Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, I3-4737-394/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Data: 2020-09-21
Bylos Nr.: I3-4737-394/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00729-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Jarūnė Sedalienė (pirm.)
Pareiškėjas: R. B.
Atsakovas: Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai: Žilvinas Astrauskas

2020 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai(S)

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui R. B.,pareiškėjo atstovui advokatui Žilvinui Astrauskui,atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 86-TE-114 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. 86-TE-114, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis ir jo atstovas advokatas Žilvinas Astrauskas paaiškino, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 ir 71 straipsniais, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato individualių tarnybinių ginčų komisijos posėdžio 2020-03-27 sprendimu Nr. 86-P1-31, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-02-26 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-4 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 str. 8 p., 21 str. 2 p., Policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. 2 p., 5 p., 25 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2018-01-29 įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 p., Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., 6.6 p., Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p., ir aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų neatitinka tikrovės ir drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, per griežta. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3 p. nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tarnybinis patikrinimas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėtas 2020-01-27, gavus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. tarnybinį pranešimą Nr. 86-PR2-604. Išvadoje nurodoma, kad 2020-01-16 12.16 val. buvo registruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbiami) – galimai neblaivaus vairuotojo atvykimą į autoplovyklą. 12.31 val. į įvykį išsiųstos pajėgos „Lūšė 2044“, kurias sudarė vyresnysis tyrėjas R. B. ir Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja D. C.. 12.32 val. užfiksuotas pajėgų „Lūšė 2044“ atvykimas į įvykio vietą, tačiau galimai neblaivus vairuotojas ir jo vairuotas automobilis (duomenys neskelbiami) nerastas. Toliau vėlgi nurodoma, kad 12.17.20 val. automobilis (duomenys neskelbiami), išvažiuoja iš plovyklos; 12.23.50 val. prie plovyklos prieina pareiškėjas ir D. C., ir 12.25.35 val. jie įsėda į tarnybinį automobilį; nuo 12.25.35 val. iki 12.38.58 val. jie kalbasi automobilyje, 12.39 val. įvažiuoja į plovyklą, išlipa iš automobilio. Nuo 12.40 val. iki 13.02 val. automobilis plaunamas, 13.02 val. pareiškėjas išvaro jį iš plovyklos, 13.03 val. jie išvažiuoja iš plovyklos teritorijos, neskubėdami važiuoja link automobilio (duomenys neskelbiami) savininko gyvenamosios vietos, kurią privažiuoja 13.04.41 val. ir važinėja po gyvenamųjų daugiabučių namų kiemus, 13.09 val. išlipa iš tarnybinio automobilio ir nueina į R. K., automobilio savininko, gyvenamąją vietą. Iš šių faktų padarytos išvados, kad pareiškėjas, sužinojęs apie įvykį, 15 min. sėdėjo tarnybiniame automobilyje, 22 min. jį plovė, iki galimo pažeidėjo namų