Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1180-567/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-21
Bylos Nr.
2A-1180-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
L. B., D. B.
Atsakovas
G. Č.
Advokatai
Deividas Poška, Kęstutis Stungys
Pranešėja N. Švedienė(S)Teisėjas N. PičuginaVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio mėn. 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant ieškovams L. B. , D. B. ,ieškovų atstovui advokatui Kęstučiui Stungiui,atsakovui G. Č. ,atsakovo atstovui advokatui Deividui Poškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-119-75/2007 pagal ieškovų L. B. ir D. B. ieškinį atsakovui G. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2006-10-23 ieškovai L. B. ir D. B. pateikė ieškinį, prašydami priteisti 5330 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt turtinės žalos dėl vykimo į teismo posėdžius bei pas advokatą, patirtų baudžiamojoje byloje, ir po 25000 Lt neturtinės žalos bei šios bylos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas privataus kaltinimo tvarka pateikė 2005-11-30 skundą, kuriuo ieškovai buvo kaltinami atsakovo apšmeižimu. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006-01-04 ieškovams iškėlė baudžiamąją bylą pagal BK 154 str. 1 d. ir pritaikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą – ieškinio 20000 Lt ribose. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006-03-02 nuosprendžiu pripažino ieškovus kaltais ir nuteisė pagal BK 154 str. 1 d. ir paskyrė bausmę – laisvės apribojimą 3 mėnesiams, uždraudžiant 3 mėnesius bendrauti su Č. šeima, ir įpareigojo per 3 mėnesius atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Teismas solidariai iš L. B. ir D. B. priteisė 1000 Lt neturtinės žalos, 173 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo. Apskundus šį nuosprendį, Vilniaus apygardos teismas 2006-05-30 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo ieškovus išteisino kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių – BPK 3 str. 1 d. 1 p. Dėl atsakovo nepagrįsto privataus kaltinimo skundo ir privataus kaltinimo bylos nagrinėjimo teismuose ieškovai patyrė 5330 Lt baudžiamojo proceso išlaidų, kadangi reikėjo naudotis advokato paslaugomis. Ieškovams buvo padaryta 200 Lt turtinė žala, kadangi teko važinėti į teismo posėdžius bei pas advokatą. Taip pat dėl nepagrįsto kaltinimo, turto arešto, viešų teismo posėdžių, ieškovų charakterizuojančios medžiagos rinkimo ir nuteisimo kriminaline bausme, ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinius nepatogumus ir psichologinį diskomfortą. Pablogėjo ieškovo, kuris yra verslininkas, ir ieškovės, kuri yra (duomenys neskelbtini) abonentinės tarnybos viršininkė, reputacija, pasunkėjo bendravimo galimybės su žmonėmis. Patirtą neturtinę žalą ieškovai įvertino po 25000 Lt kiekvienam, viso 50000 Lt (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.247 – 6.250 str., 6.263 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas G. Č. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi, realizuodamas savo teisę į gynybą nuo ieškovų skleidžiamų žinių, žeminančių jį kaip fizinį asmenį ir kaip policijos pareigūną. 2005-09-13 ieškovai parašė skundą Varėnos PK, kad atsakovas girtas vairavo automobilį, kad naudojosi tarnybine padėtimi savo privačiose valdose, išnaudodamas darbams areštuotus ar kitaip nubaustus asmenis. 2005-09-26 ieškovė paaiškinime Varėnos PK vėl teigė, kad atsakovas vairavo automobilį neblaivus, važinėjo į žvejybą tarnybiniu automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad minėtus dokumentus rašė ieškovai, nepatvirtino, kad juose būtų nurodyta tikrovę atitinkanti informacija, tačiau padarė išvadą, kad ieškovai išdėstė tik nuomonę, o ne informacijos skleidimą ir tokia veika neužtraukė jiems baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino ieškovus, atsakovo inicijuotas procesas privataus kaltinimo tvarka negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų ar žalos atsakovams nepadarė, kadangi į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi teisėtai. Atsakovas neturi atlyginti ir ieškovų patirtų išlaidų baudžiamajame procese (LR CK 6.250 str., 6.246 str., BPK 103 str., 105 str., 106 str.).

Šalies argumentai

Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovas, paduodamas skundą ir inicijuodamas baudžiamąjį persekiojimą, elgėsi subjektyviai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų žalos ieškovų garbei, verslininkų reputacijai, privačiam gyvenimui.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-09-19 sprendimu ieškinį dėl proceso išlaidų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė ir priteisė solidariai iš ieškovų atsakovo G. Č. naudai 2663 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 43,95 Lt transporto išlaidų. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, atsižvelgė į Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias privataus kaltinimo bylų procesą. Teismas konstatavo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, gavęs G. Č. privataus kaltinimo skundą, susipažinęs su jo turiniu ir skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis apie nusikalstamą veiką, nenustatė, kad G. Č. privataus kaltinimo skunde pateikė akivaizdžiai neteisingus faktus, kad yra aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ir priėmė nutartį perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, L. B. ir D. B. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. patvirtino atsakovo skunde nurodytas faktines aplinkybes apie padarytą ieškovų nusikalstamą veiką bei nustatė ieškovų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., sudėtį. Ieškovai, teigdami, kad atsakovas nepagrįstai kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir tuo pažeidė jų garbę ir orumą, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2006-05-30 nuosprendžiu, kuriuo Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo panaikintas, nenustačius ieškovų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas padarė išvadą, jog nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nenustatymas apeliacinės instancijos teisme bei ieškovų išteisinimas negali būti tapatinamas su tuo, kad atsakovo privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar išgalvoti, bei nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad atsakovas inicijavo baudžiamąjį procesą, neturėdamas pagrindo teigti, kad jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teisė prašyti pažeistų teisių teisminės gynybos galėjo būti realizuojama, pateikiant skundą privataus kaltinimo tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovų 2005-09-13 skunde, pateiktame Varėnos rajono policijos komisariatui, nurodytos aplinkybės dėl atsakovo padarytų tarnybinės etikos pažeidimų tarnybinio patikrinimo metu nepasitvirtino. Teismas nustatė, kad 2006-04-27 Vilniaus apygardos teismas nesprendė proceso išlaidų atlyginimo klausimo bei nuosprendžio vykdymo metu ieškovai dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo į Vilniaus apygardos teismą nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamajame procese teismas sprendžia priimdamas nuosprendį arba nuosprendžio vykdymo metu. Kitų galimybių baudžiamajame procese susidariusioms išlaidoms atlyginti įstatymas nenumato. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą dėl proceso išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas buvo privataus kaltinimo iniciatorius, pateikdamas Varėnos rajono apylinkės teismui skundą dėl ieškovų elgesio, tačiau atsakovo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje perdavė, jį nagrinėjo, įrodymus vertino ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė Varėnos rajono apylinkės teismas. Vien privataus kaltinimo skundo pateikimas pirmos instancijos teismui nereiškė, kad jis iškart bus perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje bei išnagrinėtas privataus kaltintojo naudai. Nagrinėjamu atveju teismas patikrino atsakovo privataus kaltinimo skundo pagrįstumą, konstatavo, kad atsakovo skunde išdėstyti faktai apie nusikaltimą nėra akivaizdžiai neteisingi bei nėra akivaizdžiai neteisingi bei nėra BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių (BPK 412¹ str. 1 d.) ir tik po šių veiksmų perdavė atsakovo skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal BK 154 str. 1 d. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ieškovų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, t.y. patvirtino atsakovo skunde išdėstytas nusikaltimo faktines aplinkybes. Nors Vilniaus apygardos teismas Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir ieškovus išteisino, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nenustatymas apeliacinės instancijos teisme nepatvirtino atsakovo neatidaus ir nerūpestingo elgesio kreipiantis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos. Teismas konstatavo, kad ieškovai, reikalaudami priteisti neturtinę žalą, nenurodė neturtinės žalos atlyginimo pagrindo – įstatymo, nustatančio neturtinės žalos atlyginimo galimybę. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. Č. teiginiai apie ieškovų skundo, pateikto Varėnos rajono policijos komisariatui, šmeižiantį pobūdį buvo jo paties subjektyvi nuomonė, kuri buvo ydinga, tačiau G. Č. privataus kaltinimo skundo (nuomonės) pateikimas teismui Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nebuvo vertinamas kaip jo neteisėti veiksmai – neatidus ir nerūpestingas elgesys. Įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo, bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovas yra verslininkas, turi verslą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, daug dirba, teismas konstatavo, jog negali atmesti galimybės, kad kraujospūdžio padidėjimas depresija ir mišrus nerimo sutrikdymas galėjo atsirasti dėl jo veiklos. Teismas pažymėjo, kad ieškovų teigimas, jog ieškovo sveikata pablogėjo dėl privataus kaltinimo proceso, yra subjektyvus ir objektyviai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikdymo buvimo. Teismas konstatavo, kad kiti ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai negali būti pagrindu priteisti neturtinę žalą, kadangi perduodant atsakovo skundą nagrinėti teisme, charakterizuojančių duomenų rinkimas apie ieškovus buvo būtini veiksmai. Teismas padarė išvadą, jog, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, ieškovų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, o liudytojos O. S. parodymais teismas negalėjo vadovautis, kadangi jie nebuvo susiję su ieškovų reikalavimais (LR Konstitucijos 30 str., LR CK 6.246 str. – 6.248 str., 6.250 str., CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškovai D. B. ir L. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-09-19 sprendimo panaikinimo, prašydami priimti naują sprendimą:

1) Priteisti iš G. Č. neturtinės žalos atlyginimą L. B. 100.000 Lt ir D. B. 100.000 Lt;

2) Priteisti turtinės žalos atlyginimą:

- Nuostolius, susijusius su išlaidomis vaistams sveikatai atstatyti – 475,54 Lt;

- Transporto išlaidas (benzino kaina), važinėjant pas gydytojus į Vilnių. 2 važiavimai – Varėna – Vilnius – Varėna, 336 km. 100 km – 10 litrų A95 benzino, viso 100 Lt;

- Transporto išlaidas (benzino kaina), važinėjant į teismo posėdžius Vilniaus apygardos teisme, pas advokatą apeliacinio skundo surašymui į Vilnių. Viso 4 važiavimai – Varėna – Vilnius – Varėna, 672 km. Viso kelionės išlaidų 200 Lt sunaudoto benzino išlaidoms padengti.

- Transporto išlaidos (benzino kaina), važinėjant į teismo posėdžius Šalčininkų rajono apylinkės teisme, pas advokatą apeliacinio skundo surašymui į Vilnių. Viso 5 važiavimai – Varėna – Vilnius – Šalčininkai – Vilnius – Varėna – 1290 km (į Vilnių buvo važiuojama susitikti su advokatu prieš teismo posėdžius), 2 važiavimai – Varėna – Vilnius – Varėna 336 km. Viso kelionės išlaidų 500 Lt sunaudoto benzino išlaidoms padengti.

3) Priteisti 9130 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai. Viso iš atsakovo prašė priteisti 210.405,54 Lt ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 3000 Lt. Apeliantai nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas nesuderinamas su teisingumo samprata, priimtas pažeidžiant ir netinkamai taikant civilinės ir baudžiamosios teisės procesinės ir materialinės teisės normas, reguliuojančias turtinės ir neturtinės žalos, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Turtinės, neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo išspręstas, kadangi dar iki bylos nagrinėjimo ieškovai neteisėtų atsakovo veiksmų pagrindu buvo pripažinti kaltinamaisiais pagal BK 154 str. ir pagal savo procesinę padėti BPK 22 str. 3 d. negalėjo reikšti ieškinio. Ieškinys baudžiamosios ir civilinės teisės normomis buvo grindžiamas, vadovaujantis sisteminiu visų teisės šakų požiūriu numatančiu žalos, nuostolių, bylinėjimosi išlaidų, padarytų neteisėtais veiksmais atlyginimą. Teismas, sureikšmindamas atsakovo kreipimosi teisę, nepaisė LR Konstitucijos 28 str., CPK 3 str. 6 d., 95 str., 197 str., CK 1.136 str. - 1.138 str., 6.245 str. - 6.248 str., BPK 44 str. 9 d., pagal kuriuos atsakovas, įgyvendindamas savo privataus kaltinimo teises, turėjo ir pareigas laikytis įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nebūtų varžomos ieškovų teisės į privatų gyvenimą, nuosavybę ir kitos teisės.

2) Teismas nepaisė išteisinamojo nuosprendžio prejudicinės prasmės pagal CPK 182 str. Nuosprendžio prejudicinė prasmė ta, kad G. Č. veiksmai nepagrįstai ir neteisėtai kaltinant ieškovus šmeižimu buvo priežastiniame ryšyje su ieškovams padaryta turtine ir neturtine žala, nuostoliais gydimuisi bei bylinėjimosi išlaidomis. Pagal nuosprendį ir CK 6.246 str. 1 d. G. Č. veiksmai neteisėti. Skundo padavimas ir kaltinimo palaikymas teisme, nesant tam teisinių ir faktinių pagrindų, sąlygojo civilinę atsakomybę atlyginti turtinę, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

3) Teismas neįvertino, kad privatus atsakovo skundas teismui prieš ieškovus, skundo pagrindai, kaltinimo palaikymas teismuose buvo išgalvoti, grindžiami duomenimis, gautais pažeidžiant Policijos veiklos įstatymą, Valstybės tarnybos įstatymą, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, ar tiesiog rašant ir kalbant teismui netiesą. Pažymėjo, kad atsakovo padaryti įstatymų pažeidimai buvo išvardinti ieškinyje, akcentuoti nagrinėjant civilinę bylą teisme. Taip pat jie buvo fiksuoti baudžiamosios bylos medžiagoje: teismų posėdžių protokoluose, apeliaciniame skunde, teismo išteisinamajame nuosprendyje. Teismas, neįvertindamas visų duomenų, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 109 str., CPK 176 str. - 185 str.

4) Teismas neteisingai aiškino ir taikė BPK normas ir tuo pagrindu padarė klaidingą išvadą, kad civiliniai klausimai, kilę baudžiamojoje byloje turėjo būti nagrinėjami baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė BPK 412¹ str. 1 d., kadangi ši nuostata atsirado BPK 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1236 pagrindu ir įsigaliojo 2007-09-01 (Žin. 2007 Nr. 81 -3312), tuo tarpu atsakovas į teismą su privataus kaltinimo skundu kreipėsi 2005-12-09. Teismas nepagrįstai netaikė BPK 105 str. 6 d., nes ieškovų išteisinimas baudžiamojoje byloje kaip tik ir buvo pagrindas, įrodantis, jog atsakovui nukentėti nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ir kad jis piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, dirbtinai inicijavo baudžiamąjį persekiojimą. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi BPK 361 str. 2 d., kadangi minėta norma reguliuoja nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą. Ieškovai, pagal nuosprendį buvę nuteistieji, apeliacinio proceso metu neturėjo jokių procesinių galimybių reikšti ieškinį ar priešpriešinį skundą BPK 410 str. tvarka.

5) Teismas neužtikrino, kad atsakovas nevilkintų bylos. Teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi Varėnos rajono apylinkės teismo veiksmais, iškeliant baudžiamąją bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kadangi nesant tam pagrindo ir neteisėtai ieškovams buvo iškelta baudžiamoji byla, kai procesas to nenumatė, o apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas, nesant tam faktinių ir teisinių pagrindų. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovui advokato išlaidas 2663 Lt sumoje. Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, nepagrįstai ignoravo nurodytus ieškinyje teisinius pagrindus: CPK 5 str., 83 str. 6 d., 135 str., CK 6.245 str. 4 d., 6.247 str. - 6.250 str., 6.263 str., bei dublike nurodytus CPK 182 str., CK 6.246 str. 1 d., BPK 103 str., 105-106 str.

6) Išteisinus ieškovus BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. nenustačius ieškovų veiksmuose jokio kokiu tai būdu baustino ar smerktino poelgio, privatus atsakovo kaltinimas, vadovaujantis nuosprendžio prejudicine prasme civilinėje byloje dėl žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo būti pripažįstamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, ir tiesioginė priežastis neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.250 str., 6.263 str.). Teismas nepagrįstai ignoravo dalykinį ir teisinį ieškinio pagrindą ir nepagrįstai konstatavo, kad nekonkretizuotas įstatymas, nustatantis neturtinės žalos atlyginimo galimybę, kadangi ieškinyje buvo galima konkretizuoti dalykinį pagrindą, įvardijant, kad atsakovas privačiais, subjektyviais ir ydingais kaltinimo veiksmais inicijavo neteisėtą ir nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, ir tuo pažeidė CK 2.23 str., 2.24 str. CK 6.250 str. apibrėžtos neturtinės žalos buvimą, įrodė neteisėtas ir nepagrįstas privatus baudžiamasis persekiojimas, pripažintas išteisinamuoju nuosprendžiu. Teismas nenustatė jokių faktinių duomenų (įrodymų) paneigiančių medicininiais dokumentais nustatytus įrodymus apie ieškovo sveikatos būklę. Ieškovams buvo padaryta daug didesnė nei ieškinyje nurodyta neturtinė žala, todėl nekeisdami ieškinyje suformuluotų teismui pateiktų ir įvertinų pagrindų, neturtinės žalos dydį ieškovai apibrėžė 200000 Lt, t.y. po 100000 Lt kiekvienam.

