- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3369-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimo S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. L. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad S. L. 2009 m. rugsėjo 4 d., 22 val. 30 min., Tartupio-Sruogos kaime, Prienų rajone, vairavo automobilį Opel Frontera būdamas neblaivus (nustatytas 1,929 promilės girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
II.
Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimu S. L. pripažino kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Teismas nurodė, kad nors S. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų A. S., M. A. ir V. B. parodymais, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolu, pirminiais policijos pareigūno V. B. tarnybiniais pranešimais, kurie iš esmės atitinka pareigūno parodymams, duotiems teismo posėdžio metu, A. S. paaiškinimu, kita bylos medžiaga, iš dalies – jo paties nenuosekliais paaiškinimais teismo posėdžio metu, kai vienu metu jis teigė, kad pareigūnui nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes, o kitą kartą jau pripažino, kad norėdamas, jog pareigūnas parvežtų jį namo, pastarajam papasakojo apie įvykio aplinkybes. Teismas, kaip gynybinę taktiką siekiant padėti S. L. išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, vertino S. L. pasikviestų liudytojų N. N. bei M. L. parodymus. Taip pat pažymėjo, jog netikėti nuosekliais ir logiškais V. B., A. S. ir M. A. parodymais, nėra pagrindo. Teismas skirdamas administracinę nuobaudą, S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į padaryto nusižengimo pobūdį.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. L. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Anot apelianto, teismas neįvertino visų svarbių bylai aplinkybių, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi tik policijos pareigūno V. B., liudytojų A. S. ir M. A. parodymais, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, nes V. B. nurodytos aplinkybės kelia abejonę jų teisingumu, o A. S. ir M. A. yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys (brolis ir sesuo), neanalizavo kitų byloje esančių svarbių įrodymų. Policijos pareigūnas nepagrįstai nenustatinėjo A. S. neblaivumo, nepagrindė to dokumentais, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, vadovavosi, kaip įrodymu, jo atliktu garso įrašu, iš ko matyti, kad pareigūnas bei teismas, vertindamas pareigūno parodymus, priimdami sprendimus vadovavosi tik prielaidomis. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi garso įrašu, kuris yra niekinis, nes gautas neteisėtu būdu, įrašas buvo daromas, jo prieš tai neįspėjus. Teismas taip pat neteisingai įvertino jo parodymus, duotus teisme kaip nenuoseklius, nevertino liudytojos N. N. parodymų, nors ji yra svetimas asmuo ir negalėjo būti suinteresuota bylos baigtimi. Be to, teismas savaip interpretavo liudytojos M. L. parodymus, nepagrįstai vadovavosi alkotesterio, kurio patikros sertifikato Nr. 0451933 galiojimas pasibaigęs, parodymais.
Atsiliepimas
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad nors apelianto nurodyti argumentai dėl neteisėto pokalbio įrašo darymo yra pagrįsti, tačiau padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas kitais byloje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais, kurių vertinti kritiškai ir dėl to juos atmesti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
S. L. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliaciniame skunde S. L. neigia, kad vairavo automobilį neblaivus, ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė S. L. paaiškinimus bei apklausė liudytojus (N. N., M. L., V. B., M. A., A. S., L. L.). Ginčo, kad S. L. įvykio metu buvo neblaivus, iš esmės nėra. Jo neblaivumas nustatytas specialiosiomis techninėmis priemonėmis – alkotesteriu ALCOTECTOR BAC-100 Nr. 630079. Kaip matyti iš patikros rezultatų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyto akto Nr. 61 (b. l. 2, 7), S. L. minėtu prietaisu buvo nustatytas 1,929 promilės girtumas. S. L. nurodė, kad vadovautis alkotesterio parodymais nėra pagrindo, nes jo patikros sertifikato galiojimo laikas pasibaigęs. Minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Policijos pareigūnė L. L., surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismo posėdyje paaiškino, kad suklydo, nurodydama patikros sertifikato numerį (b. l. 37). Šiais paaiškinimais netikėti nėra pagrindo. Matyti, kad patikros sertifikate, kurio numerį protokole nurodė pareigūnė, ir kuris buvo išreikalautas teisme (b. l. 34) užfiksuoti to paties alkotesterio tinkamumo patikrinimo rezultatai, tik jo galiojimo laikas pasibaigęs. Prieš pasibaigiant minėto sertifikato galiojimo laikui, buvo atlikta kita patikra ir nustatyta, kad alkotesteris ALCOTECTOR BAC-100 Nr. 630079 tinkamas naudoti. Tai užfiksuota patikros sertifikate Nr. 0593095 (b. l. 3), kuris ir buvo pridėtas prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nėra pagrindo abejoti minėto matavimo prietaiso parodymų teisingumu.
