- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 1-1667-720/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71069-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. Z., T. Z.
- Nukentėjusysis
- T. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, 60 procentų nedarbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:
2011-08-10 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL, tai yra 1 300,00 litų dydžio bauda, įskaičius sulaikymo laiką nuo 2011-02-08 iki 2011-02-10 likusi bausmė sudaro 6 MGL, tai yra 780,00 litų dydžio bauda, 2011-10-17 bauda sumokėta;
- 2012-08-07 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; neatlygintinai išdirbti 50 valandų per šešių mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose jeigu tai nėra susiję su mokslu ar darbu;
- 2013-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Subendrinus paskirtą bausmę su 2012-08-07 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 4 mėnesius, po 10 valandų per mėnesį. 2014-10-13 bausmę atliko;
- 2016-03-01 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių salono valytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:
2011-08-10 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL, tai yra 1 300,00 litų dydžio, bauda, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. Z. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su broliu T. Z., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, dėl mažareikšmės priežasties prikibo prie T. K., keikė jį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei su savimi turėtu dujų balionėliu, papurškė nukentėjusiajam T. K. į akis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu abiejų akių junginių nudegimu, išsivysčiusiu nepatikslinto toksinio agento poveikyje, po ko, brolis T. Z. tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė į T. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priekines dureles 157,47 € vertės bei priekinių vairuotojo durelių veidrodėlį 30 € vertės, taip juos sugadindamas, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas 187,47 € turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis T. Z. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su broliu E. Z., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, dėl mažareikšmės priežasties prikibo prie T. K., keikė jį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei E. Z. su savimi turėtu dujų balionėliu papurškus nukentėjusiajam T. K. į akis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu abiejų akių junginių nudegimu, išsivysčiusiu nepatikslinto toksinio agento poveikyje, po ko jis, tai yra T. Z., tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė į T. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priekines dureles 157,47 € vertės bei priekinių vairuotojo durelių veidrodėlį 30 € vertės, taip juos sugadindamas, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas 187,47 € turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., jis kartu su broliu T. Z. šalia namo prie gatvės rūkė ir laukė atvažiuojant brolio draugo. Pro juos pravažiavo nukentėjusysis T. K. garsiai įjungęs muziką. Nurodė, kad T. K. dažnai ir dieną ir naktį važinėja garsiai leisdamas muziką, todėl nutarė su broliu nueiti ir pakalbėti apie tai su nukentėjusiuoju. Jie nuėjo prie nukentėjusiojo tėvo namų pasikalbėti, nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas gatvėje šalia nukentėjusiojo tėvo namų. Kai jie priėjo, nukentėjusysis T. K. buvo kieme. Jo brolis T. Z. pasakė nukentėjusiajam, kad jis nuolat važinėja garsiai įjungęs muziką, šis atsakė, kad kaip nori taip ir važinėja. Tuo metu į kiemą išėjo nukentėjusiojo tėvas V. K., kuris liepė jiems eiti iš čia. Nukentėjusysis T. K. taip pat liepė jiems eiti iš čia, nuėjo prie automobilio, iš jo paėmė dujų balionėlį, gąsdino jo brolį, kažką jam sakė. Tada jo brolis T. Z. papurškė nukentėjusiajam į veidą. Šis užsiėmęs veidą peršoko per tvorą į kiemą ir nubėgo namo. Tada į kiemą išėjo kaimynas, kuris gyvena priešais juos, jis pasakė, kad jie nekeltų konflikto, kad miega maži vaikai. Tada jie su broliu nuėjo. Ar brolis vienas būtų ėjęs aiškintis jis nežino, kad kas spirtų r trenktų į automobilį jis nematė, pats to nedarė. Pripažįsta, kad jis kartu su broliu nuėjo prie nukentėjusiojo tėvo namų ir viešoje vietoje sukėlė triukšmą, tačiau parodė, kad jis nesiplūdo, automobilio nespardė ir dujų nukentėjusiajam nepurškė, prieš nukentėjusiuosius kaltės nejaučia.
Kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-m. gruodžio 27, apie 13.30 val., jis kartu su broliu E. Z. laukė prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kol atvažiuos jo draugas. Tuo metu pro juos pravažiavo nukentėjusysis, kurį jis žino iš matymo. Nukentėjusysis pravažiavo prie pat jų, jie turėjo atsitraukti, kad jų nekliudytų. Be to, jo automobilyje garsiai skambėjo muzika. Jam nepatinka, kai garsiai groja muzika. Jis broliui pasakė, kad čia nuolat vakarais garsiai groja muzika ir pasiūlė nueiti ir pakalbėti, kad nelakstytų vakarais su garsiai įjungta muzika, tačiau pokalbis nesigavo gražus. Kas vakarais garsiai įjungia muzika jis nežino, jis nesako, kad tai būtent nukentėjusysis garsiai klauso muzikos, tačiau tą kartą garsiai įjungęs muziką pravažiavo automobilis VW Pasasat, kas sėdėjo už vairo jis nematė. Jis matė, kad automobilis pasuko į akligatvį. Jie nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo gatvėje prie namo, jis žinojo, kad čia yra V. K. namas. Jie priėjo prie automobilio, sustojo, galvojo pasikalbėti. T. K. stovėjo kieme, jis pasakė pastarajam, kad jis garsiai muzikos klausosi, T. K. atsakė, kad kaip nori taip ir klausosi, tada jie visi apsižodžiavo. Tada į kiemą išėjo V. K., kuris liepė eiti jiems iš čia. T. K. išėjo už vartų, atidarė vairuotojo dureles ir iš daiktadėžės ištraukė dujų balionėlį. Tada jis, tai yra T. Z., išsitraukė savo dujų balionėlį ir purškė T. K. į veidą. Tada nukentėjusysis peršoko per tvorą į kiemą užsiėmęs veidą. Į V. K. pusę jis dujų nepurškė. Ką tuo metu darė jo brolis E. Z. jis nežiūrėjo, nekreipė dėmesio. Be to, jis ranka numušė T. K. automobilio veidrodėlį, parodė, kad niekas automobilio nespardė. Tuo metu atėjo kaimynas iš priešais esančio namo S. G., jis sakė, kad jie nekeltų triukšmo, kadangi miega vaikai. Jie atsiprašė ir išėjo. Parodė, kad jis pripažįsta nukentėjusiojo T. K. 287,47 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir įsipareigoja žalą atlyginti, dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000,00 eurų priteisimo iš jo ir jo brolio su šiuo ieškiniu sutinka iš dalies, su neturtinės žalos dydžiu nesutinka, mano, kad turi būti mažiau, tačiau kiek nenurodė. Pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis T. Z. kaltę pripažino, o E. Z. savo kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis T. K. parodė, kad jis, 2015 metų gruodžio 27, apie 13.30 val., savo automobiliu VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo tėvą V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), važiuodamas jis klausėsi muzikos. Atvažiavęs, jis išjungė radiją, išlipo iš automobilio, paliko automobilį gatvėje prie tėvo namo vartelių, ir nuėjo į tėvo namus. Atėjęs, jis kartu su tėvu ir jo žmona V. K. gėrė kavą, kai jis pro langą pamatė prie jo automobilio vaikštančius žmones. Jis juos pažinojo iš matymo, tai buvo abu broliai kaltinamieji T. ir E. Z., jie abu buvo girti, agresyvūs, keikėsi, matėsi, kad jie ieško konflikto. Išėjęs į lauką jis jų paklausė, ką jie čia veikia. Jie jo paklausė, kodėl jis garsiai klausosi muzikos, pasipylė keiksmažodžiai. Jis suprato., kad bręsta konfliktas, nuėjo prie savo automobilio ir pasiėmė žiebtuvėlį, kad būtų tvirtesnis kumštis, jeigu kiltų muštynės. Pamatė, kad vyresnysis iš brolių T. Z. buvo girtesnis, jis buvo ir agresyvesnis. Jaunesnysis brolis E. Z. pradėjo brolį Tomą raminti. Jis brolių paklausė, kodėl jis negali