Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-393-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-17
Bylos Nr.
2S-393-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
A. B., G. B., S. L., J. B.
Suinteresuotas asmuo
Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Civilinė byla Nr.2S-393-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėja Irma Blekaitienė
procesinio sprendimo kategorija 106.3; 121.14; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Ramūno Mitkaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-638-393/2007 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams A. B., G. B., S. L. ir J. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (suinteresuotas asmuo - Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Alytaus apskrities VMI)).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2007-11-09 ieškiniu (b.l.2) prašė atidalinti savininką L. R. B. a.k(duomenys neskelbtini) mirusį 1998-10-15, mirties akto įrašo Nr.367, iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant jam 67/200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr.duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kas sudaro 0,67 ha, ir paskirti žemės sklypą, atidalinimo plane pažymėtą Nr.22B, o ieškovei paskirti žemės sklypą, pažymėtą plane 22A.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007-11-16 nutartimi nustatė ieškovei 20 d. terminą ieškinio trūkumams šalinti, kadangi ieškinys neatitinka CPK 37 str. 1 d., 80 str. 1 d. 2 p., 82 str., 111 str. 2 d. 4 p., 135 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p. 2 d. reikalavimų. Teismas nurodė, kad ieškinys tik iš dalies apmokėtas žyminiu mokesčiu, ieškinyje ieškovė nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą bei nepateikė įrodymų, pats reikalavimas suformuluotas neaiškiai, ieškinyje suinteresuotu asmeniu nepagrįstai nurodytas Alytaus apskrities VMI.

Šalies argumentai

Ieškovė 2007-12-06 prašymu (b.l.7) dar kartą patvirtino savo reikalavimą, pateikė sumokėto žyminio mokesčio kvitą bei nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus.

Žemesnės instancijos teismas

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nutartimi (b.l.8-9) ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė pašalino tik dalį teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, kadangi nepatikslino ir aiškiai nesuformulavo reikalavimo. Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d., 2 d., prašo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti savininką L.R. B., mirusį 1998-10-15, nors minėti straipsniai nustato ne savininko atidalijimą, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymą bei jo dalies atidalijimą. Pateiktame prašyme ieškovė nurodo, kad L.R. B. įpėdiniai palikimo nepriėmė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ir įrodymų, kad atsakovai būtų ieškinyje nurodyto žemės sklypo bendraturčiai, ir kad ieškovė tarėsi su bendraturčiais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismui nepateikė. Be to, ieškovė nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l.13-14) ieškovė prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-12-07 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė nurodė, kad teismas neteisingai traktuoja ieškinio trūkumus ir ieškinio padavimo stadijoje reikalauja pateikti įrodymus, kurie gaunami proceso eigoje iš šalių paaiškinimų teisme. Ši teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Ieškovė nurodė, kad, kadangi L.R. B. įpėdiniai atsakovai palikimo nepriėmė, juos ieškovė laiko suinteresuotais šios bylos baigtimi. Kadangi šiuo metu L.R. B. turėtas turtas nepaveldėtas ir yra tikimybė, kad šį turtą gali paveldėti valstybė, todėl suinteresuotu asmeniu ieškinyje ieškovė nurodė Alytaus apskrities VMI. Dėl paruošto atidalinamo žemės sklypo plano nepateikimo ieškovė nurodė, kad paprastai teismai nagrinėja šio pobūdžio bylas ir pagal tokius atidalinimo planus, kurį ji pateikė teismui. Po teismo sprendimo priėmimo Nekilnojamojo turto registrui pateikiamas teismo sprendimas, teismui pateiktas planas, pagal kurį priimtas sprendimas atidalinti bendraturtį ir naujai padarytas planas Žemės įstatyme Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Tai siejama su materialinėmis išlaidomis, kurios priklauso nuo atidalijamo sklypo dydžio. Šiuo konkrečiu atveju bendraturtis yra miręs, palikimo paveldėtojai nepriėmę, turtas neperėjęs valstybei, todėl yra galima atidalinti ieškovės žemės sklypo dalį iš bendros dalinės nuosavybės, o tada įregistruoti ieškovės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registro nustatyta tvarka. Ieškovė nesutinka su teismo reikalavimu pateikti įrodymus dėl to, kas yra ginčijamo žemės sklypo bendraturčiai, valdantys jį bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir koks ginčas yra kilęs dėl turto valdymo. Ieškovės manymu, šios aplinkybės ieškinio pareiškime ir kituose procesiniuose dokumentuose yra išdėstytos pakankamai aiškiai ir neturi teismui kelti abejonių ar kokių nors neaiškumų, tai patvirtina ginčo turto teisinės registracijos dokumentai. Kadangi vienas bendraturtis yra miręs, galimi pretendentai į mirusio asmens turto paveldėjimą yra ieškinio pareiškime nurodyti asmenys. Jie nepriima palikimo, t.y. tos dalies, kuri po L.R. B. mirties priklausytų jiems paveldėjimo teise pagal įstatymą ar testamentą. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškiai suformuluotas – ieškovė siekia atidalinti jai priklausančio turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismas vienu iš ieškinio trūkumų, kurio nepašalino ieškovė, laikė tai, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą. Ieškovė, vadovaudamasi CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d., 2 d., prašė atidalinti savininką L.R. B., mirusį 1998-10-15, iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant 67/200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir paskirti jam žemės sklypą, atidalinimo plane pažymėtą Nr.22B. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 ir 3 p. numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, ieškininiame pareiškime privalu tiksliai nurodyti pagrindinius ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent šie elementai identifikuoja kilusį ginčą dėl teisės, apibrėžia teisminio bylos nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, todėl, ieškovams tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko ir pagrindo, bylos nagrinėjimas teisme tampa negalimu. CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taigi, CK numato galimybę bandraturčiui kreiptis į teismą su prašymu iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto atidalyti išimtinai tik jam priklausančią turto dalį, tuo tarpu reikalauti, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalyta kito bendraturčio dalis, negalima. Taip suformuluotas ieškinio reikalavimas neatitinka pačios ieškovės nurodytų materialinės teisės normų ir yra prieštaringas, todėl, kolegijos nuomone, teisus yra apylinkės teismas, teigdamas, kad toks reikalavimas yra taisytinas.

