Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymu ir baudžiamąja byla Nr. 07-1-00115-13, kurioje surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu perduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 07-1-00115-13 nagrinėti kitam apylinkės teismui, nes kaltinamojo V. K. sutuoktinė R. K. dirba Marijampolės rajono apylinkės teisme, posėdžių sekretore.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog kaltinamojo V. K. sutuoktinė R. K. šiuo metu dirba Marijampolės rajono apylinkės teisme, posėdžių sekretore, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu ir objektyvumu. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, šios aplinkybės nors per se ir nereiškia subjektyvaus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui kiltų abejonių, ar kaltinamojo žmona, pasinaudodama tuo, kad dirba Marijampolės rajono apylinkės teisme ir yra pažįstama su teisme dirbančiais teisėjais, nemėgins daryti teismui įtakos ir tokiu būdu pažeisti teismo nepriklausomumo principo, todėl siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo, skundą tikslinga perduoti kitam apylinkės teismui.

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog liudytoju šioje baudžiamojoje byloje yra Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas D. G., todėl ir ši aplinkybė proceso dalyviams gali sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas (šiuo atveju Jurbarko rajono apylinkės teismo veiklos teritorija nėra labai nutolusi nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijos, todėl atvykimas į teismą tiek kaltinamiesiems, tiek ir kitiems proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikš didelių kelionės išlaidų); antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų (šiuo atveju nenustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo darbo krūvis būtų daug didesnis, palyginti su kitų teismų darbo krūviu). Įvertinęs šias aplinkybes, skyriaus pirmininkas sprendžia, kad nustatytus kriterijus labiausiai atitinka Jurbarko rajono apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismui teismingą baudžiamąją bylą Nr. 07-1-00115-13, kurioje V. K. yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 226 str. 2 d., 222 str. 1 d., padarymu, perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Nutarties kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.