važiuodamas klausytis muzikos. Abu broliai jį išplūdo, vadino jį „pederastu, gaidžiu, kitais įžeidžiančiais žodžiais, šaukė, kad jis supūs kalėjime. Pamatęs E. Z. rankoje dujų balionėlį, jis pasakė, kad pasitrauktų nuo jo bent per metrą, šis atsakė, kad teisingai, ir atsitraukęs purškė jam į akis dujų. Jo brolis T. Z. spardė jo automobilį, ėmė kaukti automobilio signalizacija. Jam į akis pateko dujų, pradėjo labai perštėti akis, jis įbėgo į kiemą, išgirdo smūgio garsą, bumptelėjimą, kaip spėjo iš garso, tai buvo T. Z. spyris į jo automobilį. Abu kaltinamieji dar šūkavo, vadino jį visokiais įžeidžiančiais žodžiais, jie rėkė jam „gaidy, skambinsi mentams, tada tau bus“. Visą tai matė jo tėvas V. K., jo žmona V. K., kaimynas S. G., gyvenantis kitoje pusėje gatvės adresu (duomenys neskelbtini), jie šaukdami klausė „kas čia vyksta?“. V. K. iškvietė policiją, įvedė jį į kambarį, bet kambaryje jam buvo blogiau, todėl jis išėjo į lauką. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, klinikose jam išplovė akis, išrašė vaistų. Po 3 - 4 valandų jis sugrįžo prie tėvo namo, kadangi ten buvo likęs jo automobilis. Pamatė, kad buvo išspirtas vairuotojo durelių veidrodėlis, sužalotos vairuotojo durelės, ant durelių buvo likęs bato pado pėdsakas. Žino, kad jį išvežus į klinikas, policijos pareigūnai ieškojo E. ir T. Z. namuose, tačiau jų surasti nepavyko. Nurodė, kad jis civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš T. Z. 187,47 eurų turtinę žalą, atsiradusią dėl apgadinto automobilio taisymo išlaidų, ir 1000,00 eurų neturtinės žalos iš abiejų kaltinamųjų, kadangi dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų jis patyrė skausmą, pažeminimą, sukrėtimą, stresą, jam dar ilgai skaudėjo akis, reikėjo vartoti vaistus, buvo sugadintos visos šventės.
Liudytojas V. K. nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo T. K. tėvas, parodė, kad 2015-12-27, apie 13.30 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jį į namus atvažiavo jo sūnus T. K., kuris pastatė savo automobilį prie jų namo vartų ir atėjo į namus. Jo žmona V. K. užkaitė kavą. Tuo metu jie pro langą pamatė prie jų namo vartelių vaikščiojančius žmones, pamatė, kaip jie priėjo prie jo sūnaus T. K. automobilio, o paskui ėjo pro kiemo vartus. Jis juos pažino, tai T. ir E. Z.. Jo sūnus T. K. išbėgo aiškintis, ko jie eina į tą kiemą, jis išėjo iš paskos. Išėjęs į kiemą jis pamatė, kad E. ir T. Z. abu buvo labai girti, jie abu svyravo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie abu klausė jo sūnaus T. K., kodėl jis važinėdamas automobiliu garsiai klausosi muzikos, priekaištavo, kad jis neduoda jiems ramybės. Jis priėjo prie jų, pradėjo bartis ir pasakė, kad jie eitų namo. Tuo metu jo žmona V. K. pro langą pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Kaimynai kitoje pusėje gatvės pro langą taip pat šaukė, kad jie eitų namo. Tada jo sūnus T. K. nuėjo prie savo automobilio paimti cigarečių, E. ir T. Z. stovėjo tarp tvoros ir automobilio. T. Z. stovėjo prie jo sūnaus automobilio galo, o E. Z. ėjo link jo sūnaus, jo rankos buvo jo baltos striukės kišenėse. Staiga E. Z. plūsdamasis ištraukė iš kišenės ranką ir purškė jo sūnui T. K. į veidą, būdamas nuo jo maždaug 2 metrų atstumu. Jo sūnus susirietė, jo veidas paraudo. Jis sušuko E. Z. „ką darai“, šis ir jam purškė į veidą, tačiau jis nusisuko ir greitai įbėgo į savo kiemą, jo sūnus T. K. taip pat įbėgo į kiemą. T. T. Z. pribėgo prie jo sūnaus T. K. automobilio vairuotojo durelių ir spyrė į dureles. Jis pats matė, kaip nuo T. Z. spyrio nulėkė veidrodėlio apvadas, durelių stiklas išliko nesudaužytas, o durelės buvo nubrozdintos, matėsi žemės, veidrodėlio apvadas už kelių metrų gulėjo baloje. Automobilį tą pačią dieną apžiūrėjo ekspertas. Jo žmona V. K. žiūrėjo pro atidarytą langą ir skambino pagalbos telefonu. Abu broliai atsitraukė, kažkuris pasakė: „einam, kviečia mentus“. Tuo metu, į kiemą išėjo kaimynas iš priešais esančio namo S. G., kuris broliams Z. pasakė „jei atėjote muštis, tai muškitės kaip vyrai, o ne prisidėję kažko į kišenes“. Abu broliai nuėjo. Atvyko greitosios pagalbos automobilis, ir išvežė jo sūnų T. K. į klinikas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ėjo į Z. kiemą jų ieškoti, tačiau jiems niekas durų neatidarė. Tą pačią dieną jis su kitu sūnumi važiavo į klinikas pasiimti sūnaus T. K.. Atvažiavę pamatė, kad jo veidas raudonas, jis jautėsi blogai. Sugrįžus namo jie laukė, kad broliai Z. ateis atsiprašyti, tačiau atsiprašymo nesulaukė. Parodė, kad T. ir E. Z. būdami maži buvo piktybiniai vaikai, yra tekę girdėti, kad jie panašiai elgdavosi.
Liudytoja V. K. parodė, kad 2015-12-27, apie 12.30 val., ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas juos atvažiavo jos sutuoktinio V. K. sūnus T. K., kuris palikęs savo automobilį gatvėje prie jų kiemo vartų ir atėjo į jų namus. Ji ruošė kavą, pro langą pamatė, kad prie jų tvoros eina du vaikinai, kurie lyg ir ruošėsi užeiti pro jų vartus, bet neužėjo, jie svirduliavo, atrodė pikti ir agresyvūs. Ji savo vyrui V. K. pasakė, kad kažkas nori ateiti, tačiau jie atrodo neblaivūs. Jos sutuoktinis V. K. ir jo sūnus T. K. išėjo į kiemą. Ji pro langą matė, kad atėję vaikinai yra jų kaimynų sūnūs, kad jie pykstasi ir vyksta kažkas negero, todėl išėjo į lauką ant laiptelių ir paklausė vaikinų, ko jie nori, kadangi jie keikėsi ir barėsi su jos vyru ir pastarojo sūnumi. Ji pasakė, kad jie eitų namo, nes ji iškvies policiją. Kiek ji žino, tie vaikinai čia negyvena, čia netoli yra jų tėvų namai. Jie nieko jai neatsakė. Ji sugrįžo į virtuvę ir pro langą aiškiai pamatė, kaip jaunesnysis vaikinas vardu E. išsitraukė dujų balionėlį ir purškė T. K. į veidą. T. K. susiėmė už veido, ji labai išsigando. Ji neturėjo su savimi mobilaus ryšio telefono, todėl iš karto paprastu namų telefonu paskambino pagalbos tarnybai ir pranešė apie užpuolimą. Ji skambindama žiūrėjo pro langą ir aiškiai matė, kaip vaikinas vardu T. su keiksmais spyrė į T. K. automobilio kairės pusės priekines vairuotojo dureles ir nulaužė veidrodėlį. T. K. buvo šalia vartelių užsiėmęs akis, ji atsivedė jį į kiemą. Jos vyras V. K. liko kieme. Buvo išbėgęs į gatvę jų kaimynas S. G., kuris vijo vaikinus šalin. Vaikinai nuėjo. Atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, išvežė T. K. į klinikas, ten jam išplovė akis. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė ekspertą, jie mėgino surasti vaikinus, bet šie pareigūnų neįsileido. Po kelių valandų jos vyras parvežė T. K. iš klinikų, jo akys ir veidas buvo raudoni. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nežinojo vaikinų vardų, nežinojo, kuris iš jų vyresnis, kuris jaunesnis, todėl sakė, kad negali nurodyti kuris purškė kuris spyrė į automobilį. Tačiau dabar ji jų vardus žino ir ji tvirtai įsitikinusi, kad T. K. dujas į akis purškė vaikinas, vardu E., o į automobilį spyrė vaikinas vardu T..
Liudytojas S. G. parodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d. vidurdienį, kiek buvo valandų nepamena, jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pro langą jis pamatė, kad gatve ateina du kaimynai broliai, kuriuos jis žino iš matymo, tačiau su jais nebendrauja. Vienas brolis vardu T., kito brolio vardo ir abiejų brolių pavardės jis nežino. Jis išgirdo klyksmą ir pamatė, kaip kažkuris brolis dujų balionėliu nupurškė T. K., jo kaimyno V. K. vyriausiąjį sūnų. Jis matė, kaip po purškimo vaikinas atitraukė ranką atgal. Jis jau norėjo eiti į gatvę, atlikti pilietinę pareigą ir išskirti, tada pamatė, kaip kažkuris ėmė spardytis į ten stovėjusį T. K. automobilį, tačiau nepataikė. Matėsi, kad taiko įspirti į automobilio keleivio pusės durelių veidrodėlį. Tada spyrė antrą kartą, pataikė į veidrodėlį. Jis išbėgo į gatvę, ten tvyrojo dujų kvapas. T. K. buvo užsidengęs veidą ir rėkė iš skausmo, jis buvo visas raudonas. Tada jis pasakė tiems vaikinams: “ką jūs čia darote, viską mato vaikas“, sakė jiems, kad jei jie nenustos, jis su jais stos į kovą ir kvies policiją. Jie pasakė jam, kad atsiprašo ir nuėjo. Jis dar pasikalbėjo su kaimynu, sakė, kad jie kviestų greitąją, nes gali būti problemų su akimis, ir nuėjo namo. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir policija. Liudytojas pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje, galimai 27 d., dienos metu, jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė, kad priešais jo namą, gatvėje stovi kaimyno V. K. iš namo Nr. 30, sūnaus T. K. automobilis „VW Passat“, žalsvos spalvos, o šalia jo stovi T. K. ir du vaikinai, broliai, jie gyvena kaimynystėje, pavardė lygtai Z. ir kažką aiškina Tadui, matėsi, kad tarp jų vyksta kažkoks nemalonus pokalbis. Pradžioje jis nieko blogo nepagalvojo. Po to vėl, gal po poros minučių pro langą pamatė, kad vienas iš brolių Z., tikrai nepasakys kuris, nes abu labai panašūs, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė T. K. į akis dujų, pastarasis iš karto užsidengė akis ir bėgo atbulomis pro vartelius į kiemą. Tada tuo metu kitas brolis pradžioje spyrė vieną kartą į kairės pusės veidrodėlį, tačiau pataikė į automobilio vairuotojo pusės priekines dureles, o po to spyrė antrą kartą ir pataikė į veidrodėlį, jį nuspirdamas. Jis iš karto išėjo į gatvę, kieme jau buvo išėjęs ir T. K. tėvas V. K. išaiškinti, kas vyksta. Brolių Z. paklausė, ką jie čia daro, kad elgiasi viešoje vietoje chuliganiškai, tačiau vienas jų atsakė, kad prieš jį jie nieko neturi asmeniško, o atėjo išsiaiškinti su T. K., neva jis garsiai klausėsi muzikos dieną prieš. Jis stengėsi juos kuo gražiau nuvyti, kad nekiltų jiems visiems dar didesnių problemų. Matėsi, kad jie abu yra neblaivūs, kalbėjo nerišliai, nekoordinuotų judesių. Po to broliai Z. pasišalino, nuėjo link savo namų. Jis patarė T. K. kviesti GMP ir policiją, kadangi jis atrodė ir jautėsi blogai, negalėjo atsimerkti, jam perštėjo akis ir bėgo ašaros. Kai atvyko policija, jis jau buvo namuose ir tai matė pro langą (1 t., b. l. 42-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad vienas brolis spyrė T. K. dujų į akis, o kitas brolis spyrė ne į keleivio pusės dureles, o į vairuotojo pusės dureles, vieną kartą spyrė į dureles ir nepataikė į veidrodėlį, o antrą kartą nuspyrė šių durelių veidrodėlį, jis pats matė, kaip nuskrido veidrodėlis ar veidrodėlio dalis. Parodė, kad abu broliai atrodė neblaivūs, jie kalbėjo nerišliai, jų veiksmai buvo nekoordinuoti.