Ieškovė nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas ieškinio trūkumu laikė įrodymų nepateikimą, kad L.R. B. įpėdiniai palikimo nepriėmė, kad jie yra nurodyto žemės sklypo bendraturčiai ir kad ieškovė tarėsi su L.R. B. įpėdiniais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. CPK 135str. 2 dalis įtvirtina, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškovė šioje byloje atsakovais nurodė galimus L.R. B. paveldėtojus: mirusiojo bendraturčio sutuoktinę A. B., sūnų G. B. ir dukras S. L. ir J. B., tačiau teismas pareikalavo pateikti įrodymus, kad būtent ieškovės nurodyti asmenys yra ginčo sklypo bendraturčiai. Kaip matyti, šioje byloje gali kilti klausimų, susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais. Notariato įstatymo 14 str. įtvirtinta nuostata, kad pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pati negalėtų gauti jokių įrodymų, susijusių su mirusio L.R. B. paveldėtojų veiksmais (neveikimu), susijusiais su paveldėtino turto teisinės padėties nustatymu. Todėl konstatuotina, kad tokiu atveju ieškovė kartu su ieškiniu turėjo pateikti teismui prašymą dėl įrodymų, kurių pati gauti ir pateikti negali, išreikalavimo.

CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 str. 19 d. apibrėžia žemės sklypų atidalijimo sąvoką, kuri suprantama kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 str.), kurie rengiami Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Už tokio projekto parengimą yra atsakingi privačių sklypų savininkai. Ieškovė pareikšdama ieškinį dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo žemės sklypo laikinąjį planą, tačiau nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovės pateiktas žemės sklypo laikinasis planas negali būti prilygintas žemės sklypo pertvarkymo projektui, parengtam Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė nepateikė teismui ieškinio priedų, atitinkančių 135str. 2 d. reikalavimų, tik kurie galėtų būti pagrindu tinkami išspręsti ginčą dėl ieškovės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Remiantis aukščiau nurodytu, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei dėl to, kad nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai, todėl ieškovės prašymas panaikinti apylinkės teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo netenkintinas.

Kadangi atskirasis skundas nepagrįstas, kolegija jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-337 str.,339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Gražina DavidonienėRamūnas Mitkus