Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., laikotarpiu 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditorės, interesus, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas M. M. kaltės nepripažino, paaiškino, kad jeigu būtų atsiskaitinėjęs tik su VMI, tai būtų nukentėję ir kiti kreditoriai, todėl jis nepakeitė skolos dydžio, o kitaip vykdė atsiskaitymus. Pirmoje eilėje buvo Sodra, kuri irgi yra pirmumo teisėse, darbuotojai, kurie irgi turi pirmumo teisę, taip pat ir kiti kreditoriai, su kuriais buvo būtina atsiskaityti, kad būtų galima vykdyti paslaugą – nuomos paslaugą ir žaliavų užpirkimą. Dalis mokesčių buvo mokėta, taip pat buvo tartasi ir bendrauta su VMI, buvo sudaryti atidėjimai, ne iš „giedro dangaus“ buvo nebendrauta ir nemokama. VMI žinojo situaciją, nes buvo sudaryti mokėjimai. Pripažino, kad pagal grafikus mokėti vėlavo, kadangi buvo sudėtinga situacija dėl karo, dėl žaliavų trūkumo, tačiau nepripažįsta, kad vienareikšmiškai vengė ar tyčia nemokėjo mokesčių. Visada buvo bendraujama ir mokėjimai vykdomi dalimis, tiek Sodrai, tiek VMI. Mokėjimo eiliškumo, kuris nurodytas pareiškime neginčijo, tiesiog taip elgiantis neturėjo tyčios nemokėti mokesčių. Pagrindiniai įmonės sunkumai buvo – COVID situacija, apretėjusi statybos rinka dėl žaliavų tiekimo, taip pat karas, kas įtakojo žaliavų tiekimą. Šiuo metu įmonė yra bankrutuojanti. Šiuo metu nėra pilnai atsiskaityta su skolininkais. Ankščiau baustas už tokio pobūdžio nusižengimą nebuvo. Pripažinus padarius šį nusižengimą prašo skirti minimalią baudą.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 78).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta 2010 m. gegužės 28 d. Bendrovės vadovas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. buvo M. M.. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. birželio 5 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 137 827,75 Eur. Įsiskolinimą sudarė: 25 801,69 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 454,90 Eur delspinigiai; 2 367,69 Eur pelno mokestis; 21,28 Eur delspinigiai; 2 313,90 Eur mokesčio avansas; 101 720,41 Eur pridėtinės vertės mokestis; 5 134,60 Eur delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojo pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvinis patikrinimas, tikrintas laikotarpis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Bendrovė turi sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“: Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos kredito įstaigos sąskaitos išrašą, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą: 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. birželio 23 d., atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai 4 538,24 Eur ir 6 000,00 Eur; 2022 m. birželio 23 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 7 006,36 Eur, 3 000,00 Eur ir 3 000,00 Eur; 2022 m. birželio 23 d. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 2 000, 00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 8 d. atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 5 000,00 Eur; 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 13 000,00 Eur, 3 800,00 Eur; 2022 m. rugsėjo 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) atitinkamai 3 876,68 Eur, 6 345,97 Eur.; 2022 m. rugsėjo 12 d. atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini). Atitinkamai 15 000,00 Eur.; 2022 m. rugsėjo 21 d. atliktas mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamai 1 137,92 Eur. Šie mokėjimai atlikti turint atitinkamai 2 517,14 Eur, 13 332,49 Eur, 13 332,82 Eur ir 19 192, 82 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodoma, kad šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. M. teikė prioritetą atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne mokestinės nepriemokos padengimui. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, M. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Prašo už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti baudos vidurkį – 2 200 Eur (b. l. 2-6).

išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojos aktualius duomenis (b. l. 7-8); mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenų išrašai (b. l. 9, 32-38);

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad atliktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 21 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 121 822, 72 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI pradėti nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Pagal Bendrovės operatyvaus patikrinimo metu pateiktą preliminarų balansą nustatyta, kad Bendrovė 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 195 094,00 Eur, iš jų 180 707,00 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio atsargos sudaro 101 045,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 79 658,00 Eur, ilgalaikis turtas sudaro 14 387, 00 Eur. Bendrovės nuosavas kapitalas 749 653 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 944 747 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 860 265,00 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 84 482,00 Eur. Iš Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad Bendrovė per 2022 m. 1-3 ketv. pardavimo pajamos sudarė 1 104 695,00 Eur, pardavimo savikaina 1 110 023 Eur, per 2022 metus patyrė 752 839,00 Eur nuostolio. Valstybinės įmonės „Regitra“ 2023 m. vasario 21 d. duomenimis Bendrovės vardu registruotas automobilis VW GOLF, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VMI prie FM mokestinės nepriemokos išieškojimo užtikrinimui 2023 m. sausio 16 d. automobilį areštavo. VĮ „Registrų centras“ 2023 m. balandžio 4 d. duomenimis Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Bendrovė per laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. į mokėjimo kortelės sąskaitą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas pajamas gavo iš veiklos, o į biudžetą VMI nemokėjo. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kitais kreditoriais (b. l. 10-17);

AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. d. iki 2023 kovo 1 d. (b. l. 18-31);

2023 m. birželio 20 d. teisme gauti rašytiniai M. M. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jo veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – kaltės. Nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo prasta, nuo 2022 m. lapkričio mėnesio įmonė negavo naujų užsakymų, ankstesnių užsakymų įvykdymas pradėjo strigti dėl iškilusių kainų, kurias sąlygojo karas Ukrainoje, infliacija, išaugę atlyginimai, mokestinė bazė ir pan., todėl Bendrovės veikla labai sulėtėjo, liko neapdirbtų gamybos žaliavų, bendrovei trūko apyvartinių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius M. M., siekdamas išvengti Bendrovės bankroto, iš įmonėje esančių (gaunamų) lėšų vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, darbuotojais, mokėjo bankui lizingo įmokas, taip pat mokėjo SODRAI ir VMI. Faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nevengė atsiskaitinėti su VMI, o įsiskolinimai jai susidarė ne dėl piktybiško vengimo atsiskaityti. Dėl lėšų trūkumo patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma. Teigė, kad VMI nutyli ir neteikia teismui duomenų apie nurašytų per laikotarpį sumų dydį. Bendrovė negalėjo visų apyvartoje esančių lėšų panaudoti įsiskolinimui VMI padengti, kadangi bent dalį pinigų bendrovė privalėjo skirti atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais bei bendrovės darbuotojais, kitu atveju, bendrovės veikla būtų visiškai sustojusi, būtų tekę nedelsiant bendrovei skelbti bankrotą. Pažymėjo, kad įmonės vadovas neturėjo jokios galimybės kontroliuoti šių mokėjimų iš sąskaitos eiliškumo, kadangi ši buvo areštuota antstolių ir visos lėšos buvo nurašomos priverstinai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, kad bendrovės vadovas siekė visomis pastangomis proporcingai atsiskaityti su darbuotojais, valstybės biudžetu ir tiekėjais, tuo siekdamas išlaikyti jų darbo vietas bendrovėje ir tęsti bendrovės veiklą. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o tokio sprendimo nepriėmus – skirti minimalią ANK 120 straipsnyje numatyta baudą. (b. l. 79-81).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 21 d. bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 121 822,72 Eur, o nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai tiek iš mokesčio mokėtojo sąskaitos, tiek ir bendrovės turto. Mokestinė nepriemoka 2023 m. balandžio 4 d. duomenimis buvo 137 323,03 Eur. Tuo tarpu, net ir turint įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Kaip matyti, tiek apklaustas teisme, tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus M. M. neneigė aplinkybės, kad buvo vykdomi žemesnės eilės kreditorių reikalavimai, nurodė siekęs tęsti įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

Be minėtų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams patvirtina ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad bendrovė aptariamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais, t. y UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais, turėdama mokestinę nepriemoką, o pervedamos sumos buvo iki 7 006,36 Eur; 2022 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervesta 15 000,00 Eur suma. Kaip nurodoma Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai VMI pradėti nuo 2022 m. rugsėjo 22 d., priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos ar sąskaitų, o nuo 2022 m. lapkričio 14 d. priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto.

Kaip minėta, aptariamo nusižengimo sudėtis yra formali ir aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui, ką šiuo atveju patvirtina bylos duomenys. Tuo tarpu, tai, kad dėl bendrovės veiklos specifiškumo buvo būtina atlikti mokėjimus kitiems kreditoriams, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą atsakomybės nešalina, kadangi jokių išimčių, kuomet galima kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nepaisyti, nėra numatyta. Priešingai, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė paskirstyti mokėjimus, kad atsiskaitytų su kitomis bendrovėmis ar darbuotojais, žinodamas apie prievolę mokėti įstatymuose nustatytus atitinkamus mokesčius valstybei, to nedarė veikdamas sąmoningai, tai yra tyčia, bei atsiskaitė su kitais kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų atsiskaitymo eiliškumą.

Visų aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad M. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodamas apie tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais bei apie susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. sąmoningai suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriams, nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo, taip pažeisdamas kreditorės VMI interesus. Tokiais veiksmais padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Kreditorių teisių pažeidimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas administracinę nuobaudą M. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes, į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 1 400 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-223-1127/2023.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.