajam D. R. sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. K. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, prašo ją švelninti ir neskirti realaus laisvės atėmimo.

2.1 Nurodo, kad nubaustas per griežtai, nes jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Nesutinka, kad jis pripažintas recidyvistu ir, kad veiką padarė neišnykus teistumui, nes jo padarytos veikos nėra tyčinės, jis laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, praeityje buvo pareigūnas.

2.2 Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nepagrįstai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda, nes jis paskirtą baudą moka pagal galimybes, pats yra išlaikomas valstybės, prašo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti tinkamai.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė –atmesti.

4. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

5. Pažymima, kad nuteistasis Ž. K. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą dėl dviejų – Utenos apylinkės teismo 2018-02-06 ir 2018-02-19 jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių atskirose baudžiamosiose bylose. Panevėžio apygardos teismo 2018-04-12 nutartimi jo apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo 2018-02-06 nuosprendžio buvo atmestas ir minimoje nutartyje dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusiu su nuteistojo pripažinimo recidyvistu, jo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos bei teistumo išsamiai pasisakyta, todėl šioje nutartyje pakartotinai dėl tų pačių klausimų nebepasisakoma. Nuteistajam neginčijant kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu 2018-02-19 nuosprendžiu ir veikos kvalifikacijos, Utenos apylinkės teismo 2018-02-19 nuosprendis revizuojamas tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

6. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino Ž. K. padarytos veikos pavojingumą, anksčiau jo padarytas veikas, asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą tyčinę veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. K. skundžiamas nuosprendis septintas, ankstesniais nuosprendžiais jam jau buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad Ž. K., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. Sistemingai Ž. K. vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai, kuriuos jis dažniausiai padarydavo būdamas neblaivus, rodo, kad ir nusikaltimas, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti, švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės, šiuo atveju nebepakanka.

7.1 Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokios situacijos nėra. Aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo argumentacija dėl bausmės skyrimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. paskirta bausmė savo rūšimi yra ir teisinga, ir teisėta, skirti švelnesnę jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nėra pagrindo, nes tokia bausmė nepadės pasiekti bausmei keliamų tikslų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, nes nagrinėjamu atveju tam nėra šiame įstatyme numatytos būtinos sąlygos – pagrįsto manymo, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

8. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8.1. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas recidyvistu) ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi), jo asmenybę – teisiamas septintą kartą, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, charakterizuojamas neutraliai, bei nusikaltimo pobūdį – padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra per griežta, artima galimam vidurkiui ir individualizuota tinkamai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu dar sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant Ž. K. laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę. Kaip matyti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo ir reiškiamo gailesčio, apylinkės teismui buvo žinomos ir tinkamai įvertintos skiriant bausmę, todėl tas pačias nurodomas aplinkybes vertinti iš naujo, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

8.2 Bylos duomenimis apeliantas Utenos rajono apylinkės teismo 2016-11-17 baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 14 MGL (527,24 EUR) dydžio bauda, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 20 MGL (760,00 EUR) dydžio bauda, kurių mokėjimo nors kokia dalimi, priešingai nei nurodoma skunde, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl minimais sprendimais paskirtoms bausmėms esant neįvykdytoms, jos pagrįstai buvo subendrintos su skundžiamu nuosprendžiu paskira bausme vadovaujantis BK 64 straipsniu jas visiškai sudedant. Tokia subendrinta, galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.

Šalies argumentai

9. Nuteistasis Ž. K. apeliaciniu skundu prašo subendrinti skundžiamu Utenos apylinkės teismo 2018-02-19 nuosprendžiu paskirtą bausmę su to paties teismo 2018-02-06 nuosprendžiu jam paskirta bausme, tačiau toks prašymas nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrinamos pastariesiems sprendimams įsiteisėjus. Priimant Utenos apylinkės teismo 2018-02-19 nuosprendį ankstesnis to paties teismo 2018-02-06 nuosprendis buvo neįsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas jais paskirtų bausmių bendrinti negalėjo. Analizuojamu atveju klausimas dėl skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo turėtų būti sprendžiamas BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. nuosprendžius priėmęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę, po to, kai į jį teikimu kreipsis bausmę vykdanti institucija.

10. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisSigitas BagdonavičiusValdas Meidus