Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis E. Z. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su broliu T. Z., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, dėl mažareikšmės priežasties prikibo prie T. K., keikė jį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei su savimi turėtu dujų balionėliu, papurškė nukentėjusiajam T. K. į akis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu abiejų akių junginių nudegimu, išsivysčiusiu nepatikslinto toksinio agento poveikyje, po ko, brolis T. Z. tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė į T. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priekines dureles 157,47 € vertės bei priekinių vairuotojo durelių veidrodėlį 30 € vertės, taip juos sugadindamas, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas 187,47 € turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. Z. 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su broliu E. Z., šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų negerbimą visuomenės, dėl mažareikšmės priežasties prikibo prie T. K., keikė jį necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais bei E. Z. su savimi turėtu dujų balionėliu papurškus nukentėjusiajam T. K. į akis, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį cheminiu abiejų akių junginių nudegimu, išsivysčiusiu nepatikslinto toksinio agento poveikyje, po ko jis, tai yra T. Z., tyčia ne mažiau dviejų kartų spyrė į T. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) priekines dureles 157,47 € vertės bei priekinių vairuotojo durelių veidrodėlį 30 € vertės, taip juos sugadindamas, tuo nukentėjusiajam T. K. padarydamas 187,47 € turtinę žalą, tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis E. Z. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d., apie 13.30 val., jis kartu su broliu T. Z. šalia namo prie gatvės rūkė ir laukė atvažiuojant brolio draugo. Pro juos pravažiavo nukentėjusysis T. K. garsiai įjungęs muziką. Nurodė, kad T. K. dažnai ir dieną ir naktį važinėja garsiai leisdamas muziką, todėl nutarė su broliu nueiti ir pakalbėti apie tai su nukentėjusiuoju. Jie nuėjo prie nukentėjusiojo tėvo namų pasikalbėti, nukentėjusiojo automobilis buvo paliktas gatvėje šalia nukentėjusiojo tėvo namų. Kai jie priėjo, nukentėjusysis T. K. buvo kieme. Jo brolis T. Z. pasakė nukentėjusiajam, kad jis nuolat važinėja garsiai įjungęs muziką, šis atsakė, kad kaip nori taip ir važinėja. Tuo metu į kiemą išėjo nukentėjusiojo tėvas V. K., kuris liepė jiems eiti iš čia. Nukentėjusysis T. K. taip pat liepė jiems eiti iš čia, nuėjo prie automobilio, iš jo paėmė dujų balionėlį, gąsdino jo brolį, kažką jam sakė. Tada jo brolis T. Z. papurškė nukentėjusiajam į veidą. Šis užsiėmęs veidą peršoko per tvorą į kiemą ir nubėgo namo. Tada į kiemą išėjo kaimynas, kuris gyvena priešais juos, jis pasakė, kad jie nekeltų konflikto, kad miega maži vaikai. Tada jie su broliu nuėjo. Ar brolis vienas būtų ėjęs aiškintis jis nežino, kad kas spirtų r trenktų į automobilį jis nematė, pats to nedarė. Pripažįsta, kad jis kartu su broliu nuėjo prie nukentėjusiojo tėvo namų ir viešoje vietoje sukėlė triukšmą, tačiau parodė, kad jis nesiplūdo, automobilio nespardė ir dujų nukentėjusiajam nepurškė, prieš nukentėjusiuosius kaltės nejaučia.

Kaltinamasis T. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-m. gruodžio 27, apie 13.30 val., jis kartu su broliu E. Z. laukė prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kol atvažiuos jo draugas. Tuo metu pro juos pravažiavo nukentėjusysis, kurį jis žino iš matymo. Nukentėjusysis pravažiavo prie pat jų, jie turėjo atsitraukti, kad jų nekliudytų. Be to, jo automobilyje garsiai skambėjo muzika. Jam nepatinka, kai garsiai groja muzika. Jis broliui pasakė, kad čia nuolat vakarais garsiai groja muzika ir pasiūlė nueiti ir pakalbėti, kad nelakstytų vakarais su garsiai įjungta muzika, tačiau pokalbis nesigavo gražus. Kas vakarais garsiai įjungia muzika jis nežino, jis nesako, kad tai būtent nukentėjusysis garsiai klauso muzikos, tačiau tą kartą garsiai įjungęs muziką pravažiavo automobilis VW Pasasat, kas sėdėjo už vairo jis nematė. Jis matė, kad automobilis pasuko į akligatvį. Jie nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo gatvėje prie namo, jis žinojo, kad čia yra V. K. namas. Jie priėjo prie automobilio, sustojo, galvojo pasikalbėti. T. K. stovėjo kieme, jis pasakė pastarajam, kad jis garsiai muzikos klausosi, T. K. atsakė, kad kaip nori taip ir klausosi, tada jie visi apsižodžiavo. Tada į kiemą išėjo V. K., kuris liepė eiti jiems iš čia. T. K. išėjo už vartų, atidarė vairuotojo dureles ir iš daiktadėžės ištraukė dujų balionėlį. Tada jis, tai yra T. Z., išsitraukė savo dujų balionėlį ir purškė T. K. į veidą. Tada nukentėjusysis peršoko per tvorą į kiemą užsiėmęs veidą. Į V. K. pusę jis dujų nepurškė. Ką tuo metu darė jo brolis E. Z. jis nežiūrėjo, nekreipė dėmesio. Be to, jis ranka numušė T. K. automobilio veidrodėlį, parodė, kad niekas automobilio nespardė. Tuo metu atėjo kaimynas iš priešais esančio namo S. G., jis sakė, kad jie nekeltų triukšmo, kadangi miega vaikai. Jie atsiprašė ir išėjo. Parodė, kad jis pripažįsta nukentėjusiojo T. K. 287,47 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir įsipareigoja žalą atlyginti, dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl 1000,00 eurų priteisimo iš jo ir jo brolio su šiuo ieškiniu sutinka iš dalies, su neturtinės žalos dydžiu nesutinka, mano, kad turi būti mažiau, tačiau kiek nenurodė. Pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nors kaltinamasis T. Z. kaltę pripažino, o E. Z. savo kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodoma nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis T. K. parodė, kad jis, 2015 metų gruodžio 27, apie 13.30 val., savo automobiliu VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo tėvą V. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), važiuodamas jis klausėsi muzikos. Atvažiavęs, jis išjungė radiją, išlipo iš automobilio, paliko automobilį gatvėje prie tėvo namo vartelių, ir nuėjo į tėvo namus. Atėjęs, jis kartu su tėvu ir jo žmona V. K. gėrė kavą, kai jis pro langą pamatė prie jo automobilio vaikštančius žmones. Jis juos pažinojo iš matymo, tai buvo abu broliai kaltinamieji T. ir E. Z., jie abu buvo girti, agresyvūs, keikėsi, matėsi, kad jie ieško konflikto. Išėjęs į lauką jis jų paklausė, ką jie čia veikia. Jie jo paklausė, kodėl jis garsiai klausosi muzikos, pasipylė keiksmažodžiai. Jis suprato., kad bręsta konfliktas, nuėjo prie savo automobilio ir pasiėmė žiebtuvėlį, kad būtų tvirtesnis kumštis, jeigu kiltų muštynės. Pamatė, kad vyresnysis iš brolių T. Z. buvo girtesnis, jis buvo ir agresyvesnis. Jaunesnysis brolis E. Z. pradėjo brolį Tomą