Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau- LAVL, Ligoninė) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo). Taip pat pareiškėjas ginčija ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017 m. birželio 22 d. rašto Nr. 7-656, 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. 7-687 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4961 teisėtumą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje kamerų tipo patalpoje Nr. 224 (b. l. 65-67).

Pareiškėjas skunde teigia, jog atvykus į Ligoninę 2017 m. gegužės 12 d. apie 13.00 val. negavo pietų, nors pagal dienotvarkę pietūs yra nuo 12.30 val. iki 13.15 val. Pietus pareiškėjas gavo tik 18 val. Taip pat nurodė, jog Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas išvykus į Ligoninę jokio sauso maisto davinio kelionei neišdavė.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 173 str. 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (toliau- Maitinimo organizavimo taisyklės), 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Taisyklių 34 punktas nurodo, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į Ligoninę atvyko apie 13 val. ir buvo patalpintas priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje esančioje laikinojo sulaikymo kamerą Nr. 122. Pietūs Ligoninėje gydomuosiuose skyriuose tiekiami nuo 12.30 val. iki 13.15 val., todėl atlikus visas numatytas Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Laisvės atėmimo vietos ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 (toliau- Laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklės) procedūras, pareiškėjas buvo nuvestas į gydomąjį skyrių vėliau, negu buvo pateikti pietūs.

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam nebuvo išduotas sausas davinys, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į maisto davinį buvo pažeista. Tačiau, vertinant šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti.

Skunde pareiškėjas teigia, jog 2017 m. gegužės 13 d. vakarienei negavo spirgučių padažo pagal valgiaraštį. Atsakovas nurodė, jog 2017 m. gegužės 13 d. pažeidimų dėl spirgučių padažo neužregistruota, kitų asmenų nusiskundimų taip pat negauta.

Pareiškėjas į atsakovą dėl pažeidimo kreipėsi raštu tik 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 43) ir pateiktame skunde nenurodė, jog iš karto tą pačią dieną informavo pareigūnus dėl spirgučių padažo nepateikimo. Šias aplinkybes pareiškėjas akcentuoja tik skunde teismui.

Skunde teigiama, jog atvykus į Ligoninę į laikinojo sulaikymo kameras buvo patalpintas kartu su kitais suimtaisiais/ nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Pareiškėją perkėlė tik tuomet, kai tai pats nurodė pareigūnams. Tuo atsakovas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas į Ligoninę planiniu konvojumi atvyko 2017 m. gegužės 12 d. ir buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą Nr. 122, kurioje buvo laikomas kartu su nuteistuoju E. B. atskirai nuo kitų nuteistųjų, todėl pareiškėjo atžvilgiu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 3 d. nuostatos pažeistos nebuvo.

BVK 70 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų atskirą ar izoliuotą laikymą pataisos įstaigoje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 str. 5 d.).

Atsakovo pateikti Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. pažyma „Dėl nuteistųjų izoliavimo“ ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. PS 6449 „Dėl nuteistųjų izoliavimo“ (b. l. 85-86) patvirtina, jog pareiškėjas atvykus konvojumi buvo patalpintas į sulaikymo kamerą Nr. 122, kurioje buvo laikomas kartu su nuteistuoju E. B. atskirai nuo kitų nuteistųjų, nes yra buvę valstybės institucijų pareigūnai.

Tai, kad pareiškėjas yra buvęs valstybės tarnautojas, ginčo byloje nėra. Atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atvykęs į Ligoninę buvo patalpintas kartu su valstybės tarnautoju E. B. (minėtą asmenį nurodo ir pareiškėjas savo skunde). Todėl pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas laikantis izoliavimo reikalavimų, nepažeidinėjant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde teigia, jog atvykus į Ligoninę jam buvo išduota suplėšyta ir per maža pižama. Teigė, jog iš karto reiškė pretenzijas, tačiau buvo atsakyta jog kitos pižamos nėra. Atsakovas nurodė, jog ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias) (Pižamų pirkimo-padavimo sutartis Nr. 57-8D/14103-202) (b. l. 68-71). Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47:1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, reikalavimų, pacientams pižamos yra keičiamos į švarias ne rečiau kaip kartą per savaitę (109 p.). Pižamos, kurios yra užterštos krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais keičiamos nedelsiant (108 p.). Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama nėra. Pareiškėjui pižama į kitą dydį buvo pakeista 2017 m. gegužės 15 d., gavus jo skundą.

