Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1730-560/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-11
Bylos Nr.
2A-1730-560/2011
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00283-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
AB “Lietuvos dujos“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Sojos produktai“
Civilinė byla Nr. 2A-1730-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00283-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,dalyvaujant ieškovo atstovei J. B.,atsakovo (apelianto) atstovui adv. B. Paulauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui J. B. dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovo J. B. priešieškinį ieškovui AB ,,Lietuvos dujos“ dėl pasižadėjimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB ,,Sojos produktai“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 5 957,73 Lt netesybas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos apmokėjimo ir 178,73 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir UAB „Sojos produktai“ 2006 m. balandžio 19 d. sudarė Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 193-06. Pagal šios sutarties 7.4 punktą UAB „Sojos produktai“ įsipareigojo kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatyta šios sutarties Priede Nr. 1. Sudarant minėtą sutartį, atsakovas J. B., kaip žemės sklypo ir pastato į kurį buvo vedamos dujos savininkas, pasirašė ieškovui pasižadėjimą, kad jis pasižada vykdyti visus įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Nuo 2007 m. metų gamtines dujas vartoja UAB „Keturios sostinės“, tačiau minėtai bendrovei 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 įsipareigojimai nebuvo perduoti. To neprašė ir atsakovas. Pagal sutartį 2009 metais buvo sutarta suvartoti 50 000 m³ dujų, tačiau faktiškai suvartotas gamtinių dujų kiekis dujofikuotame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 2009 metais buvo 23 882 m³, todėl atsakovui ieškovas paskaičiavo 5 957,73 Lt netesybų (baudą) už nesuvartotą dujų kiekį 2009 metais. Šios netesybos skirtos padengti išlaidas, kurios skirtos dujotiekio atsipirkimui, nes įrengiant dujotiekį buvo sumokėta ne visa jo suma ir dalies atsipirkimas paskaičiuotas pagal įsipareigotą dujų suvartojimą 2006 – 2015 metais. Kadangi UAB „Sojos produktai“ šiuo metu dujų nevartoja, o vartoja kitas ūkio subjektas veikiantis atsakovui J. B. priklausančiose patalpose ir J. B. yra pasirašęs pasižadėjimą vykdyti visus įsipareigojimus pagal sutartį, ieškovas prašė priteisti netesybas iš šio atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Taip pat atsakovas J. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovo J. B. 2006 m. balandžio 24 d. pasižadėjimą, kurio pagrindu atsakovas pasižadėjo vykdyti visus įsipareigojimus, numatytus 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartyje Nr. 193-06, negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip pasirašytą dėl ekonominio spaudimo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad atsakovas nepasirašė 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 ir jam nežinomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Atsakovui nebuvo išaiškintos sutarties sąlygos, jis nevedė derybų dėl sutarties pasirašymo, o sutartį pasirašė UAB „Sojos produktai“. Be to, jis teigia, kad pasirašė pasižadėjimą esant ieškovo ekonominiam spaudimui, ieškovui nurodžius, kad jeigu atsakovas nepasirašys pasižadėjimo, dujos nebus tiekiamos į pastatą. Be to, atsakovas yra pensininkas, 82 metų amžiaus, todėl ieškovas pasinaudojo jo nepatyrimu, nežinojimu, jo senyvu amžiumi.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas buvo susipažinęs su sutarties turiniu, nes jis turėjo duoti leidimą nuomininkui UAB „Sojos produktai“ statyti dujotiekį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl dalies netesybų pagal minėtą sutartį priteisimo ir teismui priteisus 1960,52 Lt netesybų, atsakovas skolą pilnai apmokėjo 2009 m. spalio 5 d. Ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginį, jog jis netinkamai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad sutartį pasirašė dėl ieškovo ekonominio spaudimo, nes atsakovui nebuvo daromas joks ekonominis spaudimas, jam nebuvo grasinama, be to jis nėra ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo. Atsakovas iki šiol nesikreipė į ieškovą dėl sutarties pakeitimo, todėl turi vykdyti galiojančios sutarties įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2011-01-25 sprendimu ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį patenkino, o atsakovo J. B. priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo J. B. ieškovo AB „Lietuvos dujos“ naudai 5 957,73 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 957,73 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 178,73 Lt žyminio mokesčio; taip pat priteisė iš atsakovo J. B. valstybės naudai 45,92 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovui parašė pasižadėjimą vykdyti visus įsipareigojimus numatytus 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartyje Nr. 193-06. Taigi atsakovas pasirašydamas pasižadėjimą įgijo prievolę sutarties netinkamo vykdymo atveju atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Byloje nėra ginčo, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti ir kad pagal sutartį netesybos sudaro 5 957,73 Lt. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tik nurodė, kad sutartyje nustatyto dujų kiekio nesuvartojo dėl ekonominės krizės, sumažėjus klientų kavinėje dėl ko kavinė priversta taupyti dujas, tačiau tai teismas laikė teisiškai nereikšminga aplinkybe, nes ieškovo kaltės dėl to nėra. Tuo tarpu pagal šalių sudarytos 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 14 punktą buvo nustatyta, kad jeigu UAB „Sojos produktai“, kurių įsipareigojimų nevykdymo atveju atsako atsakovas, suvartoja per metus mažiau kaip 90 procentų Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, atsakovas moka ieškovui netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos. Taigi iš šalių sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų dydžio, o taip pat ir jų skaičiavimo tvarkos, su kuriomis atsakovas iš pradžių sutiko, tai yra už 2008 metus netesybas ieškovui sumokėjo. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašomą priteisti netesybų dydį, taip pat į sutarties sudarymo būdą, sutartinių santykių pobūdį, nusprendė, kad netesybos nėra aiškiai per didelės, todėl jų nemažino (CK 6.73 str. 2 d.), o ieškinį patenkintino visiškai.

