Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2018-03-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1-670/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
A5.-1-670/2018
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00261-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Klimaitis
Pažeidėjas
D. R.
Advokatai
Laurynas Samoška
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-1-670/2018;Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00261-2017-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 6.5.; 21.9.10;
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 14 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Samoškai,

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., gim. (duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 99 straipsnio 3 dalį surašytas už tai, kad jis nuo 2017 m. gegužės 26 d. 16 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., 18 val., būdamas UAB „DK statyba“ vadovu, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus apdailininkų pareigose dirbusių darbuotojų, t. y. E. S. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad minėtiems darbuotojams už 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn., per 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn., (kiekvieną mėnesį savaitės pabaigoje, t. y. 4 kartus per mėnesį) neapskaitytą darbo užmokestį išmokėdavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybų darbų vadovas K. P.. Iš viso minėtiems darbuotojams išmokėta bendra 5993,94 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. darbo sutartis, darbo užmokesčio žiniaraščius, bankinius išrašus, bendrovės kasos knygą, nustatyta, kad apdailininko pareigose dirbusiam E. S. per 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybų darbų vadovas K. P. išmokėjo bendrą 3895,79 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Už 2017 m. gegužės mėn. išmokėta 507,48 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma, už 2017 m. birželio mėn. - 1116,75 Eur, už 2017 m. liepos mėn. - 1116,75, už 2017 m. rugpjūčio mėn. - 1154,81 Eur. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. darbo sutartis, darbo užmokesčio žiniaraščius, bankinius išrašus, bendrovės kasos knygą, nustatyta, kad apdailininko pareigose dirbusiam D. S. per 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybų darbų vadovas K. P. išmokėjo bendrą 2098,19 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą. Už 2017 m. birželio mėn. išmokėta 505,52 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma, už 2017 m. liepos mėn. - 766,75 Eur, už 2017 m. rugpjūčio mėn. - 825,92 Eur.

UAB „DK statyba“ apdailininko pareigose dirbęs E. S. 2017 m. spalio 28 d. raštu nurodė, kad bendrovėje pradėjo dirbti, sudaręs rašytinę darbo sutartį. Prieš pradedant dirbti, su statybų darbų vadovu K. P. susitarė, kad jam bus mokamas 11,00 Eur už 1 kv. m. (atliktų apdailos darbų) darbo užmokestis, o jo bendra darbo užmokesčio suma priklausys nuo atliktų darbų kiekio. Faktiškai dirbo nuo 2017 m. gegužės 18 d.18 iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., po 8 val. per vieną darbo dieną (5 darbo dienų savaitė). Oficialus darbo užmokestis sutartyje buvo nurodytas 450 Eur, t. y. mažesnis nei buvo mokamas iš tiesų.Per vieną mėnesį darbo užmokestis sudarydavo ne mažiau kaip 150 Eur į rankas. Už vieną savaitę išmokamo darbo užmokesčio suma būdavo ne mažesnė kaip 375,00 Eur. Darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną (penktadieniais). Darbo užmokestį visada išmokėdavo statybų darbų vadovas K. P., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. „Baltic Petroleum" priklausančioje degalinėje, arba statybų vadovo K. P. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Už gautą darbo užmokestį ne visada reikėdavo pasirašyti dokumentuose.

UAB „DK statyba“ apdailininko pareigose dirbęs D. S. 2017 m. spalio 28 d. raštu nurodė, kad bendrovėje pradėjo dirbti, sudaręs rašytinę darbo sutartį. Prieš pradedant dirbti, su statybų darbų vadovu K. P. susitarė, kad jam bus mokamas 11,00 Eur už 1 kv. m. (atliktų apdailos darbų) darbo užmokestis, o jo bendra darbo užmokesčio suma priklausys nuo atliktų darbų kiekio. Faktiškai dirbo nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d., po 8 val. per vieną darbo dieną. Per vieną darbo mėnesį darbo užmokestis sudarydavo ne mažiau kaip 1150 Eur į rankas. Už vieną savaitę išmokamo darbo užmokesčio suma būdavo ne mažesnė kaip 300 Eur. Darbo užmokestis buvo mokamas kiekvienos savaitės paskutinę darbo dieną (penktadieniais). Darbo užmokestį visada išmokėdavo statybų darbų vadovas K. P., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. „Baltic Petroleum“ priklausančioje degalinėje, (duomenys neskelbtini) arba statybų vadovo K. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas D. R. neužtikrinęs, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vienašališkai neįsigilinus į darbo sutartis. Visi pinigai buvo apskaityti. Buvusių darbuotojų teigimu jie turėjo padaryti tiek darbų, kad būtų atlikti darbai visame objekte, o tai yra melas. Darbuotojai išeidami iš darbo lyg ir apsivogė, o tai gali būti kaip keršto akcija. Pagal buhalterinius duomenis pinigai buvo mokami iš kasos, darbo užmokestis mokamas priklausomai nuo atlikto darbo. Darbo sutartyse numatyta algą mokėti 1-2 kartus per mėnesį. Kai kuriems asmenims paprašius būdavo išmokamas avansas, jis buvo apskaitomas. Dalis darbo užmokesčio mokama per bankinę sistemą, dalis grynais. Statybininkams darbo užmokestį išmoka darbų vadovas K. P. Pasitaikydavo atvejų, kad būdavo mokama kas savaitę kaip avansą. Sutartyse tai nenumatyta, tačiau buhalteriniuose dokumentuose parodoma kaip avansinis pinigų paėmimas.

Teismo posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad darbo užmokestį mokėjo kaip nurodyta darbo sutartyje. Dirbo UAB „DK statyba“ apdailininko pareigose, prie renovuojamo namo Šakiuose. Įkainis 11 Eur už kv. m. Prie objekto dirbo apie 10-15 žmonių. Per mėnesį jis darbų atlikdavo apie 50 kv. m. Po atleidimo iš darbo įmonė liko skolinga. Darbo užmokestis 450 Eur per mėnesį. Mokėjo 2 kartus, jei reikėdavo avanso paprašydavo. Duodavo 50-100 Eur avanso, pasirašyti niekur nereikėdavo. Atliktus darbus skaičiavo darbų vadovas. Paaiškinime jis klaidingai nurodė užmokesčio sumą, 1500 Eur sudarė per 3 mėn, klaidingai įvardijo tokią sumą. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais į rankas, mokėdavo įmonės teritorijoje statybų vadovas K., pasirašydavo dokumentuose. Jis mokesčių inspekcijos atstovei sakė, kad per visą laikotarpį uždirbo 1500 Eur. Buvo, kad avansą mokėjo degalinėje ar namuose.

Teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad dirbo UAB „DK statyba“ apdailininku. Objektas buvo Šakiuose, įkainis 11 Eur už kv. m. Dirbo apie 10 žmonių. Per mėnesį padarydavo darbų apie 50 kv. m. Išėjus iš darbo įmonė liko skolinga kelis eurus. Algą mokėdavo 1-2 kartus. Avansą mokėjo K.. Gavus darbo užmokestį reikėdavo pasirašyti žiniaraščiuose. Gaudavo 500-550 Eur, mokėjo grynais įmonėje. Darbo užmokestį mokėjo buhalterė. Kokiuose dokumentuose pasirašydavo neskaitė. Pinigus gaudavo kas 2 savaitės.

Teismo posėdyje liudytojas K. P. parodė, kad dirba UAB „DK statyba“ darbų vadovu. D. R. buvo iškviestas į Klaipėdos mokesčių inspekciją. Grįžęs pasakė, kad yra šmeižiami. Jis prižiūrėjo darbų objektą Šakiuose kur dirbo S. ir S. Jie dirbo prie fasado, dirbo 8-9 žmonės prie trijų namo sienų, kurių plotas apie 800 kv. m. Įkainis 11 Eur už kv. m. Pagal parodymus jie dviese atliko tiek darbų, kad būtų renovuotas visas daugiabutis. Tie žmonės net nepadarė tiek darbų kiek uždirbo. Tuo metu remontavo kelią į Šakius, atvažiuodavo į darbą 10 val., objektas buvo sudėtingas. Jie išėjo iš darbo ir dar apsivogė. Algą mokėjo 1 kartą per mėnesį. Būdavo, kad žmonės paprašydavo avanso. Sąsiuvinyje pasižymėdavo kam ir kiek duodavo pinigų, šią sumą įtraukdavo į darbo užmokesčio žiniaraščius. Grynus pinigus paimdavo iš įmonės kasos. Jei parduotuvėje nebūdavo medžiagų, naudodavo ir joms pirkti. S. ir S. darbo našumu tikrai neišsiskyrė. Jie padarydavo apie 30 kv. m. Vieną kartą avansą sumokėjo degalinėje, kitą kartą avanso buvo atvažiavę pas jį į namus, už avansą nepasirašydavo, orderis išrašomas nebuvo.

Teismo posėdyje liudytojas H. L. parodė, kad dirba UAB „DK statyba“ statybininku. Darbo užmokestį gauna 1 kartą per mėnesį, avanso neprašo. Darbo užmokestis 400-500 Eur. Pasirašo žiniaraštyje, jokių piniginių paskatinimų grynais pinigais nebūdavo. Darbo užmokestį mokėjo grynais. Šakiuose dirbo prie objekto, įkainis 11 Eur už kv. m. Vidutiniškai vienas darbininkas per mėnesį gali atlikti 30-40 kv. m. E. S. ir ir D. S. pažinojo kaip bendradarbius, jie ypatingu darbo našumu neišsiskyrė. Per dieną dirbo 6-7 val., nuvykimas į objektą užtrukdavo. Darbo užmokesčiai kitose statybos įmonėse Jurbarko rajone yra panašūs.

Teismo posėdyje liudytojas P. D. parodė, kad dirba UAB „DK statyba“ apdailininku. Darbo užmokestį gauna 1 kartą per mėnesį, 350 Eur į rankas grynais, avanso neima. Pasirašo ant algalapio, jokių piniginių paskatinimų nėra gavęs. Šakiuose objekto įkainis buvo 11 Eur už kv. m. Per mėnesį padarydavo apie 30 kv. m. Patyręs darbininkas maksimaliai gali padaryti 30-40 kv. m. Prie fasado dirbo 6-7 žmonės. Asmeniškai E. S. ir D. S. nepažinojo, darbo našumu jie neišsiskyrė. Jurbarke kitų statybos įmonių siūlomu darbo užmokesčiu nesidomėjo. Atliktą darbą skaičiuodavo jie patys ir darbų vadovas, duomenys sutapdavo. Pinigus išmoka darbų vadovas K. P., mokėjo firmos patalpose, pasirašydavo žiniaraštyje.

Teismo posėdyje liudytoja V. P. parodė, kad jai buvo pavesta užduotis patikrinti UAB“ DK statyba“ dėl galimai neapskaitomų pajamų. Bendrovė verčiasi pastatų statyba, statybinių medžiagų prekyba ir įrankių nuoma. Patikrinimo metu buvo atlikti trys kontroliniai pirkimai. Vieno pirkimo metu nebuvo išduotas kasos kvitas ir taip nebuvo apskaitytos pajamos. Nustatytas grynųjų pinigų perteklius. Buvo išsiųsti kvietimai atleistiems darbuotojams ir iš jų paimti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė kokį darbo užmokestį jie gaudavo faktiškai ir kur jis būdavo išmokamas. Ne visas darbo užmokestis buvo įtrauktas į darbo apskaitą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis įmonės pateiktais dokumentais ir dviejų darbuotojų paaiškinimais. S. ir S. išėjimo iš darbo priežasčių nenurodė, tai nebuvo svarbu. Nurodė įkainius 11 Eur už kv. m. Buvę darbuotojai nurodė faktinio darbo užmokesčio dydį. Kiek per savo darbo laiką jie turėjo atlikti darbų, kad gauti nurodytą algą, tai ne jos pareigos. Ji vertino tik faktines aplinkybes, koks darbo užmokestis įtrauktas į apskaitą ir kokį gaudavo faktiškai. Kiek asmenų dirbo prie objekto nebuvo svarbu, kokia sąmata taip pat. Kontrolinio pirkimo metu nebuvo išduotas kvitas 90 ct, o tai reiškia, kad įmonėje neapskaitomi pinigai. Darbo sutartyse nurodytas 400 Eur darbo užmokesčio dydis, niekur nebuvo fiksuota, kad 11 Eur už kv. m. Darbo užmokestis buvo mokamas padrikai, nebuvo pasirašoma. S. ir S. kelis kartus klausė kur buvo mokamas darbo užmokestis ir kokioje vietoje, jie patys taip nurodė. S. ir S. parodymus davė savo noru. Statybų vadovui buvo išduodami gryni pinigai, jis galėjo pirkti prekes, mokėti darbuotojams, tačiau viską privalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tačiau mokėjo ne darbo vietoje, neturėjo buhalterinių apskaitos dokumentų. Avansą mokėjo iš neapskaitytų pajamų, kiekvienas faktinis išmokėjimas turi būti fiksuotas dokumentuose. Išmokant avansą privalėjo išrašyti kasos išlaidų orderį ir duoti pasirašyti. Patikrinimo metu direktorius buvo ir sakė, kad moka minimalų darbo užmokestį. Patikrinimo eigoje, spalio mėnesį pateikė pažymą, kad padidintas darbo užmokestis kai kuriems darbuotojams. Faktiškai išmokėtas darbo užmokestis yra didesnis nei nurodytas dokumentuose.