Pareiškėjas teigė, jog atvykus į Ligoninę buvo paimti pareiškėjo daiktai. Bausmių vykdymo kodeksas nedraudžia naudotis paimtais daiktais bei kodeksas nenumato, jog jis turi laikytis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Taip pat nurodė, jog ribojimas pareiškėjui turėti tam tikrus daiktus ligoninėje esant iki 60 dienų yra diskriminacinio pobūdžio reikalavimas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkte nurodyta, jog priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau - Instrukcija). Šios Instrukcijos 154 punkte nustatyta, kad nuteistajam (suimtajam) prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kurie neįtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą, surašomas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas. Taisyklių 76 punkte nustatyta kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 punktuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Gydytojui rekomendavus, jiems leidžiama vartoti iš pataisos įstaigos atsivežtų ir (ar) įsigyti šių taisyklių 18 priede nurodytų maisto produktų. Į laisvės atėmimo vietų ligoninę nuteistojo atsivežti maisto produktai, kurių vartoti jam nerekomenduoja gydytojas, sunaikinami šių taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui atvykus į Ligoninę, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, taip pat buvo surašytas perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitas Nr. PS 5865. Šiame kvite užfiksuoti asmeniniai pareiškėjo daiktai, kurie paimti iš jo saugojimui, taip pat nurodyti daiktai, kuriuos pareiškėjas pasiėmė su savimi į gydomąjį skyrių. Perduodamų saugoti ir turimų daiktų kvite yra pareiškėjo parašai.

Pareiškėjas teigia, jog Ligoninės darbuotojai tris kartus per dieną vaikščioja į palatą ir siūlo karšto vandens. Pareiškėjas nurodo, jog taip iš jo tyčiojosi, kadangi kratos metu buvo atimta arbata. Atsakovas nurodė, jog pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės tvarką tris kartus per parą yra siūlomas nuteistiesiems karštas vanduo, neturintiems galimybės jo užsivirinti patiems.

Pareiškėjas teigia, jog Ligoninėje negalėjo nevaržomai įsigyti maisto produktų. Pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl negalėjimo įsigyti maisto produktus bei šio pažeidimo įtakos jo teisėms. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir yra nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas skunde teigia, jog 2017 m. gegužės 12 d. ir 13 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti, nors pareiškėjas prašė.

Pasivaikščiojimas Ligoninėje vykdomas BVK nustatyta tvarka. BVK 103 straipsnyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis bei pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.

Atsakovas teismui nurodė, jog pareiškėjas 2017 m. gegužės 12 d. ir 13 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti į lauką, nes atsisakė, šie duomenys užfiksuoti Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus Tarnybinių pranešimų apie budėjimą gydomajame skyriuje žurnale (bylos indeksas 8.110). Iš minėto žurnalo matyti, jog pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti (b. l. 82-83), kadangi grafoje „atsisakė pasivaikščioti“ nurodyta kas ėjo pasivaikščioti. Tarp paminėtų asmenų pareiškėjo vardo ir pavardės nėra. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti laikytina, jog atsakovas nepažeidė teisės aktų ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Pareiškėjas skunde teigia, jog 2017 m. gegužės 15 d. konvojuojant pareiškėją į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę ir jiems grįžtant iš ten pareigūnas nukreipė į pareiškėją šaunamąjį ginklą.

Atsakovas nurodė, jog Ligoninėje patikrinus tarnybinę dokumentaciją, bei apklausus pataisos pareigūnus tuo metu buvusius konvojaus sudėtyje, aplinkybė, kad 2017 m. gegužės 15 d. konvojavimo į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą pataisos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu būtų darę įspėjimą, dėl ginklo panaudojimo, neužfiksuota.