Teismas atsakovo pareikštą priešieškinį atmetė. Sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas reikalavo sudaryti sandorį. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad sutarties sudarymo iniciatorius buvo atsakovo įgaliotas asmuo R. B., kuris prašyme pats nurodė, jog 2009 metais planuojama sunaudoti 50 000 m³ dujų. Atsakovas taip pat neįrodė teiginio, jog ieškovas jam grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo to asmens nesąžiningų veiksmų ir tai, kad sandoris buvo akivaizdžiai atsakovui nenaudingas. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, jog ieškovas būtų grasinęs atsakovui ekonominiais padariniais, o atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovas atsisakė be pasižadėjimo tiesti dujotiekį negalima laikyti grasinimu. Teismas negalėjo daryti išvados, kad sutartis buvo sudaryta akivaizdžiai nenaudingomis atsakovui sąlygomis. Sutarties kaina buvo paskaičiuota pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir paskaičiavimo metodiką. Tuo tarpu atsakovas ir jo atstovas turėjo įvertinti projekto atsiperkamumą, prisiimamų įsipareigojimų pobūdį ir tik tuomet nuspręsti ar pasirašyti pasižadėjimą, kurio pasirašyti ieškovas nevertė. Taip pat teismas laikė nepagrįstu atsakovo teiginį, jog atsakovas pasirašė pasižadėjimą suklaidintas ir nesuprasdamas jo prasmės dėl savo senyvo amžiaus, patirties stokos. Teismo vertinimu, atsakovas nebuvo suklaidintas, nes, kaip minėta, dujotiekio reikalais rūpinosi jo įgaliotas asmuo R. B., kuris, jeigu atsakovas nesuprato prisiimamų įsipareigojimų esmės, galėjo paaiškinti galimus pasižadėjimo padarinius. Jeigu atsakovas suklydo, tai teismas vertino kaip jo nerūpestingumą, o ne kaip ieškovo tyčinį suklaidinimą ar apgaulę. Be to, ta aplinkybė, jog 2009 metais atsakovas sumokėjo netesybas ir nesikreipė į ieškovą dėl sutarties pakeitimo, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovas pasirašydamas pasižadėjimą suprato savo veiksmų esmę ir galimus padarinius ir to siekė, todėl nėra pagrindo atsakovo sutikimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. pagrindu, kaip to prašė atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, o priešieškinys patenkintas. Apelianto teigimu, teismas nesilaikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų, pažeidė CPK 117 str. 2 d., 263 str. 1 d. nuostatas. Skunde teigiama, kad sutartis tarp UAB „Sojos produktai“ ir AB „Lietuvos dujos“ tenkina tik nepagrįstą ieškovo pasipelnymą, nes, vykdydami minėtą sutartį, UAB „Sojos produktai“ sumokėjo AB „Lietuvos dujos“ 103 000 Lt už dujotiekio linijos nutiesimą, nors nuosavybės teisė pagal tą pačią sutartį perėjo AB „Lietuvos dujos“, o pastaroji įmonė nemokėdama visos sumos už linijos įvedimą, nepatyrė ir tokių faktinių išlaidų, kurių pagrindu buvo paskaičiuoti dujų kiekiai, kuriuos turi suvartoti UAB „Sojos produktai“ per tam tikrą laikotarpį. Tuo tarpu toks teisinis reglamentavimas, kai už nesuvartotą dujų kiekį reikia mokėti baudą ar delspinigius, kurie paremti faktinių aplinkybių neatitinkančiais nuostoliais, pasak apelianto, negali būti pripažintas atitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Tačiau, kaip teigiama apeliaciniame skunde, šių faktinių aplinkybių teismas nesiaiškino, taip pažeisdamas minėtas CPK nuostatas. Pasak apelianto, AB „Lietuvos dujos“ veikė nesąžiningai, o teismas, tenkindamas ieškinį, gynė nesąžiningos šalies interesus ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Skunde pažymima, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo remiantis teismas tenkino ieškinį - atsakovo J. B. įsipareigojimų perėmimas, tačiau šiuo įrodymu, kaip teigia apeliantas, teismas negalėjo remtis, nes atsakovas jį ginčijo. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, vertindamas priešieškiniu keliamus reikalavimus, netinkamai vykdė įstatyme nustatytą pareigą motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje pateikti byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizę, atskleidžiant jų įrodomąją galią. Be to, skunde teigiama, kad teismas pažeidė LR CK 6.193 straipsnio taisykles dėl sutarčių aiškinimo. Pasak apelianto, jis nebuvo Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 šalis, todėl jokios teisės ir pareigos jam negali kilti. Pasirašydamas 2006 m. balandžio 24 d. pasižadėjimą, jis nebuvo supažindintas su sutartimi Nr. 193-06, be to jis nesiekė atsakyti už UAB „Sojos produktai“ pagal sutartį nesuvartotą dujų kiekį. Kartu skunde pažymima, kad teismas jo pasižadėjimą traktavo kaip laidavimo sutartį ir nevertino tų teisinių pasekmių, kurių siekė atsakovas. Atsakovas priešieškinyje teigė, kad pasirašė pasižadėjimą vien todėl, jog laikė tai formalumu, nesukeliančiu tokių teisinių pasekmių. Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog sandoryje išreikšta netikroji atsakovo valia, patvirtina J. B. vienašalio sandorio nevienareikšmis pavadinimas (pasižadėjimas, o ne laidavimo sutartis).

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai išnagrinėjo 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr.193-06, sudarytos tarp AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo ir UAB „Sojos produktai“, bei atsakovo J. B. 2006-04-24 pasižadėjimo turinį bei priimdamas sprendimą, atsižvelgė į abiejų šalių atstovų paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Ieškovas pažymi, kad šalių sudarytos sutarties tikslas yra dujofikuoti naujojo vartotojo objektą bei nustatyti dujotiekio statybos išlaidų atsipirkimą. Dujotiekis nutiesiamas dujų įmonės lėšomis, tačiau kiekvienas vartotojas už prijungimą prie gamtinių dujų paskirstymo sistemos turi sumokėti įmoką. Prijungimo įkainiai paskaičiuojami, įvertinant ekonomišką pagrįstumą bei dujotiekio atsiperkamumą. Dujotiekis atsiperka, vartotojui vartojant gamtines dujas pagal sudarytą gamtinių dujų tiekimo sutartį. Vartotojui vartojant sutartyje nustatytus dujų kiekius AB „Lietuvos dujos“ gauna pajamas ir tokiu būdu atsiperka investicijos į dujotiekio statybą. Tuo atveju, jei dujos yra vartojamos, kad ir ne to paties asmens, kuris yra sudaręs Sutartį, dujų sistema atsiperka. Ir priešingai, vartotojui nesuvartojus sutartyje numatyto dujų kiekio dujotiekis neatsiperka, todėl AB „Lietuvos dujos“ dėl to patiria nuostolius, kuriuos ir kompensuoja netesybos (bauda) už nesuvartotą gamtinių dujų kiekį, kurios, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka protingumo, teisingumo sąžiningumo reikalavimus. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. taisykles dėl sutarčių aiškinimo, nes pirmos instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo Sutarties nuostatas ir atsakovo J. B. 2006-04-24 pasižadėjimą ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas pasirašydamas pasižadėjimą suprato savo veiksmų esmę ir galimus padarinius ir to siekė. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog ieškovas jam grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo to asmens nesąžiningų veiksmų ir tai, kad sandoris buvo akivaizdžiai atsakovui nenaudingas. Atsiliepime pažymima, kad atsakovui nebuvo daromas joks ekonominis spaudimas, jam nebuvo grasinama, be to jis nėra ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pasižadėjimas negali būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu, todėl priešieškinys atmestas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.), bei materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių neįvykdymo teisinius padarinius bei sutarčių aiškinimą ir taikymą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad atsakovas J. B., atstovaujamas R. B., 2005-07-05 prašymu kreipėsi į ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialą dėl naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos, kur nurodė numatomus suvartoti metinius dujų kiekius: 2005 m. – 15 000 m³ dujų, 2006 m. – 30 000 m³ dujų, 2007-2008 m. – 40 000 m³ dujų, nuo 2009 m. – 50 000 m³ dujų (b.l. 91). 2006-01-25 atsakovas, atstovaujamas įgalioto asmens R. B., ir ieškovas sudarė preliminarią sutartį dėl komercinės paskirties ir smulkaus verslo objekto (duomenys neskelbtini), dujofikavimo (b.l. 91-92). Šioje sutartyje buvo numatyti atsakovo įsipareigojimai sudaryti su dujų įmone pagrindinę naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį, sumokėti įmoką už vartotojo prijungimą prie dujų įmonės sistemos ir ekonomiškai neatsiperkančią paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalį, viso 101 448,14 Lt (3.1.p.). Be to preliminarioje sutartyje numatyta, kad šalių atsakomybė, įpareigojimai, kitos sąlygos bus numatytos pagrindinėje naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartyje, tačiau esminės sąlygos nesiskirs nuo preliminarios sutarties sąlygų (5 p.), bei užfiksuotas atsakovo atstovo nurodytas prognozuojamas metinis dujų sunaudojimas (8 p.). 2006-04-19 Ieškovas ir UAB „Sojos produktai“ sudarė Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 193-06 (b.l. 13-16). Pagal šios sutarties 7.4 punktą UAB „Sojos produktai“ įsipareigojo kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatyta šios sutarties Priede Nr. 1 (b.l. 16), t.y. 2006 metais įsipareigojo sunaudoti 15000 m³ dujų, 2007-2008 m. – po 40000 m³ dujų, o 2009 – 2015 - po 50000 m³ dujų. Sunaudojus minėtą dujų kiekį šalių susitarimu atsipirktų likusi nesumokėta dujotiekio įvedimo kaina. Iš byloje esančio atsakovo J. B. 2006 m. balandžio 24 d. pasižadėjimo matyti, kad jis pasižadėjo vykdyti visus įsipareigojimus numatytus 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartyje Nr. 1 193-06 (b.l. 18). Nors pagal 2006 m. balandžio 19 d. dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 Priedą Nr. 2009 m. buvo įsipareigota sunaudoti 50 000 m³ dujų, tačiau per 2009 metus viso buvo suvartota tik 23 882 m³ dujų. Ieškovas, remdamasis baudos skaičiavimo formule B=(Qs*0,9-Qf)*(Kp-Ks) paskaičiavo, jog už nesunaudotą dujų kiekį už 2009 metus netesybos sudaro 5 957,73 Lt. Netesybų skaičiavimas pagal minėtą formulę yra įtvirtintas 2006 m. balandžio 19 d. Naujojo vartotojo sistemos prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties Nr. 193-06 14 punkte.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti 5 957,73 Lt dydžio netesybas. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti jo 2006-04-24 pasirašytą pasižadėjimą negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė.

