Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1080-343/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
2A-1080-343/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-11529-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
E. P.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Eglė Keidošienė
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1080-343/2011(Proceso Nr. 2-05-3-11529-2009-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4; 44; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovei L. B., ieškovės atstovei advokatei Eglei Keidošienei,atsakovui E. P., atsakovo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-435/2011 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. P. dėl avanso grąžinimo, netesybų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (b.l. 39-41) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11 000 Lt negrąžintą avansą, 5 000 Lt netesybas, 3 200 Lt delspinigius už laikotarpį iki patikslinto ieškinio pateikimo, 0,2% delspinigius nuo 16 000 Lt sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo patikslinto ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įstatymines 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog 2009 m. gegužės 28 d. preliminariąja žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo už 11 000 Lt parduoti ieškovei atsakovui priklausantį žemės sklypą pirkimo - pardavimo sutartį pasirašant iki 2009 m. birželio 30 d. Ieškovė 9 000 Lt sumokėjo atsakovui banko pavedimu, likusius 2 000 Lt - grynais, tačiau atsakovas atsisako įforminti sklypo pardavimą, negrąžina ieškovei avansu gautos pinigų sumos. Kadangi sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, jis privalo mokėti preliminariojoje sutartyje numatytą 5 000 Lt baudą, sutartinius delspinigius ir įstatymines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 18-19) atsakovas nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies, patvirtino sudaręs su ieškove ieškinyje nurodytą preliminariąją sutartį bei faktą, jog šios sutarties pagrindu ieškovė banko pavedimu pervedė atsakovui 9 000 Lt. Kartu atsakovas nurodė, kad 2009m. gegužės 29 d. ieškovės iniciatyva išdavė jai įgaliojimą disponuoti žemės sklypu kol ieškovė surinks likusią pinigų už žemės sklypą dalį. Pažeisdama savo prisiimtus įsipareigojimus, likusios avanso dalies ieškovė nesumokėjo. Ieškovės nesąžiningumo faktą patvirtina ir aplinkybė, jos preliminariojoje sutartyje ji nurodė visiškai kitą adresą, nei tas, kuriuo ji gyvena. Paaiškėjus ieškovės nesąžiningumui, ieškovei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsakovas 2009 m. birželio 10 d. panaikino jai išduotą įgaliojimą, 2009 m. birželio 20 ir 25 dienomis raštu prašė informuoti atsakovą apie suderintą laiką sutarčiai patvirtinti bei galutinai atsiskaityti, kartu nurodydamas, jog ieškovei atsisakant bendradarbiauti, ji nurodytų būdą, kaip grąžinti įmokėtą avansą. Jokio atsakymo iš ieškovės atsakovas nurodo negavęs.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu (b.l. 125-129) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 89,85 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių 2 000 Lt sumos sumokėjimo grynaisiais faktą, juolab, kad sutartyje nenumatyta ieškovės pareiga visą avanso sumą sumokėti iki sutarties pasirašymo, nenurodytas ir galutinis sumos sumokėjimo terminas. Byloje liudytoju apklausto ieškovės sutuoktinio parodymai įvertinti kritiškai dėl jo tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Ieškovė neįrodė ir savo argumento, jog pagrindinė sutartis liko nepasirašyta dėl atsakovo kaltės. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų tarusis su notaru dėl sutarties patvirtinimo, ieškojusi atsakovo, kreipusis į jį dėl sandorio sudarymo. Kadangi atsakovas taip pat neįrodė, kad jo atsiliepime minimi raštai dėl raginimo sudaryti pagrindinę sutartį buvo įteikti ieškovei, preliminariojoje sutartyje nesant nuorodos, kuri šalis turėjo inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymą, teismas padarė išvadą, jog pagrindinė sutartis liko nesudaryta dėl to, jog abi šalys prarado suinteresuotumą. Kadangi pasinaudodama atsakovo išduotu įgaliojimu ieškovė sutvarkė žemės pardavimui reikalingus dokumentus, kliūčių pagrindinės sutarties pasirašymui nebuvo, vėlesnis įgaliojimo atšaukimas nei užkirto galimybes sutarčiai pasirašyti, nei sąlygojo atsakovo kaltę dėl sutarties nepasirašymo. Nagrinėjamoje situacijoje teismas dėmesį atkreipė į tai, jog pasirašyta preliminarioji sutartis buvo nesuderinama su tuo pačiu metu atsakovo ieškovei išduotu įgaliojimu disponuoti žemės sklypu ir pasiūlymu sklypo nuomininkui pirkti žemės sklypą, todėl, šias aplinkybes vertinant kartu su analogišku ieškovės pasiūlymu sklypo nuomininkui bei pastarojo atsisakymu, kaip labai tikėtinu teismas vertino atsakovo argumentą, jog ieškovės tikslas buvo skubiai perparduoti žemės sklypą, o, nuomininkui atsisakius sklypą pirkti, pagrindinės sutarties sudarymas ieškovei tapo neaktualiu. Teismas atmetė ir ieškovės argumentą, jog atsakovas nuslėpė sklypo nuomos faktą. Preliminariosios sutarties sudarymą iniciavo dabartinis ieškovės sutuoktinis, besiverčiantis prekyba žemės sklypais, todėl tiek jis, tiek ieškovė, būdami protingais ir atidžiais, negalėjo nepasidomėti viešojo registro duomenimis. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs faktą, jog atsakovas grąžino ieškovei avansu gautą 9 000 Lt sumą, teismas ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 133-139) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodo įvykdžiusi preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir sutvarkiusi dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, sumokėjusi atsakovui visą žemės sklypo pardavimo kainą. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog jis vengė atsiliepti į ieškovės skambučius, atšaukęs ieškovei išduotą įgaliojimą pats nesikreipė į notarą dėl pažymos turtui parduoti užsakymo. Kadangi atsakovas yra veiksnus pilnametis asmuo, nepagrįsta teismo išvada, jog įgaliojimą ieškovei atsakovas išdavė bei pasiūlymą nuomininkui dėl sklypo pardavimo išsiuntė suklaidintas ieškovės, pasinaudojusios atsakovo pasitikėjimu ja. Atsakovo pasiūlymas parduoti žemės sklypą nuomininkui prieštaravo ieškovės interesams, todėl negalėjo būti surašytas jos iniciatyva. Akcentuoja ir tai, jog teikdamas privalomą pranešimą sklypo nuomininkui ir nurodydamas didesnę, nei su ieškove sudarytoje sutartyje nurodyta, kainą, atsakovas pažeidė ne tik nuomininko, bet ir ieškovės interesus, kadangi mažesnės, nei nurodytoji nuomininkui, sklypo kainos įrašymas į pagrindinę sutartį galėjo sąlygoti teisę nuomininkui reikalauti, kad jam būtų perduotos pirkėjo pagal sutartį teisės. Savo norą įsigyti žemės sklypą ieškovė palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu, kas dar kartą patvirtina faktą, jog galutinė sutartis liko nesudaryta dėl atsakovo kaltės. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog atsakovo grąžintus pinigus ieškovė vertino ne kaip avanso grąžinimą, bet pirmiausiai kaip palūkanų ir netesybų mokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151-152) atsakovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo poziciją grįsdamas argumentais, analogiškais nurodytiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime bei atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių. Sudarydamos preliminariąją sutartį jos šalys sukuria sutartinę prievolę ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį. Vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d., šios prievolės pažeidimas yra pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei taikyti - pagrindinę sutartį nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius. Tačiau tuo atveju, kai nenustatomos esminės sąlygos civilinei atsakomybei taikyti - neteisėti veiksmai, šiuos veiksmus atlikusios šalies kaltė, kitos šalies patirti nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei patirtų nuostolių - pagrindinės sutarties nesudarymas per preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą lemia preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pabaigą (CK 6.165 str. 5 d.). Akcentuotina ir tai, jog įstatymai neriboja preliminariąją sutartį sudarančių asmenų teisės numatyti netesybas už sutarties pažeidimą. Kadangi netesybos vertintinos kaip sutartinė nuostolių dydžio prezumpcija (CK 6.71 str.), esminė aplinkybė, kurią turi įrodyti netesybų reikalaujanti preliminariosios sutarties šalis,- kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl kitos šalies kaltės, t.y. kad kita preliminariosios sutarties šalis pažeidė prievolę sudaryti pagrindinę sutartį CPK 178 str.). Kaip matyti iš 2009 m. gegužės 28 d. preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties turinio, šalys pagrindinę sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2009 m. birželio 30 d. Nurodytu terminu sutartis nebuvo pasirašyta. Nors ieškinyje ieškovė nurodo atlikusi visas savo, kaip pirkėjos pagal pagrindinę sutartį, prievoles, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta, dėmesys atkreiptinas į tai, jog sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus ji tvarkė ne kaip pirkėja, bet kaip atsakovo įgaliota atstovė. Vienintelis ieškovės veiksmas, susijęs su preliminariosios sutarties vykdymu, dėl kurio nėra ginčo - 9000 Lt sumos atsakovui sumokėjimas, tačiau ir šis veiksmas, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė ieškovė, buvo atliktas iki preliminariosios sutarties sudarymo. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog dar iki preliminariosios sutarties sudarymo ji sumokėjo atsakovui 2 000 Lt grynais, tėra paremta jos sutuoktinio parodymais, kurie dėl jo asmeninio suinteresuotumo, nesant jokių kitų duomenų apie pinigų sumokėjimą, vertintini kritiškai. Atmestinas ir ieškovės argumentas, jog pačioje sutartyje nurodytas pinigų sumokėjimo grynaisiais faktas. Sutartyje nėra tiesiogiai įvardinta, jog pinigai sumokami iki sutarties pasirašymo. Abejotinos sutarties sąlygos, remiantis CK 6.193 str. 4 d., aiškintinos sutartį parengusios šalies nenaudai, o, kaip patvirtino tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, sutartis parengta jų iniciatyva, todėl akivaizdu, jog preliminarioji sutartis nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės apie pinigų mokėjimą grynais. Kadangi byloje nėra jokių kitų 2 000 Lt sumokėjimo grynais faktą patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas atitinkamą ieškovės reikalavimą pagrįstai atmetė. Jokiais įrodymais neparemti ir ieškovės paaiškinimai, jog ji ieškojo kontaktų su atsakovu, ragino jį pasirašyti pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas nepagrįstai vengė tai padaryti. Teisėjų kolegija akcentuoja aplinkybę, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo parodymai nagrinėjamoje byloje vertintini kritiškai ne tik dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi, bet ir dėl jų nenuoseklumo. Sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovo teismo posėdžių metu duoti parodymai yra prieštaringi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į ieškovės pozicijos nenuoseklumą: 2010 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog Kaune sumokėjus 2 000 Lt preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, nes dokumentai buvo netvarkingi, atsakovas sutiko atvažiuoti dokumentų tvarkyti į Panevėžį, kartu to paties posėdžio metu nurodydama apie dokumentų trūkumus sužinojusi preliminariosios sutarties pasirašymo dieną; nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė negalėjo dalyvauti atsakovui notariškai tvirtinant pranešimą nuomininkui, 2010 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis patvirtino, jog tiek pinigų sumokėjimas, tiek įgaliojimo surašymas pas notarą, tiek preliminariosios sutarties pasirašymas įvyko tą pačią dieną, atsakovui atvykus pas ieškovę į Panevėžį, pripažino, jog apie nuomininką jiems pasakęs notaras, pas kurį atsakovas nuvyko patvirtinti įgaliojimo ieškovei, tuo tarpu iš byloje esančių atsakovo pareiškimo nuomininkui ir įgaliojimo notarinio registro numerių matyti, jog tai buvo vienas po kito įregistruoti dokumentai, pirmiau buvo įregistruotas būtent pareiškimas nuomininkui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai abejoti tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio sąžiningumu, leidžia daryti išvadą, jog savo parodymais jie siekia suklaidinti teismą. Kieno iniciatyva buvo parengtas pareiškimas nuomininkui ir jame nurodyta didesnė sklypo pardavimo kaina, nei numatytoji preliminariojoje sutartyje, iš bylos medžiagos nėra aišku, tačiau faktas, jog su analogišku pasiūlymu ieškovė nuvyko pas nuomininką, siūlydama už 20 000 Lt pirkti sklypą iš ieškovės, atsižvelgiant į tai, jog, kaip pripažino tiek ieškovė, tiek jos sutuoktinis, atsakovas į ieškovės sutuoktinį kreipėsi pagal skelbimą dėl superkamų žemės sklypų, leidžia pagrįstai manyti, jog preliminariosios sutarties sudarymo tikslas buvo ieškovės ir jos sutuoktinio siekis pasipelnyti. Akcentuotina ir tai, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, ar preliminarioji sutartis buvo pasirašyta iki šalims nuvykstant pas notarą, ar po to, tačiau, bet kuriuo atveju, ieškovė, net ir žinodama apie tai, kad sklypas yra išnuomotas, neiniciavo atitinkamos nuorodos preliminariojoje sutartyje, viešajame registre registravo preliminariąją sutartį su priešinga sąlyga, kas leidžia abejoti ieškovės argumentų buvus suklaidintai dėl sklypo nuomos pagrįstumu, o kartu ir aplinkybe, jog visos sutarties sąlygos šalių buvo išsamiai įvertintos. Svarbiomis laikytinos ir aplinkybės, jog atsakovas ieškovei išduotą įgaliojimą panaikino po to, kai iš sklypo nuomininko sužinojo apie ieškovės siekį perparduoti sklypą už didesnę kainą, šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino kalbėjęsi dėl galimybės pagrindinėje sutartyje numatyti didesnę sklypo kainą, tačiau susitarimo nepasiekę, t.y. pats įgaliojimo panaikinimo faktas tepatvirtino atsakovo nebepasitikėjimą ieškove, norą susigrąžinti teisę disponuoti nuosavybės teisėmis, tačiau pats savaime nesąlygojo preliminariosios sutarties pažeidimo, nepatvirtino ieškovės argumento, jog atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindinės sutarties nepasirašymą galėjo sąlygoti įvairios aplinkybės - tiek atsakovo noras gauti už sklypą didesnę kainą, tiek ieškovės suvokimas, jog nepavykus susitarti su sklypo nuomininku dėl didesnės sklypo kainos su nuomininku perpardavimas geromis sąlygomis trečiajam asmeniui tapo neperspektyviu, iškilo galimybės nuomininkui reikalauti įgyvendinti pirmumo teisę į sklypą rizika, kuri suinteresuotumą sudaryti pagrindinę sutartį galėjo pakeisti siekiu gauti itin dideles sutartines netesybas, juolab kad ieškinys teismui buvo surašytas praėjus vos 7 dienoms po preliminarios sutarties termino pabaigos, į bylą nepateikta jokių duomenų apie ieškovės siekį ieškoti tiesioginio kontakto su atsakovu. Aplinkybę, jog sutartinės prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimą sąlygojo kalti atsakovo veiksmai, kaip minėta, turėjo įrodyti ieškovė, šių įrodymų nesant pagrindo civilinei atsakomybei taikyti nėra, todėl darytina išvada, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta šalims praradus suinteresuotumą jos sudarymu. Dėl nurodytos priežasties ieškovės argumentus dėl atsakovo pareigos mokėti netesybas už prievolės pažeidimą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi atsakovas dar bylos nagrinėjimo metu grąžino ieškovei iš ieškovės gautą 9 000 Lt sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalys yra atsiskaitę ir ieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės valstybei priteistinas apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas - 20,70 Lt (b.l. 143).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 20,70 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasAlbinas Čeplinskas