raminti. Jis brolių paklausė, kodėl jis negali važiuodamas klausytis muzikos. Abu broliai jį išplūdo, vadino jį „pederastu, gaidžiu, kitais įžeidžiančiais žodžiais, šaukė, kad jis supūs kalėjime. Pamatęs E. Z. rankoje dujų balionėlį, jis pasakė, kad pasitrauktų nuo jo bent per metrą, šis atsakė, kad teisingai, ir atsitraukęs purškė jam į akis dujų. Jo brolis T. Z. spardė jo automobilį, ėmė kaukti automobilio signalizacija. Jam į akis pateko dujų, pradėjo labai perštėti akis, jis įbėgo į kiemą, išgirdo smūgio garsą, bumptelėjimą, kaip spėjo iš garso, tai buvo T. Z. spyris į jo automobilį. Abu kaltinamieji dar šūkavo, vadino jį visokiais įžeidžiančiais žodžiais, jie rėkė jam „gaidy, skambinsi mentams, tada tau bus“. Visą tai matė jo tėvas V. K., jo žmona V. K., kaimynas S. G., gyvenantis kitoje pusėje gatvės adresu (duomenys neskelbtini), jie šaukdami klausė „kas čia vyksta?“. V. K. iškvietė policiją, įvedė jį į kambarį, bet kambaryje jam buvo blogiau, todėl jis išėjo į lauką. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba, klinikose jam išplovė akis, išrašė vaistų. Po 3 - 4 valandų jis sugrįžo prie tėvo namo, kadangi ten buvo likęs jo automobilis. Pamatė, kad buvo išspirtas vairuotojo durelių veidrodėlis, sužalotos vairuotojo durelės, ant durelių buvo likęs bato pado pėdsakas. Žino, kad jį išvežus į klinikas, policijos pareigūnai ieškojo E. ir T. Z. namuose, tačiau jų surasti nepavyko. Nurodė, kad jis civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš T. Z. 187,47 eurų turtinę žalą, atsiradusią dėl apgadinto automobilio taisymo išlaidų, ir 1000,00 eurų neturtinės žalos iš abiejų kaltinamųjų, kadangi dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų jis patyrė skausmą, pažeminimą, sukrėtimą, stresą, jam dar ilgai skaudėjo akis, reikėjo vartoti vaistus, buvo sugadintos visos šventės.

Liudytojas V. K. nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo T. K. tėvas, parodė, kad 2015-12-27, apie 13.30 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas jį į namus atvažiavo jo sūnus T. K., kuris pastatė savo automobilį prie jų namo vartų ir atėjo į namus. Jo žmona V. K. užkaitė kavą. Tuo metu jie pro langą pamatė prie jų namo vartelių vaikščiojančius žmones, pamatė, kaip jie priėjo prie jo sūnaus T. K. automobilio, o paskui ėjo pro kiemo vartus. Jis juos pažino, tai T. ir E. Z.. Jo sūnus T. K. išbėgo aiškintis, ko jie eina į tą kiemą, jis išėjo iš paskos. Išėjęs į kiemą jis pamatė, kad E. ir T. Z. abu buvo labai girti, jie abu svyravo, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie abu klausė jo sūnaus T. K., kodėl jis važinėdamas automobiliu garsiai klausosi muzikos, priekaištavo, kad jis neduoda jiems ramybės. Jis priėjo prie jų, pradėjo bartis ir pasakė, kad jie eitų namo. Tuo metu jo žmona V. K. pro langą pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Kaimynai kitoje pusėje gatvės pro langą taip pat šaukė, kad jie eitų namo. Tada jo sūnus T. K. nuėjo prie savo automobilio paimti cigarečių, E. ir T. Z. stovėjo tarp tvoros ir automobilio. T. Z. stovėjo prie jo sūnaus automobilio galo, o E. Z. ėjo link jo sūnaus, jo rankos buvo jo baltos striukės kišenėse. Staiga E. Z. plūsdamasis ištraukė iš kišenės ranką ir purškė jo sūnui T. K. į veidą, būdamas nuo jo maždaug 2 metrų atstumu. Jo sūnus susirietė, jo veidas paraudo. Jis sušuko E. Z. „ką darai“, šis ir jam purškė į veidą, tačiau jis nusisuko ir greitai įbėgo į savo kiemą, jo sūnus T. K. taip pat įbėgo į kiemą. T. T. Z. pribėgo