Apeliantas J. B. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK nuostatas, nesilaikė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų bei neatskleidė bylos esmės. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus – pateiktų sutarčių bei atsakovo J. B. 2006-04-24 pasižadėjimo turinį, šalių paaiškinimus, atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką bei išaiškinimus, pateiktus bylose dėl netesybų priteisimo, jų dydžio pagrįstumo įvertinimo bei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu, ir padarė išsamias, aiškias, pakankamai motyvuotas išvadas, jog pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, o priešieškinis – atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai išsamiai pasisakė, kodėl atmeta atsakovo (pateiktuose procesiniuose dokumentuose) bei jo atstovo (teismo posėdžio metu) išdėstytus argumentus, kodėl teismas vienas faktines aplinkybes laiko nustatytomis, o kitas nenustatytomis, todėl priešingi apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos faktinių aplinkybių, neįvertino 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties tikrojo tikslo, neįvertino tos aplinkybės, jog Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis yra naudinga tik ieškovui, tenkina išskirtinai ieškovo nesąžiningą tikslą – pasipelnyti, nes, pasak apelianto, sudarant sutartį UAB „Sojos produktai“ sumokėjo 103 000 Lt už dujotiekio linijos nutiesimą, nors neįgijo nuosavybės teisės, o ieškovas nepatyrė jokių faktinių išlaidų, kurių pagrindu buvo paskaičiuotas privalomas naudoti dujų kiekis. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo redakcijos 12 str. 6 d. dujų įmonė vartotojo prašymu nutiesia naują dujotiekį, jeigu tai ekonomiškai pagrįsta. Dujotiekis nutiesiamas dujų įmonės lėšomis, tačiau kiekvienas vartotojas už prijungimą prie gamtinių dujų paskirstymo sistemos turi sumokėti įmoką, nustatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėse. Skaičiuojant prijungimo įkainius, naujieji vartotojai turi padengti ekonomiškai neatsiperkančios paskirstymo sistemos išlaidų dalį. Prijungimo įkainio dydis tiesiogiai priklauso nuo naujojo vartotojo planuojamo sunaudoti dujų kiekio, kurį nurodo pats vartotojas. Skaičiuojant investicijų projekto atsipirkimą, įvertinamos pajamos, numatytos gauti už vartotojo planuojamą suvartoti dujų kiekį. Tuo atveju, jei vartotojas nesuvartoja numatyto dydžio dujų kiekio, investicijos į dujotiekį neatsiperka, o dujų įmonė patiria nuostolius, kuriuos kompensuoja sutartyje šalių sulygtos netesybos už nesuvartotą dujų kiekį. Iš bylos medžiagos matyti, kad prisijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos iniciatoriumi buvo atsakovas, atstovaujamas R. B., kuris ieškovui pateikė prašymą bei nurodė numatomus kasmetinius dujų suvartojimo kiekius. Analogiški kiekiai buvo nurodyti ir ieškovo bei atsakovo 2006-01-25 pasirašytoje preliminariojoje sutartyje bei ieškovo ir UAB „Sojos produktai“ 2006-04-19 pasirašytos Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties priede Nr. 1. Taigi, remiantis paties atsakovo ieškovui pateiktais duomenis apie planuojamus metinius dujų suvartojimo kiekius, buvo paskaičiuotos naujojo vartotojo prisijungimo neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidos, o 2006-04-19 sutartimi ir priedu Nr. 1 dujų įmonė ir vartotojas susitarė dėl dujų suvartojimo apimčių ir terminų bei dėl sankcijų, kai suvartojama ar pateikiama dujų mažiau, nei nustatyta sutarties priede Nr. 1.. Atsakovas neginčija paskaičiuotų naujojo vartotojo prisijungimo neatsiperkančios paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dydžio, o byloje duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti atliktu paskaičiavimu, nėra. Iš išdėstyto seka, kad 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties bei jos priedų sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių nuostatas, nėra nesąžiningos ar tenkinančios tik ieškovo interesus. Tą iš esmės patvirtina ir byloje pateiktas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-07-30 raštas Nr. R2-1248 (b.l. 84-85). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis yra naudinga abiem sutarties šalims, t.y. ir vartotojui, kadangi jos pagrindu buvo dujofikuotas atsakovo pastatas, naudojamas komerciniais tikslais. Taigi, iš aukščiau išdėstyto seka, kad vartotojui, 2009 metais nesunaudojus sutartyje numatyto dujų kiekio, pagrįstai ir teisėtai pagal 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties 14 p. numatytą baudos skaičiavimo formulę buvo paskaičiuotos 5 957,73 Lt dydžio netesybos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusius teisinius santykius, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką, pagrįstai pripažino, kad paskaičiuotos ir prašomos priteisti netesybos teisingos, nėra aiškiai per didelės, todėl jas mažinti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskaičiuotos netesybos atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja aukščiau minėtų norminių teisės aktų reikalavimams, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išsamiais argumentais dėl netesybų dydžio pagrįstumo, todėl jų nekartoja, o priešingi apelianto išvedžiojimai yra atmestini.