Liudytoja M. V. nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo būrio vyriausiąja patrule, pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, kadangi jos darbe įvykiai būna kiekvieną dieną, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2015-12-27 ji dirbo kartu su kolega vyr. patruliu R. A. radijo šaukiniu „405“, kai apie 13.40 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja mato pro langą, kaip du neblaivūs vyrai daužo sūnaus automobilį „VW Passat“. Papurškė sūnui dujų, nulaužė veidrodėlius. Pranešėja nurodė, kad vienas užpuolikas su balta, kitas – su juoda striuke, abu apie 30 metų amžiaus. Operatyviai vykstant į nurodytą įvykio vietą, pagal apibūdintus požymius asmenų nepastebėjo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko vyriškis, prisistatęs T. K., jo tėvu prisistatęs V. K. ir moteris, prisistačiusi V. K.. Jie paaiškino, kad atėję du neblaivūs vyriškiai lauke užsipuolė T. K., pripurškė jam į akis dujų, apspardė jo automobilį, jį apgadindami, dėl to, kad šis pravažiuodamas gatve garsiai klausėsi muzikos. Chuliganiškais veiksmais įtariami vyriškiai gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), vieno vardas E., pravardžiuojami „gegužiukais“. Jie iškvietė GMP brigadą. T. K. dėl pripurkštų dujų jam į akis, atvykęs ekipažas pristatė jaunuolį į LSMUL Kauno Klinikas. Apžiūrėjus apgadintą T. K. automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad įlenktos vairuotojo pusės durelės ir nuspirtas vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai pasišalino įtariamieji, jie nebuvo įleisti. Po to apvažiavo teritoriją, tačiau apibūdintų įtartinų asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 51). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji matė įlenktas automobilio dureles, veidrodėlis buvo lyg nuspirtas, kabėjo.
Specialistas R. Ž. parodė, kad jis buvo apklaustas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos, ji parodė jam tris ar keturias automobilio nuotraukas, klausė, kokie padaryti durelių sugadinimai. Nurodė, kad nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos metodų. Pateiktose nuotraukose buvo matyti, kad automobilio durelės deformuotos, bet konkrečių pėdsakų nesimatė. Buvo paklausta, ar matosi avalynės pėdsakų, tačiau tokių požymių nesimatė, nebuvo galimybės nustatyti kokiu būdu buvo padaryti durelių sužalojimai. Specialistas pareiškė, kad tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė specialisto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas parodė, kad pagal paviršinius subraižymus galima padaryti išvadą, kad minėtas durelių sugadinimas padarytas spiriant koja. O aplink avalynės pėdsaką esantys vaizdai, panašus į paviršiaus įbrėžimus, yra aplinkos atspindžiai (stulpo, medžio šakų, striukės užtrauktuko) (1 t., b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu specialistas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad automobilio durelės įlenktos koja, tačiau avalynės nustatyti neįmanoma, avalynės pėdsako nesimatė, forma pėdos, tačiau kas atsispaudę iš nuotraukų sunku pasakyti.
2015-12-27 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis T. K. pranešė apie tai, kad jį 2015-12-27, apie 13.30 val. prie jo tėvo namų, esančių (duomenys neskelbtini), E. Z. purškė jam dujų balionėliu į akis, o kitas vaikinas, vardu T., apspardė jo automobilį ir abu nuėjo namo. Buvo apklaustas nukentėjusysis T. K., apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti prie gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuoti automobilio VW „Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių vairuotojo pusės durelių bei vairuotojo pusės šoninio veidrodėlio apgadinimai (1 t., b. l. 8-9).
2016-04-29 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad T. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-28 numatomų darbų sąmatą (1 t., b. l. 14).
2016-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ numatomų darbų sąmatoje išvardinti automobilio VW „Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taisymo darbai už veidrodėlio taisymą ir durų paruošimą ir dažymą, visų darbų bendra suma sudaro 157,47 eurų (I t., b.l. 15).
2016-04-29 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas nukentėjusiojo T. K. automobilis, kurio valstybinis Nr. 142. Apžiūros metu nustatyti automobilio apgadinimai, aprašyta, kad vairuotojo durelėse matomas įlenkimas ir puspadžio žymės su raštais apie 20 cm., keliose vietose matosi įbrėžimai, nubraukti dažai, pateikta fotolentelė su nuotraukomis (1 t., b. l. 17-21).
2015-12-27 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 13.50 val. kreipėsi T. K., pranešdamas apie tai, kad iš matymo pažystami asmenys jam pripurškė į akis dujų, akys paraudusios, peršti (1 t., b. l. 27-28).
2016-05-13Valstybinės medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1251/2016(02) nurodyta, kad T. K. konstatuotas cheminis abiejų akių junginių nudegimas, išsivystęs nepatikslinto toksinio agento poveikyje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 33).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.
Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį ar svetimą turtą buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai.
Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri šiuo atveju buvo pažeista tiesiogiai, per poveikį papildomiems objektams - asmens sveikatai ir turtui. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje.
Kaltinamųjų T. Z. ir E. Z. padaryto nusikaltimo padarymo vieta yra Kaune, Šunskų g. prie namo Nr. 30. Tai yra vieša vieta, kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai – kaltinamųjų įžūliu elgesiu demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, dujų purškimas į akis nukentėjusiajam T. K., jo išplūdimas viešoje vietoje ir automobilio apdaužymas, yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamieji T. Z. ir E. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nesiskaitydami su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jų chuliganiškos paskatos. Dėl sukelto triukšmo buvo sutrikdytas ramus gyventojų gyvenimas savo namuose, buvo sutrikdytas kaimyno S. G. mažamečių vaikų poilsis. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, o papildomi objektai yra nukentėjusiojo sveikata, orumas ir jo turtas.
Kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis su broliu E. Z. nuėjo prie V. K. namų, kur jis purškė dujas nukentėjusiajam T. K. į akis ir ranka numušė nukentėjusiojo automobilio vairuotojų durelių veidrodėlį, dėl ko nukentėjo T. K. ir jo automobilis, nurodė, kad jo brolis E. Z. nieko nedarė, patvirtino, kad jie abu sukėlė triukšmą gatvėje, tokiu būdu, jie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, savo kaltę visiškai pripažino.
Kaltinamasis E. Z. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis pats nieko nedarė, automobilio nedaužė, dujų į veidą nukentėjusiajam T. K. nepurškė, jis tik su broliu T. Z. ėjo pas T. K. pasikalbėti, kad šis nevažinėtu automobiliu garsiai įjungęs muziką. Jis pats nieko nedarė, matė, kaip T. Z. purškė dujas nukentėjusiajam T. K. į veidą, bet taip brolis darė tik todėl, kad T. K. iš savo automobilio pasiėmė dujų balionėlį. Nei jis nei brolis nukentėjusiojo automobilio nespardė. Supranta, kad jie gatvėje sukėlė triukšmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau tvirtina, kad jis nieko nepadarė, kaltu nesijaučia ir prašo jį išteisinti.
Abiejų kaltinamųjų tvirtinimai, kad E. Z. nepurškė dujų nukentėjusiajam T. K. vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės E. Z., kuris teisiamas jau penktą kartą. Tai, kad būtent kaltinamasis E. Z. purškė T. K. į veidą dujų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dar pirminiame pareiškime tvirtino ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis T. K., be to, tai patvirtino ir liudytojai V. K., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu neabejodamas tvirtino, kad būtent E. Z. purškė jo sūnui T. K. dujas į akis, be to, po to E. K. purškė dujas ir į jo, tai yra V. K. pusę, tačiau jis spėjo nusisukti. Tai, kad būtent E. Z. purškė T. K. į akis, o po to T. Z. spyrė į T. K. automobilį, patvirtino ir liudytoja V. K., kuri nurodė, kad įvykius matė pro virtuvės langą, kuris yra visiškai priešais įvykio vietą. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nežinojo vaikinų vardų, todėl negalėjo pasakyti, kas tikslai ką darė, tačiau dabar, kai ji juos mato ir žino jų vardus, ji neabejodama tvirtina, kad būtent E. Z. purškė T. K. į akis, o T. Z. spyrė į nukentėjusiojo automobilį.
Tiek nukentėjusysis T. K., tiek liudytojai V. K. ir V. K. tvirtina tas pačias jų akivaizdžiai matytas aplinkybes, kad abu broliai Z. buvo girti, taip sprendžia iš jų judesių ir sklindančio alkoholio kvapo, tvirtina, kad būtent E. Z. purškė T. K. į veidą, o T. Z. spyrė į automobilį. Liudytojas S. G. taip pat patvirtino, kad vienas brolis purškė dujas T. K. į veidą, o kitas brolis spyrė į automobilio dureles, dėl ko nulėkė veidrodėlis. S. G. ir V. K. parodė, kad kaltinamasis spyrė į dureles, tačiau nepataikė, tada spyrė antrą kartą, tada nulėkė veidrodėlis. Abejoti nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo T. Z. kaltės pripažinimu, nukentėjusiojo T. K., liudytojų V. K., V. K., S. G., M. V., specialisto R. Ž. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu ir kitais ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad E. Z. ir T. Z. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką ir rodydami aiškų negerbimą visuomenės, dėl mažareikšmės priežasties prikibo prie T. K., jį išplūdo, dujų balionėlių purškė nukentėjusiajam į akis, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, ir spyrė į nukentėjusiojo automobilį ZW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydami 187,47 eurų dydžio turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Kaltinamųjų T. Z. ir E. Z. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 187,47 eurų dydžio nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimą iš kaltinamojo T. Z. ir 1 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš kaltinamųjų E. Z. ir T. Z. nukentėjusiojo naudai.
Nukentėjusysis T. K. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo T. Z. veiksmų sužalojant nukentėjusiojo automobilį, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, civilinis ieškinys kaltinamojo neginčijamas, jis civilinį ieškinį pripažino ir žada turtinę žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Byloje nustatyta, kad kaltinamieji T. Z. ir E. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų T. Z. ir E. K. veiksmų sukeliant triukšmą prie nukentėjusiojo tėvo gyvenamojo namo viduryje dienos, nukentėjusysis T. K. patyrė skausmą, emocinį šoką, išgąstį, pažeminimą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, jis jautėsi nesaugiai, jam buvo sugadintas visas šventinis laikotarpis.
Neabejotina, kad dėl kaltinamojo T. Z. ir E. Z. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimus, kad nors kaltinamajam E. Z. nustatytas dalinis nedarbingumas, tačiau jis teisiamas penktą kartą, į cinišką kaltinamųjų požiūrį į visuomenės rimtį ir tvarką, į jų įžūlumą ateinant viduryje dienos prie gyvenamojo namo, purškiant nukentėjusiajam dujas į veidą, kitaip sakant, jį žalojant jo tėvo ir pastarojo žmonos, kaimynų akivaizdoje, plūstant necenzūriniais žodžiais, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, darytina išvada, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatūs sukeltų pasekmių pobūdžiui, todėl yra tenkintinas.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54, 55, 59, 60 ir 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis E. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo E. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis T. Z. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo T. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas iš esmės pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam E. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra neįgalus, teisiamas penktą kartą, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamajam E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Skirdamas kaltinamajam T. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teistumas išnykęs, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.
Kaltinamajam T. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl išlaidų priteisimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo T. Z. 127,38 eurų gynėjo dalyvavimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Kadangi kaltinamasis T. Z. dirba, gauna pajamas, gynėjas jam buvo paskirtas, kadangi E. Z. turėjo gynėją, kaltinamųjų pozicijos skyrėsi, gynėjo dalyvavimo baudžiamąjame procese išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl prašymas tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjo dalyvavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
E. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kaltinamajam E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
T. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti nukentėjusiajam T. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kaltinamajam T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš T. Z. 187,47 eurų (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus ir 47 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš E. Z. ir T. Z. solidariai 1 000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo patenkinti visiškai pripažinti gynimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo T. Z. 127,38 eurų (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 38 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjo dalyvavimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.