Atsiliepimas

Atsakovas G. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniu skundu ieškovai iškėlė naujus reikalavimus, nukrypdami nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų, pagal kuriuos buvo suformuluotas šios bylos nagrinėjimo dalykas ir byla išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas teismo iniciatyva turėtų būti nutrauktas, kadangi byloje nėra apeliacinio apskundimo objekto.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR CPK 320 str.), atsižvelgiant į įstatymų leidėjo draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.), kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kolegija bylą nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme pareikštų reikalavimų apimtyje: ieškovų reikalavimus priteisti iš atsakovo 5330 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt turtinės žalos dėl vykimo į teismo posėdžius bei pas advokatą, patirtų baudžiamojoje byloje, ir po 25000 Lt neturtinės žalos bei šios bylos bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, panaikinat sprendimo dalis, kuriomis ieškovo D. B. ieškinys atmestas dalyje dėl 4000 Lt neturtinės žalos ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista solidariai iš ieškovų atsakovo naudai 2663 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 43,95 Lt transporto išlaidų. Kolegija sprendimą šiose dalyse išdėsto taip, kad priteisia iš atsakovo G. Č. : 4000 Lt neturtinės žalos ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų - ieškovo D. B. naudai, 120 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybės naudai. Kolegija priteisia iš ieškovės L. B. atsakovo G. Č. naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitą sprendimo dalį, kuria ieškinys likusioje dalyje buvo atmestas, kolegija palieka nepakeistą, nes byla šioje dalyje išspręsta teisingai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas neturtinės žalos sampratą, nurodė, kad tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos padarymo faktą, asmens neteisėtus veiksmus, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios neturtinės žalos turi nustatyti teismas, kuris taipogi nustato ir padarytos neturtinės žalos piniginę išraišką – priteistinos sumos dydį. Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais, o neturtinė žala, padaryta asmens sveikatai, atlyginama visais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Kolegija šalina iš skundžiamo sprendimo argumentus dėl BPK 412¹ str. 1 d. taikymo, kadangi ši nuostata įsigaliojo 2007-09-01 (Žin. 2007 Nr. 81 -3312) pagal 2007-06-28 įstatymą Nr. X-1236, o atsakovas į teismą su privataus kaltinimo skundu kreipėsi 2005-12-09. Apeliacinės instancijos teismas šalina iš pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies argumentus apie tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas ieškovų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, patvirtino atsakovo privataus kaltinimo skunde išdėstytas nusikaltimo faktines aplinkybes, nes Vilniaus apygardos teismo 2006-05-30 išteisinamasis nuosprendis panaikino neįsiteisėjusį Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį. Kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2006-05-30 išteisinamasis nuosprendis turi prejudicinio fakto reikšmę nagrinėjamai bylai (LR CPK 182 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės L. B. sveikatai buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad D. B. ir L. B. 2005-09-13 pateikė skundą Varėnos rajono policijos komisariato viršininkui dėl jo pavaduotojo G. Č. veiksmų ir tarnybinės etikos (baudžiamoji byla Nr. 1-41-547/2006, b.l. 4). Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo konstatuota, kad skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino (baudžiamoji byla Nr. 1-41-547/2006, b.l. 5-6). G. Č. 2005-12-09 pateikė teismui 2005-11-30 skundą privataus kaltinimo tvarka D. B. ir L. B. (baudžiamoji byla Nr. 1-41-547/2006, b.l. 1-3).

Kolegija konstatuoja, kad ieškovas D. B. įrodė jo sveikatos sutrikdymą (b.l. 85, 126-133) nuo 2005-12-05 gydantis dėl padidėjusio kraujospūdžio ligos, mišraus nerimo ir depresijos sutrikimo, sukelto buitinių problemų.

Tai, kad atsakovas G. Č. , būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu (dirbdamas Varėnos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju), įgyvendino savo privataus kaltinimo teises, kolegija vertina kaip kerštą ieškovui D. B. už jo skundą, tuo neprotingai realizuojant galimybę kreiptis į teismą ir pažeidžiant konstitucinį draudimą nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, įgyvendinant savo teises.