atvyko per 45 min., nesiėmė neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam administraciniam nusižengimui ar nusikalstamai veikai, veikė netinkamai ir aplaidžiai žiūrėjo į jiems pavestas funkcijas – neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“. Pareigūnai, padarę tokias išvadas ir nusprendę, kad pareiškėjui turi būti paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, visiškai nekreipė dėmesio į realias įvykio aplinkybes ir į pareiškėjo bei jo kolegės paaiškinimus. Pareiškėjas su kolege tarnybinį automobilį buvo palikę prie autoplovyklos ir, suderinę su atsakingais pareigūnais, išėję pietauti. Nepasibaigus pietų pertraukai, geranoriškai sutiko vykti į įvykio vietą, taip padėdami budėtojui, kadangi kiti ekipažai neturėjo galimybės reaguoti į pranešimą. Pareiškėjams už tą darbą pietų metu nėra apmokėta. Pareiškėjas įvykio vietoje buvo jau po to, kai galimas pažeidėjas iš jos išvažiavo. Apie jo asmenybę bei faktą, kad vietoje nebėra, jokios informacijos iš budėtojo ar kitų asmenų negavo, todėl pagal budėtojo nurodymą buvo laukiama, kol pajudės iš plovyklos ir bus galima fiksuoti pažeidimą. Pamačius, kad automobilio (duomenys neskelbiami), plovykloje nebėra, tarnybinis automobilis buvo paliktas plauti, tuo pačiu metu aiškinantis galimo pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą, apklausiami potencialūs liudytojai. Tarnybinio automobilio plovimas tam netrukdė. Surinkus būtiną informaciją, buvo nedelsiant išvykta ieškoti galimo pažeidėjo jo gyvenamojoje vietoje, kur jis ir buvo surastas, sutinkamai su „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 ir 2016-05-18 nutarimu Nr. 503, jam nustatytas neblaivumas. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad galimo pažeidėjo suradimas per 45 min. sudarė jam galimybę išsigalvoti tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir taip išvengti atsakomybės, yra nelogiška. R. K., išvykęs iš autoplovyklos ir automobilį nuvaręs prie savo žmonos darbovietės, pats susidarė sau galimybę iškelti jam tinkamas įvykio versijas, ką ir padarė, tvirtindamas, kad automobilį vairavo blaivus, o alkoholį vartojo grįžęs namo. Tarp pareiškėjo ir jo kolegės veikos bei R. K. iškeltos versijos, sąlygojusios sprendimo nepatraukti jo baudžiamojon atsakomybėn priėmimo, nėra priežastinio ryšio. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje skirtingose vietose nurodomi skirtingi laiko intervalai kalbant apie pareiškėjo atvykimą pas R. K. (15 min. skirtumas), kas leidžia teigti, kad pats patikrinimas atliktas atmestinai. Išvados padarytos tik pareiškėjui ir jo kolegei kaltinančia linkme. Tuo pažeista nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., kuri reiškia, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šių nuostatų turi būti laikomasi ir nagrinėjant tarnybinių nusižengimų bylas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 566 straipsnyje pažymėta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo principais. Kiekvienos teisei priešingos veikos padarymo atveju turi būti nustatomos keturios sudedamosios: objektas ir objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pareiškėjo ir jo kolegės veiksmai, gavus pranešimą apie galimai daromą teisei priešingą veiką, buvo nukreipti į tai, kad būtų tinkamai užfiksuotas pats pažeidimas ir surinkti visi galimi jo įrodymai. To nepavyko padaryti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Atsiliepimas