Byloje pateikti ir ištirti šie rašytiniai įrodymai: D. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 7), kuriame nurodoma, kad UAB „DK statyba“ jis dirbo apdailininko pareigose ir jam mokės per mėnesį ne mažesnį kaip 1150 Eur dydžio darbo užmokestį, už 1 kv. m. mokės 11 Eur. Jam darbo užmokestį mokėjo kiekvieną savaitę (penktadieniais), išmokėdavo darbų vadovas K., už savaitę mokėjo apie 300 Eur; E. S. paaiškinimas (1 t., b. l. 6) iš kurio matyti, kad įmonėje dirbo sudaręs darbo sutartį, su statybų vadovu K. buvo sutaręs, kad bus mokama 11 Eur už 1 kv. m., darbo užmokestis oficialus pagal darbo sutartį 450 Eur, tačiau darbo užmokestis per mėnesį sudarydavo ne mažiau kaip 1500 Eur į rankas. Darbo užmokestį visada išmokėdavo K. (statybų vadovas) degalinėje (Baltic Petroleum) už darbo užmokestį ne visada reikėdavo pasirašyti; D. R. paaiškinimas (1 t., b. l. 8), kad darbo užmokestį išmoka K. P., mokama bankiniais pavedimais arba grynais; D. S. ir E. S. darbo sutartys, kuriuose nurodyta, kad minėti darbuotojai priimti į darbą dirbti apdailininko pareigose pilnu etatu už 450 Eur darbo užmokestį, kuris mokamas du kartus per mėnesį (1 t., b. l. 9-10); Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (1 t., b. l. 11-22), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. spalio 27 d. faktų fiksavimo pažyma (1 t., b. l. 20-22), iš kurių matyti, kad išanalizavus pateiktus įmonės dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. nustatyta, kad apdailininko pareigose dirbusiam E. S. statybų darbų vadovas K. P. išmokėjo bendrą 3895,79 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, o D. S. dirbusiam taip pat apdailininko pareigose laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. darbų vadovas K. P. išmokėjo bendrą 2098,19 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą; atlyginimo žiniaraščiai (1 t., b. l. 33-42), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai iš kurių matyti, kad D. S. ir E. S. už tikrinamą laikotarpį buvo priskaičiuota 450 Eur dydžio darbo užmokestis UAB „DK statyba“, išrašai iš „darbo rinka“ tinklalapio (1 t., b. l.11-18), iš kurių matyti, kad Lietuvos darbo rinkos statybų sektoriuje nuo statybininkų apdailininkų iki darbų projektų vadovų siūlomų atlyginimų dydis sudaro apie 400-750 Eur atskaičius mokesčius ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

Pagal ANK 567 straipsnio nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. R. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę, padarius inkriminuotą nusižengimą, įrodo byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Bendrovėje dirbusių E. S. ir D. S. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad UAB „DK statyba“ jiems darbo užmokestį mokėjo statybų vadovas K. P. Bylos nagrinėjimo metu šie liudytojai patvirtino, kad pagal darbo sutartį jų oficialus darbo užmokestis buvo 450 Eur kas mėnesį. Liudytojai pripažino, kad prašydavo darbų vadovo K. P. jiems išmokėti avansą. K. P. avansą yra mokėjęs degalinėje „Baltic Petroleum“ arba savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvę įmonės darbuotojai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad avanso gaudavo 50-100 Eur, nors savo 2017 m. spalio 28 d. rašytame paaiškinime D. S. (1 t., b. l.7) buvo nurodęs, kad kiekvieną savaitę gaudavo apie 300 Eur, pasirašyti buhalteriniuose dokumentuose jiems nereikėdavo. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. S. teigė suklydęs savo paaiškinime nurodydamas, kad jam per mėnesį buvo išmokėta 1500 Eur darbo užmokesčio į rankas. Teisėjui pagarsinus paaiškinimą šis liudytojas teigė, kad neteisingai nurodė sumą, nes suklydo, o tokią sumą jis galėjo uždirbti tik per 3 mėnesius.