prie jo sūnaus T. K. automobilio vairuotojo durelių ir spyrė į dureles. Jis pats matė, kaip nuo T. Z. spyrio nulėkė veidrodėlio apvadas, durelių stiklas išliko nesudaužytas, o durelės buvo nubrozdintos, matėsi žemės, veidrodėlio apvadas už kelių metrų gulėjo baloje. Automobilį tą pačią dieną apžiūrėjo ekspertas. Jo žmona V. K. žiūrėjo pro atidarytą langą ir skambino pagalbos telefonu. Abu broliai atsitraukė, kažkuris pasakė: „einam, kviečia mentus“. Tuo metu, į kiemą išėjo kaimynas iš priešais esančio namo S. G., kuris broliams Z. pasakė „jei atėjote muštis, tai muškitės kaip vyrai, o ne prisidėję kažko į kišenes“. Abu broliai nuėjo. Atvyko greitosios pagalbos automobilis, ir išvežė jo sūnų T. K. į klinikas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ėjo į Z. kiemą jų ieškoti, tačiau jiems niekas durų neatidarė. Tą pačią dieną jis su kitu sūnumi važiavo į klinikas pasiimti sūnaus T. K.. Atvažiavę pamatė, kad jo veidas raudonas, jis jautėsi blogai. Sugrįžus namo jie laukė, kad broliai Z. ateis atsiprašyti, tačiau atsiprašymo nesulaukė. Parodė, kad T. ir E. Z. būdami maži buvo piktybiniai vaikai, yra tekę girdėti, kad jie panašiai elgdavosi.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2015-12-27, apie 12.30 val., ji buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas juos atvažiavo jos sutuoktinio V. K. sūnus T. K., kuris palikęs savo automobilį gatvėje prie jų kiemo vartų ir atėjo į jų namus. Ji ruošė kavą, pro langą pamatė, kad prie jų tvoros eina du vaikinai, kurie lyg ir ruošėsi užeiti pro jų vartus, bet neužėjo, jie svirduliavo, atrodė pikti ir agresyvūs. Ji savo vyrui V. K. pasakė, kad kažkas nori ateiti, tačiau jie atrodo neblaivūs. Jos sutuoktinis V. K. ir jo sūnus T. K. išėjo į kiemą. Ji pro langą matė, kad atėję vaikinai yra jų kaimynų sūnūs, kad jie pykstasi ir vyksta kažkas negero, todėl išėjo į lauką ant laiptelių ir paklausė vaikinų, ko jie nori, kadangi jie keikėsi ir barėsi su jos vyru ir pastarojo sūnumi. Ji pasakė, kad jie eitų namo, nes ji iškvies policiją. Kiek ji žino, tie vaikinai čia negyvena, čia netoli yra jų tėvų namai. Jie nieko jai neatsakė. Ji sugrįžo į virtuvę ir pro langą aiškiai pamatė, kaip jaunesnysis vaikinas vardu E. išsitraukė dujų balionėlį ir purškė T. K. į veidą. T. K. susiėmė už veido, ji labai išsigando. Ji neturėjo su savimi mobilaus ryšio telefono, todėl iš karto paprastu namų telefonu paskambino pagalbos tarnybai ir pranešė apie užpuolimą. Ji skambindama žiūrėjo pro langą ir aiškiai matė, kaip vaikinas vardu T. su keiksmais spyrė į T. K. automobilio kairės pusės priekines vairuotojo dureles ir nulaužė veidrodėlį. T. K. buvo šalia vartelių užsiėmęs akis, ji atsivedė jį į kiemą. Jos vyras V. K. liko kieme. Buvo išbėgęs į gatvę jų kaimynas S. G., kuris vijo vaikinus šalin. Vaikinai nuėjo. Atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, išvežė T. K. į klinikas, ten jam išplovė akis. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė ekspertą, jie mėgino surasti vaikinus, bet šie pareigūnų neįsileido. Po kelių valandų jos vyras parvežė T. K. iš klinikų, jo akys ir veidas buvo raudoni. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nežinojo vaikinų vardų, nežinojo, kuris iš jų vyresnis, kuris jaunesnis, todėl sakė, kad negali nurodyti kuris purškė kuris spyrė į automobilį. Tačiau dabar ji jų vardus žino ir ji tvirtai įsitikinusi, kad T. K. dujas į akis purškė vaikinas, vardu E., o į automobilį spyrė vaikinas vardu T..

Liudytojas S. G. parodė, kad 2015 m. gruodžio 27 d. vidurdienį, kiek buvo valandų nepamena, jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pro langą jis pamatė, kad gatve ateina du kaimynai broliai, kuriuos jis žino iš matymo, tačiau su jais nebendrauja. Vienas brolis vardu T., kito brolio vardo ir abiejų brolių pavardės jis nežino. Jis išgirdo klyksmą ir pamatė, kaip kažkuris brolis dujų balionėliu nupurškė T. K., jo kaimyno V. K. vyriausiąjį sūnų. Jis matė, kaip po purškimo vaikinas atitraukė ranką atgal. Jis jau norėjo eiti į gatvę, atlikti pilietinę pareigą ir išskirti, tada pamatė, kaip kažkuris ėmė spardytis į ten stovėjusį T. K. automobilį, tačiau nepataikė. Matėsi, kad taiko įspirti į automobilio keleivio pusės durelių veidrodėlį. Tada spyrė antrą kartą, pataikė į veidrodėlį. Jis išbėgo į gatvę, ten tvyrojo dujų kvapas. T. K. buvo užsidengęs veidą ir rėkė iš skausmo, jis buvo visas raudonas. Tada jis pasakė tiems vaikinams: “ką jūs čia darote, viską mato vaikas“, sakė jiems, kad jei jie nenustos, jis su jais stos į kovą ir kvies policiją. Jie pasakė jam, kad atsiprašo ir nuėjo. Jis dar pasikalbėjo su kaimynu, sakė, kad jie kviestų greitąją, nes gali būti problemų su akimis, ir nuėjo namo. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiavo greitosios pagalbos automobilis ir policija. Liudytojas pareiškė, kad įvykis buvo seniai, jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje, galimai 27 d., dienos metu, jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), pro langą pamatė, kad priešais jo namą, gatvėje stovi kaimyno V. K. iš namo Nr. 30, sūnaus T. K. automobilis „VW Passat“, žalsvos spalvos, o šalia jo stovi T. K. ir du vaikinai, broliai, jie gyvena kaimynystėje, pavardė lygtai Z. ir kažką aiškina Tadui, matėsi, kad tarp jų vyksta kažkoks nemalonus pokalbis. Pradžioje jis nieko blogo nepagalvojo. Po to vėl, gal po poros minučių pro langą pamatė, kad vienas iš brolių Z., tikrai nepasakys kuris, nes abu labai panašūs, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė T. K. į akis dujų, pastarasis iš karto užsidengė akis ir bėgo atbulomis pro vartelius į kiemą. Tada tuo metu kitas brolis pradžioje spyrė vieną kartą į kairės pusės veidrodėlį, tačiau pataikė į automobilio vairuotojo pusės priekines dureles, o po to spyrė antrą kartą ir pataikė į veidrodėlį, jį nuspirdamas. Jis iš karto išėjo į gatvę, kieme jau buvo išėjęs ir T. K. tėvas V. K. išaiškinti, kas vyksta. Brolių Z. paklausė, ką jie čia daro, kad elgiasi viešoje vietoje chuliganiškai, tačiau vienas jų atsakė, kad prieš jį jie nieko neturi asmeniško, o atėjo išsiaiškinti su T. K., neva jis garsiai klausėsi muzikos dieną prieš. Jis stengėsi juos kuo gražiau nuvyti, kad nekiltų jiems visiems dar didesnių problemų. Matėsi, kad jie abu yra neblaivūs, kalbėjo nerišliai, nekoordinuotų judesių. Po to broliai Z. pasišalino, nuėjo link savo namų. Jis patarė T. K. kviesti GMP ir policiją, kadangi jis atrodė ir jautėsi blogai, negalėjo atsimerkti, jam perštėjo akis ir bėgo ašaros. Kai atvyko policija, jis jau buvo namuose ir tai matė pro langą (1 t., b. l. 42-43). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad vienas brolis spyrė T. K. dujų į akis, o kitas brolis spyrė ne į keleivio pusės dureles, o į vairuotojo pusės dureles, vieną kartą spyrė į dureles ir nepataikė į veidrodėlį, o antrą kartą nuspyrė šių durelių veidrodėlį, jis pats matė, kaip nuskrido veidrodėlis ar veidrodėlio dalis. Parodė, kad abu broliai atrodė neblaivūs, jie kalbėjo nerišliai, jų veiksmai buvo nekoordinuoti.

Liudytoja M. V. nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo būrio vyriausiąja patrule, pareiškė, kad ji tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, kadangi jos darbe įvykiai būna kiekvieną dieną, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2015-12-27 ji dirbo kartu su kolega vyr. patruliu R. A. radijo šaukiniu „405“, kai apie 13.40 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja mato pro langą, kaip du neblaivūs vyrai daužo sūnaus automobilį „VW Passat“. Papurškė sūnui dujų, nulaužė veidrodėlius. Pranešėja nurodė, kad vienas užpuolikas su balta, kitas – su juoda striuke, abu apie 30 metų amžiaus. Operatyviai vykstant į nurodytą įvykio vietą, pagal apibūdintus požymius asmenų nepastebėjo. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko vyriškis, prisistatęs T. K., jo tėvu prisistatęs V. K. ir moteris, prisistačiusi V. K.. Jie paaiškino, kad atėję du neblaivūs vyriškiai lauke užsipuolė T. K., pripurškė jam į akis dujų, apspardė jo automobilį, jį apgadindami, dėl to, kad šis pravažiuodamas gatve garsiai klausėsi muzikos. Chuliganiškais veiksmais įtariami vyriškiai gyvena kaimynystėje, (duomenys neskelbtini), vieno vardas E., pravardžiuojami „gegužiukais“. Jie iškvietė GMP brigadą. T. K. dėl pripurkštų dujų jam į akis, atvykęs ekipažas pristatė jaunuolį į LSMUL Kauno Klinikas. Apžiūrėjus apgadintą T. K. automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad įlenktos vairuotojo pusės durelės ir nuspirtas vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur galimai pasišalino įtariamieji, jie nebuvo įleisti. Po to apvažiavo teritoriją, tačiau apibūdintų įtartinų asmenų nepastebėjo (1 t., b. l. 51). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji matė įlenktas automobilio dureles, veidrodėlis buvo lyg nuspirtas, kabėjo.

Specialistas R. Ž. parodė, kad jis buvo apklaustas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos, ji parodė jam tris ar keturias automobilio nuotraukas, klausė, kokie padaryti durelių sugadinimai. Nurodė, kad nuotraukos padarytos nesilaikant kriminalistinės fotografijos metodų. Pateiktose nuotraukose buvo matyti, kad automobilio durelės deformuotos, bet konkrečių pėdsakų nesimatė. Buvo paklausta, ar matosi avalynės pėdsakų, tačiau tokių požymių nesimatė, nebuvo galimybės nustatyti kokiu būdu buvo padaryti durelių sužalojimai. Specialistas pareiškė, kad tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė specialisto parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas parodė, kad pagal paviršinius subraižymus galima padaryti išvadą, kad minėtas durelių sugadinimas padarytas spiriant koja. O aplink avalynės pėdsaką esantys vaizdai, panašus į paviršiaus įbrėžimus, yra aplinkos atspindžiai (stulpo, medžio šakų, striukės užtrauktuko) (1 t., b. l. 23). Teisiamojo posėdžio metu specialistas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad automobilio durelės įlenktos koja, tačiau avalynės nustatyti neįmanoma, avalynės pėdsako nesimatė, forma pėdos, tačiau kas atsispaudę iš nuotraukų sunku pasakyti.