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatas pateiktame atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui R. B. tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta teisėtai bei pagrįstai dėl šių priežasčių: Telšių apskrities VPK viršininko įsakymas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 ir 71 straipsniais bei atsižvelgus į Telšių apskrities VPK individualių tarnybinių ginčų komisijos posėdžio 2020-03-27 sprendimą Nr. 86-P1-31, 2020-02-26 Telšių apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-4 ,,Dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – Išvada). Statuto 39 straipsnio 10 dalis numato, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Kokią tarnybinę nuobaudą, numatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, paskirti yra vadovo, skyrusio pareigūną į pareigas (šiuo atveju Telšių apskrities VPK viršininko), diskrecijos teisė. Tarnybinis patikrinimas atliktas vadovaujantis Statuto 39 str. 7 d. bei remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų. Telšių apskrities VPK viršininkui 2020-02-26 patvirtinus Išvadą Tvarkos aprašo 28 punkto pagrindu, sekančią dieną, t. y. 2020-02-27, raštu Nr. 86-S-1438 buvo kreiptasi į Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo R. B. skirti tarnybinę nuobaudą (R. B. yra Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos narys). Telšių apskrities VPK elektroniniu paštu 2020-03-04 gautas (reg. Nr. 86-G-4872) Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atsakymas, kuriame buvo prašoma R. B. padarytą tarnybinį nusižengimą apsvarstyti tarnybinių ginčų komisijoje. 2020-03-22 Telšių apskrities VPK sudarytai individualių tarnybinių ginčų komisijai pareiškėjas pateikė prašymą (reg. Nr. 86-PR4-382), kuriame nurodė, kad nesutinka su 2020-01-26 priimta tarnybinio patikrinimo išvada 86-IS-4, pagal kurią siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, bei prašė tarnybinio patikrinimo išvadą apsvarstyti tarnybinių ginčų komisijoje. Telšių apskrities VPK individualių tarnybinių ginčų komisijos 2020-03-26 posėdžio metu priimtas sprendimas (reg. Nr. 86-P1-31) atmesti, kaip nepagrįstus, Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo Z. V. 2020-03-03 prašymą „Dėl tarnybinės nuobaudos R. B.“ ir Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2020-03-22 prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-4 skiriamos nuobaudos“. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido Išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas R. B., aplaidžiai žiūrėdamas į tarnybinių pareigų vykdymą ir pavestų funkcijų atlikimą, t. y., būdamas operatyvinės grupės vyresniuoju, netinkamai organizavo darbą įvykio vietoje, vangiai reagavo į prisiimtą įvykį apie galimai daromą nusikalstamą veiką, netikrino gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 minučių sėdėjo tarnybiniame automobilyje, laukdamas eilės plovykloje, ir apie 22 minutes plovykloje plovė tarnybinį automobilį, dėl ko pas galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusį asmenį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 minutėms nuo Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų prašymo reaguoti į įvykį. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad policijos pareigūno R. B. veiksmuose, kurie pasireiškė neveikimu, yra tarnybinio nusižengimo požymiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., 2013 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. B. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. kovo 27 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. 86-TE-114 (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo teisinius santykius, o būtent: vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, skiriamų tarnybinių nuobaudų rūšis, kriterijus, kuriais turi būti vadovaujamasi skiriant tarnybinę nuobaudą, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (Lietuvos Respublikos 2018 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. 2018-12049 redakcija) patvirtintame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas, redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtintos teisės normos, detaliau reglamentuotos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.).

Tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 38 straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 1 dalis, Aprašo 3 punktas). Statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą, padarytą dėl pareigūno kaltės. Aprašo 3 punktas numato, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tai reiškia, kad pareigūno atlikti veiksmai (ar jo neveikimas) svarstomu aspektu gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, sprendžiant ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, yra vertinamas tiek skundžiamo administracinio akto, tiek ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinys, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami ir įvertinami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų normų nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1459/2010, 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

Byloje nustatyta, kad R. B. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. sausio 27 d. rezoliucija, gavus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko S. B. 2020 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą „Dėl atlikto patikrinimo“ ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2020 m. sausio 27 d. tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. 2020 m. vasario 14 d. pareiškėjui surašytas ir įteiktas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (36 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2020 m. sausio 16 d., apie 12 val. 16 min., pareiškėjas, būdamas grupės vyresniuoju ir reaguodamas į pranešimą apie įvykį adresu (duomenys neskelbiami), dėl neblaivaus vairuotojo, nuvykęs į įvykio vietą ir neradęs neblaivaus vairuotojo su nurodytu automobiliu, neatliko skubotų transporto priemonės paieškos veiksmų, paieškos „karštais pėdsakais“, o tuo tarpu plovė tarnybinį automobilį plovykloje; dėl tokių pareiškėjo veiksmų ir netinkamo reagavimo į pranešimą nebuvo užkirstas kelias neblaiviam asmeniui daryti nusikalstamą veiką; būdamas policijos pareigūnu, savo veiksmais (neveikimu) galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. 8 p., 21 str. 2 p., Lietuvos Policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., 2 p., 5 p., 6 str. 1 d. 2 p., 25 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 str., 18 str. 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų algoritmų patvirtinimo“ 2.1 p., Telšių apskrities VPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 86-V-426 patvirtintos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p. 6.6 p., Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p. Pareiškėjas paaiškinimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo nei iki nurodyto termino (2020-02-21), nei vėliau nepateikė. 2020 m. vasario 26 d. buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-4 (b. l. 45-53, toliau – ir Išvada), kuria pasiūlyta tarnybinį patikrinimą baigti, pareiškėjui už teisės aktų pažeidimus ir aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Išvadoje konstatuota, kad Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas savo veiksmais (neveikimu), pasireiškiančiais aplaidumu ir nerūpestingumu, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 21 str. 2 p., Policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. 2 p., 5 p., 25 str. 1 d. 2 p., LR BPK 2 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 p., Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., 6.6 p., Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p. bei aplaidžiai atliko tarnybines pareigas. Telšių apskrities VPK viršininkas 2020 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti nuobaudą pareiškėjui (b. l. 63). Minėtos profesinės sąjungos pirmininkas, 2020 m. kovo 4 d. pateikdamas atsakymą elektroniniu paštu „Dėl tarnybinės nuobaudos R. B.“, prašė galimai padarytą tarnybinį nusižengimą apsvarstyti tarnybinių ginčų komisijoje. Pareiškėjas 2020 m. kovo 22 d. pateikė Tarnybinių ginčų komisijai prašymą tarnybinio patikrinimo išvadą apsvarstyti tarnybinių ginčų komisijoje (b. l. 81). Telšių apskrities VPK Individualių tarnybinių ginčų komisijos 2020 m. kovo 26 posėdžio metu priimtas sprendimas (reg. Nr. 86-P1-31) atmesti, kaip nepagrįstus, Telšių apskrities Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo Z. V. 2020 m. kovo 3 d. prašymą „Dėl tarnybinės nuobaudos R. B.“ bei Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2020 m. kovo 22 d. prašymą „Dėl tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 86-IS-4 skiriamos nuobaudos“. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsniu, 71 straipsniu bei remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato individualių tarnybinių ginčų komisijos posėdžio 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 86-P131, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. vasario 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-4 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų įvertinimo“, skundžiamu 2020 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 86-TE-114 pareiškėjui R. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas ginčija jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, jog Tarnybinio patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų yra neobjektyvi, neatitinka tikrovės, drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, per griežta, pareigūnai, padarę tokias išvadas, visiškai nekreipė dėmesio į realias įvykio aplinkybes ir į pareiškėjo bei jo kolegės paaiškinimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje jo veiksmų įvertinimu, teigia, jog išvados padarytos tik pareiškėjui ir jo kolegei kaltinančia linkme. Pareiškėjas paaiškino, kad su kolege tarnybinį automobilį buvo palikę prie autoplovyklos ir išėję pietauti, pietų pertraukai nepasibaigus, geranoriškai, reaguodami į budėtojo prašymą, sutiko vykti į įvykio vietą, kurioje buvo jau po to, kai galimas pažeidėjas iš jos išvažiavo, apie pažeidėjo asmenybę bei faktą, kad vietoje jo nebėra, jokios informacijos iš budėtojo ar kitų asmenų negavo, todėl pagal budėtojo nurodymą laukė, kol pajudės iš plovyklos ir bus galima fiksuoti pažeidimą. Pamačius, kad automobilio (duomenys neskelbiami), plovykloje nebėra, tarnybinis automobilis buvo paliktas plauti, tuo pačiu metu, aiškinantis galimo pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą, buvo apklausiami potencialūs liudytojai, surinkus būtiną informaciją, buvo nedelsiant išvykta ieškoti galimo pažeidėjo jo gyvenamojoje vietoje, kur jis ir buvo surastas ir jam nustatytas neblaivumas, tarnybinio automobilio plovimas tam netrukdė.

Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus vykdant tarnybines užduotis bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pareigūnų veiksmų įvertinimo (6-14 b. l.), surašytoje ir patvirtintoje 2020 m. vasario 26 d., apibendrinus tarnybinio patikrinimo nustatytas aplinkybes ir surinktą medžiagą, konstatuota, jog 2020 m. sausio 16 d. apie 12.23 val., Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pajėgų ekipažui „E 2044“, kuriame dirbo grupės vyresnysis R. B. ir D. C., telefoniniu skambučiu gavus Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnės prašymą reaguoti į įvykį apie neblaivų vairuotoją, atvykę į įvykio vietą neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“ siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką, nes tuo metu apie 15 minučių sėdėjo tarnybiniame automobilyje laukdami eilės plovykloje ir apie 22 minutes plovykloje plovė tarnybinį automobilį, dėl ko pas įtariamąjį R. K. į namus nuvyko tik praėjus apie 45 minutėms nuo pareigūnės prašymo reaguoti į įvykį gavimo.

Šias tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes patvirtina tarnybinio automobilio, kuriuo į įvykio vietą atvyko pareiškėjo ekipažas, vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga, iš kurios matosi, kad 12.23 val. policijos pareigūnai prieina prie plovyklos pastate esančių durų, 12.25 val. įsėda į savo tarnybinį automobilį, kuriame sėdi iki 12.28 val., 12.39 pareigūnų tarnybinis automobilis įvažiuoja į plovyklą, kuriame jis plaunamas ir valomas iki 13.02 val. (diskas Nr. 1). Tik 13.02 val. pareigūnų automobilis išvažiuoja iš plovyklos, 13.09 val. įvažiuoja į daugiabučio kiemą, 13.20 val. į automobilį įsodina žmogų (diskas Nr. 2). Posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad budinčios pareigūnės telefoninį prašymą reaguoti į įvykį jų ekipažas jau buvo gavęs ir priėmęs iki jiems įsėdant į tarnybinį automobilį (t. y. iki 12.25 val.), automobilyje jie sėdėjo ir laukė, kol automobilis, apie kurio galimai neblaivų vairuotoją jiems buvo pranešta, išvažiuos iš plovyklos, automobilio markė ir valstybinis numeris jiems buvo žinomi; pamatę, kad nurodyto automobilio plovykloje nebėra, jie tarnybiniu automobiliu įvažiavo į plovyklą ir jų automobilis buvo pradėtas plauti.

Taigi šie įrodymai patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, kad pareiškėjas, atvykęs prie plovyklos, nesiėmė aktyvių veiksmų nustatyti, ar galimas pažeidėjas dar yra plovykloje, nuo 12.25 val. iki 12.39 val. laukė, kol paaiškėjo, kad automobilio plovykloje nėra, o paaiškėjus šiai aplinkybei liko plovykloje ir dar 22 minutes laukė, kol automobilis bus nuplautas. Nors vaizdo registratoriaus užfiksuotoje medžiagoje trūksta dalies įrašo nuo 12.28 iki 12.39 min., tačiau tai nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas laukė prie plovyklos ir nesiėmė neatidėliotinų veiksmų pažeidėjui nustatyti. Dėl trūkstamos įrašo dalies atsakovo atstovas pateikė išsamų paaiškinimą (116 b. l.), kuriame nurodė, jog vaizdo registratoriai suprogramuoti taip, kad po tarnybinio automobilio variklio užgesinimo praėjus tam tikram laikui (nuo pusės valandos iki valandos), vaizdo registratoriai išsijungia, siekiant, kad vaizdo kameros neiškrautų automobilių akumuliatorių, ir jeigu pareiškėjas, atvykęs prie plovyklos 11.51 val., užgesino automobilio variklį, tai vaizdo kameros išsijungė 12.28 val. Nors pareiškėjas aiškina, kad netikrino, ar automobilis yra plovykloje, nes jiems buvo pranešta, jog jis yra viduje, kad laukdamas, kol tarnybinis automobilis bus nuplautas, aiškinosi pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą, apklausė potencialius liudytojus, tačiau jis, atvykęs į nurodytą įvykio vietą, privalėjo nedelsdamas patikrinti gautą informaciją ir imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant užkirsti kelią daromam pažeidimui. Pareiškėjo teiginys, kad jis sutiko vykti į įvykio vietą nepasibaigus jo pietų pertraukai, taigi dirbo savo poilsio sąskaita, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes pranešimą apie įvykį pareiškėjo ekipažas oficialiai priėmė, tą patvirtina ir byloje esanti įvykio eigos informacija (26-29 b. l.) bei teismo posėdyje liudytoja apklausta tą dieną budėjusi ir pareiškėjo ekipažui apie įvykį pranešusi policijos pareigūnė J. P., todėl privalėjo imtis visų reikalingų veiksmų.

Pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmė – veikė netinkamai ir pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 21 str. 2 p., Policijos įstatymo 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. 2 p., 5 p., 25 str. 1 d. 2 p., BPK 2 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 p., Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., 6.6 p., Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 p., 7 p., 7.1 p., 7.2 p., aplaidžiai žiūrėjo į pavestas funkcijas, o būtent, būdamas policijos pajėgų ekipažo vyresniuoju, telefoniniu skambučiu gavęs Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų prašymą reaguoti į įvykį apie neblaivų vairuotoją ir atvykęs į įvykio vietą, neskubėjo tikrinti gautos informacijos, nesiėmė aktyvių paieškos veiksmų „karštais pėdsakais“, siekiant sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar užkardyti nusikalstamą veiką, pas įtariamąjį į namus nuvyko tik praėjus apie 45 min. nuo Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų prašymo reaguoti į įvykį.

Vidaus tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, tarnybinio pavaldumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d.). Pagal bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principą pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Statuto 21 straipsnio 2 punkto nuostatos įpareigoja pareigūnus, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pačiam būnant teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus, policijos uždaviniai yra: asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 punktas), nusikalstamų veikų ir

administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas). Vadovaujantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio

liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar

administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti,

nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti,

sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK, redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio nuostatos įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 punktas numato, kad pareigūnai, reaguodami į pranešimus apie nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkte pažymėta, kad policijos darbuotojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Pagal 7.1, 7.2 punktus, policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 p.).

Pareiškėjas yra Telšių apskrities policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, statutinis valstybės tarnautojas (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 11 dalis, 5 straipsnio 2 dalis), ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais pareiškėjo veiklą.