Teismas įrodymus administracinio nusižengimo byloje vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl sprendžia, kad liudytojų D. S. ir E. S. parodymai nurodyti jų paaiškinimuose yra teisingi ir patvirtinti byloje surinktų įrodymų visumos. Kad paaiškinimuose buvo nurodytos teisybę atitinkančios aplinkybės patvirtina ir tas faktas, kad teisėjui ne kartą nurodžius neišvykti iš posėdžio dėl aplinkybių sutikslinimo, niekam nepranešę išvyko ir išjungė telefonus, dėl ko nepavyko atlikti teismo posėdžio metu akistatas.

Teismo posėdžio metu liudytojai P. D. ir H. L. parodė, kad jie dirba UAB „DK statyba“ darbo užmokestį į rankas gauna 350-400 Eur kas mėnesį, avanso neima, į darbo užmokesčio žiniaraščius visada pasirašo. Teismas šiuos parodymų nevertina, kadangi liudytojai dirba UAB „DK statyba“, apie pažeidimo aplinkybes nieko konkretaus nežino.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė V. P. surašiusi administracinio nusižengimo protokolą D. R., paaiškino, kad UAB „DK statyba“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kontrolinio pirkimo metu nebuvo išduotas kvitas, o tai reiškia, kad įmonėje neapskaitomi pinigai. Pagal įmonės pateiktus dokumentus (darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, banko sąskaitų išrašus, dirbančių ir atleistų darbuotojų darbo sutartis) ir atleistų darbuotojų E. S. ir D. S. paaiškinimus buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Asmenys parodymus davė savanoriškai, jokio spaudimo nebuvo. Ji vertino tik faktines aplinkybes, koks darbo užmokestis įtrauktas į apskaitą ir kokį gaudavo faktiškai darbuotojai, kur darbo užmokestis buvo mokamas, niekur nebuvo fiksuota, kad bus mokama 11 Eur už kv. m. Nustatyta, kad avansą mokėjo iš neapskaitytų pajamų. Išmokant avansą privalėjo išrašyti kasos išlaidų orderį ir duoti darbuotojams pasirašyti tačiau taip padaryta nebuvo.

Darbų vadovas K. P. bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybes, kad jis statybininkams išmoka darbo užmokestį. Neneigė tai, kad darbuotojams paprašius, jis grynais į rankas šiems išmokėdavo pinigų. Apie išmokėtus pinigus pasižymėdavo pas save sąsiuvinyje, tačiau pajamų orderio neišrašydavo ir darbuotojams pasirašyti neduodavo. Išmokėti pinigai būdavo apskaitomi buhalteriniuose dokumentuose, t. y. būdavo įtraukti į darbo užmokesčio žiniaraščius.

Aukščiau minėtų buvusių bendrovės darbuotojų D. S. ir E. S. raštiški paaiškinimai ir patikrinimo metu pateikti bendrovės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad bendrovėje taip buvo vykdomas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas, nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, ką patvirtina ir operatyvaus patikrinimo pažyma.

Byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka padaryti išvadą, jog D. R. būdamas UAB „DK statyba“ vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, sudarė sąlygas ir leido 2017 metų gegužės ir rugpjūčio mėnesiais apdailininkui E. S. gauti 3895,79 Eur ir 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėn. apdailininkui D. S. gauti 2098,19 Eur darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip pažeisdamas nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi administracinio nusižengimo byloje įrodyta, kad D. R. išmokėjo darbo užmokestį neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. savo kaltės padaręs administracinį nusižengimą nepripažino. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio teisės nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad D. R. savo kaltės nepripažino, nuo pat nusižengimo padarymo momento neigė padaręs administracinį nusižengimą, turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau administracinėn atsakomybėn už tokios rūšies nusižengimą (susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis) traukiamas pirmą kartą, dirba, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. R. paskiriant ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 32, 34 straipsniais, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, , 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutarė:

D. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas priėmimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant ROIK Nr. 17074920715. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM) nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Raimundas Klimaitis