Byloje yra nustatyta, kad 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartis Nr. 193-06 ieškovo buvo sudaryta su UAB „Sojos produktais“ kaip su negyvenamųjų patalpų (pastato) su žemės sklypu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku (pagrindas – 2006-01-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1/2006-1, sudaryta tarp J. B. ir UAB „Sojos produktai“). Sudarant 2006-04-19 sutartį, apeliantas J. B. 2006-04-24 pasirašė Pasižadėjimą vykdyti visus įsipareigojimus pagal minimą Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį. Nuo 2007 metų UAB „Sojos produktai“ dujų nenaudoja, o faktiniam dujų vartotojui UAB „Keturios sostinės“ įsipareigojimai pagal sutartį perduoti nebuvo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas, pasirašydamas minimą pasižadėjimą, įgijo prievolę sutarties netinkamo vykdymo atveju atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, bei, konstatavus, kad 2009 metais nebuvo įvykdyti sutartyje numatyti įsipareigojimai, pagrįstai paskaičiuotas netesybas priteisė iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius, kad jis nežinojo kokia apimtimi prisiima įsipareigojimus, kad jis nebuvo supažindintas su 2006-04-19 nutarties sąlygomis, o pasirašydamas pasižadėjimą laikė tai tik formalumu, nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, atsakovui priklausančio pastato, kurį atsakovas naudoja komerciniais tikslais, dujofikavimo iniciatoriumi buvo būtent atsakovas, dujotiekio tiesimo reikalais rūpinosi atsakovo įgaliotas atstovas. Būtent atsakovas ieškovui nurodė planuojamus sunaudoti dujų kiekius bei pasirašė preliminarią sutartį, kurios pagrindinės sąlygos buvo perkeltos į 2006-04-19 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal minėtų tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintų Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 26 p. dujų įmonė, išnagrinėjusi naujojo vartotojo prašymą dėl prisijungimo prie dujų sistemos, informuoja vartotoją apie savo sprendimą ir siūlomas prijungimo sąlygas, nurodant įmokos už prijungimą dydį ir jos mokėjimo terminą, naujų perdavimo ar paskirstymo sistemų įrengimo terminus, tiekiamų dujų kiekius ir slėgį. Šios aplinkybės, jog dujų įmonė J. B. buvo informavusi apie siūlomas prisijungimo sąlygas, atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje neneigė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti, kad šios vartotojo informavimo pareigos dujų įmonė nebuvo atlikusi. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas, atsakovas, pasirašydamas pasižadėjimą, turėjo būti susipažinęs su sutarties turiniu, nes būtent atsakovas turėjo duoti sutikimą nuomininkui UAB „Sojos produktai“ statyti dujotiekį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat iš bylos įrodymų seka, kad atsakovas 2009 metais netesybas pagal 2006-04-19 sutartį už 2008 metus apmokėjo, jų neginčijo, su jomis sutiko. Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. civilinėse bylose Nr. 3K-3-516/2004, 3K-3-513/2004 ir kt.). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius, atsakovo veiksmus, atliktus tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek ir vykdant sutartį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantas žinojo 2006-04-19 sutarties sąlygas, jas suvokė bei, 2006-04-24 pasirašydamas pasižadėjimą, suprato savo veiksmų esmę ir galimus padarinius bei to siekė. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad atsakovas nėra pasirašęs 2006-04-19 sutarties Nr. 193-06, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neturi pareigos mokėti sutartines netesybas, nes tokia jo pareiga kildinama tiek iš 2006-04-19 sutarties, tiek ir iš 2006-04-24 pasižadėjimo vykdyti visus įsipareigojimus, numatytus minimoje sutartyje.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį negalėjo remtis 2006-04-24 pasižadėjimu, nes, kaip nurodė apeliantas, jis šį pasižadėjimą ginčijo pareikštu priešieškiniu. Įvertinus bylos įrodymus, nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo pareikštą priešieškinį dėl 2006-04-24 pasižadėjimo pripažinimo negaliojančiu LR CK 1.91 str. pagrindu (t.y. dėl ekonominio spaudimo). Skundžiamame teismo sprendime teisingai nurodoma, kad sandoris gali būti pripažintas sudarytu dėl ekonominio spaudimo ir šiuo pagrindu laikomas negaliojančiu, jeigu nustatomos šios faktinės aplinkybės: 1. kitas asmuo reikalavo sudaryti sandorį; 2. grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo to asmens nesąžiningų veiksmų; 3. sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4. nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl sandorio sudarymo, jo atitikimo įstatymo nuostatoms, konstatuotina, kad minėtų sąlygų atsakovas neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų grasinęs atsakovui ekonominiais padariniais, reikalavo sudaryti sandorį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad negalima laikyti grasinimu atsakovui ieškovo atsisakymą be pasižadėjimo tiesti dujotiekį, todėl priešingi apelianto teiginiai yra atmetami kaip nepagrįsti, neįrodyti.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329-330 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Dainius RinkevičiusTeisėjai Rūta BurdulienėNatalja Cikoto