Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-07-07 · Civilinė byla Nr. eCIK-692/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-07
Bylos Nr.
eCIK-692/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05469-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Donatas Šernas, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
J. A.
Nr. DOK-3154
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05469-2020-8
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. birželio 26 d. paduotu ieškovo J. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad G. A. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl 0,6853 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) ir ši sutartis yra galiojanti, likusią laisvą žemę (0,46 ha) pripažinti G. A. nuosavybe pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu netenkino ieškinio. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad: 1) teismas nepagrįstai vertino, jog nuosavybės teisė į pastatą gali atsirasti tik jį teisiškai įregistravus (sudarant sutartį) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad G. A. pastatus, esančius ginčo žemės sklype, įgijo 1992 m. spalio 22 d. sutartimi. Toks vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsniui ir kasacinio teismo praktikai, pagal kuriuos teisinė registracija nėra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Pagal CK 4.47 straipsnio 12 punktą nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Vertinant sutartį ne formaliai, yra akivaizdu, kad nuosavybės teisę į pastatus G. A. turėjo ankščiau, o šios sutarties įforminimas yra nuosavybės teisės išviešinimas; 2) teismai neįvertino Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miesto plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89, ir neatsižvelgė į tai, kad byloje yra Kauno rajono valdybos pagal šias taisykles parengtas pranešimas G. A., patvirtinantis, kad Valdyba priėmė potvarkį parduoti ginčo žemės sklypą. Teismui neįvertinus minėto pranešimo, buvo pažeistos CPK 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas, teikdamas kasacinį skundą, sumokėjo ne visą už šį skundą mokėtiną žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 82 straipsniu, žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, todėl šiuo atveju ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 110 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Nepriėmus kasacinio skundo, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 9 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 61.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina DavidonienėDonatas ŠernasEgidija Tamošiūnienė