Tai, kad ieškovas D. B. yra verslininkas, savaime nereiškia, kad kraujospūdžio padidėjimas, depresija ir mišrus nerimo sutrikdymas gali atsirasti dėl jo verslo veiklos. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad konfliktiški santykiai tarp artimiausių kaimynų, atitinka buitinių problemų sampratą, nes geros kaimynystės tradicijos yra vertybė, sudaranti ramią buitinę aplinką kiekvienam asmeniui (LR CPK 182 str. 1 p.). Kolegija pažymi, kad atsakovas, būdamas kvalifikuotu teisinių santykių dalyviu, netinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.) nebuvo. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų kreipiantis su nepagrįstu privataus kaltinimo skundu buvo pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, kad atsakovas G. Č. , dirbdamas Varėnos rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju, nekerštaus artimiausiam kaimynui D. B. , tuo sutrikdant ieškovo sveikatą. Atsakovas G. Č. skundą teismui privataus kaltinimo tvarka surašė 2005-11-30, todėl ieškovo gydimasis nuo 2005-12-05 yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos neturinės žalos, t.y. atsakovas yra atsakingas dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo ir turi pareigą atlyginti neturtinę žalą. Toks sveikatos sutrikdymas sukėlė ieškovui fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija nustato neturtinės žalos dydį 4000 Lt sumai, atitinkančiai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovui neturtinę žalą 4000 Lt sumai.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė sunkias pasekmes sveikatai, todėl nėra teisinio pagrindo didinti neturtinės žalos dydį iki 25.000 Lt sumos.

Tai, kad ieškovai baudžiamojoje byloje pagal nuosprendį buvę nuteistieji, apeliacinio proceso metu neturėjo jokių procesinių galimybių reikšti ieškinį ar priešpriešinį skundą BPK tvarka, neužkirto kelio toje pačioje baudžiamojoje byloje pateikti išteisintųjų asmenų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškimą pateikusio asmens, inicijavusio baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje, negali būti atlyginamos kitoje byloje, nagrinėjamoje civiline tvarka. Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 5330 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 200 Lt dėl vykimo į teismo posėdžius bei pas advokatą, patirtų baudžiamojoje byloje (LR BPK 103 str., 104 str. 2 d., 407 str.).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai 43,95 Lt transporto išlaidų, nes šios išlaidos negali būti priskiriamos prie kitų būtinų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išlaidų. Tai, kad buvo vykstama į pirmosios ir apeliacinės instancijos teismus atsakovui asmeniškai priklausančiu transportu, nepatvirtina pateikti pirkto kuro čekiai, nes šie mokėjimo dokumentai neįrodo racionalių ir būtinų bylinėjimosi išlaidų. Kolegija daro išvadą, kad atsakovui nėra pagrindo priteisti kelionės išlaidų, vykstant į apeliacinės instancijos teismą, nes dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme nėra privalomas (LR CPK 88 str., 93 str., 185 str., 314 str., 319 str. 3 d.).

Kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas pagal apeliacinį skundą, proporcingai iš atsakovo turi būti priteistas valstybės naudai žyminio mokesčio dydis. Atsakovas turi atlyginti valstybei po 120 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (4000 Lt x 3 %).

Kolegija daro išvadą, kad bylą išsprendus ieškovo D. B. naudai, nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo D. B. bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Atsakovas G. Č. turi atlygini ieškovui D. B. bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 400 Lt pirmosios instancijos teisme, bei 500 Lt apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant, kad ieškovės L. B. ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai nėra tenkinami, ieškovė turi atlygini atsakovui bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 400 Lt pirmosios instancijos teisme, bei 500 Lt apeliacinės instancijos teisme. Kolegija mažina ieškovo D. B. ir atsakovo G. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokatų teisinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties ir nėra sudėtinga (LR Konstitucijos 6 str., 28 str., CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.263 str. 1 d., LR CPK 7 str., 79 str., 80 str., 83 str., 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 3 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

nutarė:

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis ieškovo D. B. ieškinys atmestas dalyje dėl 4000 Lt neturtinės žalos ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteista solidariai iš ieškovų L. B. ir D. B. atsakovo G. Č. naudai 2663 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 43,95 Lt transporto išlaidų, ir sprendimą šiose dalyse išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo G. Č. 4000 Lt neturtinės žalos ir 400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. B. naudai.

Priteisti iš atsakovo G. Č. 120 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovo G. Č. naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti“.

Palikti kitą sprendimo dalį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. Č. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme ieškovo D. B. naudai.

Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovo G. Č. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovo G. Č. 120 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė

Teisėjai Danutė KutrienėPetras Jaržemskis