Pažymėtina, kad pats S. L. neneigė, kad buvo neblaivus, paaiškino, kad išgėrė su kaimynu A. S. butelį degtinės, tačiau teigė, kad pas jį atvažiavo blaivus apie 18 val. 00 min., kur vėliau, apie 22 val. 30 min., kilus konfliktui, buvo kaimyno sužalotas, po to automobilio jau nevairavo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad S. L. pateikta įvykio versija yra jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Ji neginčijamai paneigta liudytojo A. S. parodymais, kuriais, įvertinus juos visų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, nėra pagrindo abejoti. A. S. nurodė, kad 22 val. 30 min. pas jį atvažiavo S. L. ir pareiškė, kad jis, šviesdamas prožektoriumi, trukdo jo šeimos narių ramybę, kilo konfliktas, S. L. sudavė per prožektorių ir jį sudaužė, tada jis nustūmė S. L. nuo kieme stovėjusio užvesto automobilio, ištraukė raktelius ir grįžęs į namą iškvietė policiją, su S. L. negėrė (b. l. 37-38). Minėti parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Policijos pareigūnas V. B. patvirtino, kad į įvykio vietą nuvyko pagal asmens, nurodžiusio, kad jo kieme triukšmauja kaimynas, iškvietimą, kieme buvusio automobilio variklio dangtis buvo šiltas, matėsi padangų žymės žolėje, rakteliai buvo pas A. S. (b. l. 36-37). Byloje duomenų, kurie rodytų pareigūno suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta. Apeliantas tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Taip pat M. A. patvirtino, kad apie 19 val. 00 min. A. S. kieme jokio automobilio nebuvo (b. l. 38). Nors M. A. yra A. S. sesuo, tačiau įvertinus, kad ji sąžiningai nurodė įvykio aplinkybes – nematė nei kas, nei kada jau vėliau vakare buvo atvažiavęs pas brolį su mėlyna mašina, nežinojo, ar ji buvo užvesta – pripažintina, kad nėra pagrindo abejoti jos parodymų objektyvumu. Kita vertus, liudytojos M. L. parodymai atmestini, nes ji – suinteresuotas bylos baigtimi asmuo (apelianto duktė), N. N. – nes prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ji artimai bendrauja su S. L. uošviene, pakviesta liudyti buvo apelianto iniciatyva. Abejonę apelianto pateiktos versijos, kad jis apie 18 val. 00 nuėjo pas A. S. išgerti degtinės, patikimu taip pat kelia tas faktas, jog, kaip patvirtino jo duktė, A. S. su S. L. bei jo šeimos narių santykiai nebuvo draugiški, A. S. anksčiau su juo nėra gėręs, nežinojo net jo pavardės. Be to, policijos pareigūnas parodė, kad A. S., atvykus į įvykio vietą, buvo blaivus, jokių abejonių jam dėl to nekilo. Šie parodymai duoti prisiekus, asmeninio suinteresuotumo nenustatyta, todėl, laikytina, kad jie yra pakankami A. S. būsenai patvirtinti. Atitinkamai apelianto argumentai, kad tai tik prielaidos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pats S. L., keldamas įvykio versijas, buvo nenuoseklus. Pirminiame paaiškinime, duotame ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8), jis nurodė, kad pas A. S. atvyko 22 val. 30 min. ir tuo laiku gėrė alkoholį (b. l. 8), priešingas aplinkybes pateikė jau po kelių dienų parašytame paaiškinime (b. l. 11) ir teismo posėdžio metu . Teigė, kad atvažiavo pas A. S. 18 val. 00 min., prieš tai gėręs nebuvo, tačiau tai prieštarauja 2009 m. rugsėjo 5 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 61 12 punkte užfiksuotam jo paties paaiškinimui, kad paskutinį kartą svaigalų vartojo apie 16-17 val. (b. l. 7). Apelianto argumentas, kad pirminius paaiškinimus pateikė melagingus, norėdamas, kad policijos pareigūnas parvežtų namo, yra nelogiškas, be to, neatitinka jo paties teismo posėdyje nurodytam jau kitam pasiteisinimui – teigė, kad buvo ištiktas šoko dėl priverstinai nuvežto jo automobilio (b. l. 27). Pažymėtina, kad S. L. negalėjo pateikti logiško ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl automobilio rakteliai buvo pas A. S.. Nors teigė, kad pastarasis jį sužalojo, nepateikė duomenų, kad dėl to yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas.
Įvertinus nustatytus įrodymus, išnagrinėjus juos visų bylos aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė S. L. teikiamą įvykio versiją bei ją patvirtinusių liudytojų M. L. ir N. N. parodymus, o vadovavosi A. S., M. A. ir policijos pareigūno V. B. parodymais, kurių pagrindu padarė teisingą išvadą, kad S. L. 2009 m. rugsėjo 4 d., 22 val. 30 min., Tartupio-Sruogos kaime, Prienų rajone, vairavo automobilį Opel Frontera būdamas neblaivus (nustatytas 1,929 promilės girtumas), jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, jokių abejonių dėl S. L. kaltės, padarius minėtą pažeidimą, nėra, įrodymai ištirti objektyviai ir visapusiškai, visi prieštaravimai pašalinti.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi padarytu garso įrašu, nes jis gautas neteisėtu būdu ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtas garso įrašas neatitinka įrodymų leistinumui keliamų reikalavimų, nes padarytas pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 113 dalies punktą, kuriame nurodyta, jog, naudojant vaizdo, garso ar kitokią aparatūrą, asmenį reikia įspėti, kad tai, ką jis kalbės, gali būti įrašyta aparatūra ir panaudota nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą. Kita vertus, iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors to tinkamai ir nemotyvavo, padarytu garso įrašu nesivadovavo – nei viena teismo padaryta išvada šiuo įrodymu nebuvo grindžiama. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ir be garso įrašo nustatyta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių S. L. padarytą pažeidimą, todėl, net ir atmetus minėtą įrodymą kaip netinkamą, tai nesudaro pagrindo kelti įrodymų išsamumo ir apelianto kaltės nebuvimo klausimą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. L. apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.