Viena iš vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (b. l. 65-67) nurodytų funkcijų yra, gavus pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (6.3 p.). Be kita ko, tos pačios pareigybės aprašyme nurodoma, kad Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6.4 p.), užtikrina viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, patruliuoja, pagal kompetenciją dalyvauja specialiose policijos priemonėse ir operacijose (6.6 p.). Su Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo veiklą reglamentuojančiu pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2016 m. spalio 13 d.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gavęs Operatyvaus valdymo skyriaus specialistės pranešimą apie tai, jog į plovyklą, esančią (duomenys neskelbiami), atvažiavo automobilis (duomenys neskelbiami), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, turėjo imtis neatidėliotinų priemonių, organizuoti darbą įvykio vietoje taip, kad kuo greičiau būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Tuo tarpu, priėmęs pranešimą, pareiškėjas atliko veiksmus (laukė prie plovyklos, plovė automobilį), kurių teismas niekaip negalėtų pavadinti operatyviais ir intensyviais, užtikrinančiais visuomenės saugumą, kaip įpareigoja Statuto 21 straipsnio 2 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 2 straipsnio bei Pareigybės aprašymo 6.3 p., 6.4 p., 6.6 p. nuostatos. Priešingai, pareiškėjas apsiribojo laukimu prie plovyklos, pokalbiu su plovyklos darbuotojais bei konkrečių nurodymų iš budėtojo laukimu, kai tuo tarpu, eidamas vyresniojo tyrėjo pareigas, jis buvo asmeniškai atsakingas už neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, būtinų veiksmų, kaip tai numato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ 2.1 punktas, atlikimą, jų intensyvumą (Pareigybės aprašymo 6.3, 6.4 p.). Pareiškėjo veiksmai, vykdant vyresniajam tyrėjui pavestas funkcijas, analizuojamoje situacijoje negali būti pripažinti pakankamais, t. y. atitinkančiais teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo paaiškinimai, kad aptariamu atveju jam nepavyko tinkamai užfiksuoti paties pažeidimo ir surinkti visų galimų jo įrodymų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, yra visiškai nepagrįsti. Šioje situacijoje pareigūnas, savo pareigas atlikdamas atidžiai, atsakingai ir profesionaliai, būdamas šalia įvykio vietos, privalėjo organizuoti darbą taip, kad, operatyviai reaguodamas į prisiimtą įvykį apie galimai daromą nusikalstamą veiką, būtų skubėjęs tikrinti gautą informaciją, o įvykio vietoje neradęs neblaivaus vairuotojo su nurodytu automobiliu, ėmęsis intensyvių transporto priemonės paieškos veiksmų, siekiant užkardyti vykdomą nusikalstamą veiką bei sulaikyti galimai nusikalstamą veiką darantį (ar padariusį) asmenį. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas neužtikrino Policijos veiklos įstatyme nustatytų uždavinių įgyvendinimo, neatliko savo tiesioginių funkcijų, apibrėžtų pareigybės aprašyme, neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tai pagrįstai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Palyginęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, yra aiškiai nurodyta, kokių veiksmų neatlikimu pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo padarymo neveikimo forma, atsižvelgiama į tai, kad šis nusižengimas pasireiškia tuo, jog asmuo suvokia, kad teisės aktai, reglamentuojantys jo tarnybinę veiklą, reikalauja, kad jis veiktų atitinkamu būdu, tačiau jis tokių veiksmų neatlieka, t. y. lieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pareigūnas negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Tarnybinio patikrinimo išvada padaryta nekreipiant dėmesio į realias įvykio aplinkybes ir į pareiškėjo ir jo kolegės paaiškinimus.

Kaip nurodoma Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1, 2 dalyse, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Šio straipsnio 6 dalis patikslina, jog už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą. Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų.

Prašomo panaikinti įsakymo 1 punktu pareiškėjui parenkant tarnybinę nuobaudą – papeikimą, buvo atsižvelgta į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu pareigūno R. B. veiksmuose tyčios nenustatyta (tarnybinį pažeidimą padarė dėl neatsargumo – nerūpestingumo), veiksmai vertinti kaip aplaidus tarnybinių pareigų atlikimas, tiesioginio vadovo charakterizuotas kaip turintis didelį darbo Vidaus reikalų sistemoje (nuo 1999 m. rugsėjo 1 d.) stažą, savo tiesiogines pareigas atliekantis nepakankamai gerai, pasitikintis savo jėgomis, iškilus problemai linkęs pasitarti, diskutuoti su kolegomis ir vadovais, pavestas vyriausiojo tyrėjo užduotis ir pavedimus ne visada atliekantis savalaikiai, trūkstama profesinių žinių, atliekant kai kuriuos darbus, kai kurias užduotis vykdantis pakartotinai, neefektyviai išnaudojantis savo darbo laiką, trūkstama iniciatyvumo atliekant pavedimo funkcijas, pasižymintis draugiškumu, taktiškas, mandagus, nebijantis pasakyti savo nuomonę, visada noriai besidalinantis sukaupta patirtimi su kolegomis, iškilus problemoms, linkęs pasitarti su padalinio vadovu, skatintas 17 kartų, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturintis, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis yra priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atliktas visapusiškai ir objektyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose atskleista, konstatuojant pareiškėjo veiksmus (neveikimą), nurodant šiais veiksmais (neveikimu) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, tarnybinio tyrimo išvada išsami ir motyvuota, skirta nuobaudos rūšis adekvati padarytam pažeidimui. Byloje esančių įrodymų nuoseklumas, logiškumas bei byloje surinktų tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų visuma, jų šaltinių vertinimas leistinumo, pakankamumo ir patikimumo aspektais dėl tarnybinio nusižengimo fakto konstatavimo, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta pagrįstai.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė