- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- 1-53-668/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25267-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Azerbaidžano Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju, neteistas,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. M. 2023 m. liepos 7 d., apie 17.00 val. prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau septynis kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam T. S. į galvą bei kaire ranka apglėbęs T. S. kaklą jį smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajam T. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermaline kraujosruva kairio užausio srityje, poodine kraujosruva dešiniame skruoste.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu, gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį ir parodė, kad kartu su nukentėjusiuoju T. S. tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusysis buvo jo padėjėjas, o jis pats turėjo T. mokyti kaip dirbti. Buvo momentas, kai nukentėjusysis atsisakė gaminti picą iš naujo, nes ši buvo blogos formos, susinervino, metė šluotą. Kaltinamasis pasakė, kad „jei nenori dirbti, taip negalima kalbėti, gali persirengti ir eiti namo“, tačiau buvo visaip išvadintas, pasiųstas, aprėktas, todėl jam pasakė, „jei nori su manim dirbti, reikės klausyti mano žodžių“. Nukentėjusysis sakė „jei tu vyras, einame su manimi, susigrumsime“. Kadangi tuo momentu virė emocijos, provokavimas tęsėsi, tai privertė kaltinamąjį išeiti į gatvę ir susigrumti. Pačio susidūrimo tiksliai neatsimena, tačiau galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, nukentėjusiojo nužudyti negrasino. Supranta, kad šitaip elgtis nereikėjo, reikėjo paskambinti policijai ir įspėti apie susiklosčiusią situaciją. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2 metus, tačiau niekada nieko panašaus nėra buvę. Dirba dviejuose darbuose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nes turi padėti šeimai, siunčia pinigus gydymuisi, per mėnesį uždirba nuo 1700 Eur iki 1800 Eur, moka kreditą, nuomos mokestį, komunalinius. Nukentėjusiajam savanoriškai atlygino 500 Eur, šią sumą pervesdamas į jo banko sąskaitą.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš T. S. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. liepos 7 d. apie 17.00 val. jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Dirba tik antra savaitė. Jį prižiūrėjo ir kepti picas mokino pagrindinis virtuvės virėjas M. M.. Tą dieną apie 16.50 val. jis iškepė picą, kuri truputį buvo per didelė, defektuota. Jį mokantis M. M. pasakė „tu su manim nedirbsi, nenori mokytis, su manim nedirbsi“. Tada jis M. M. atsakė, kad jeigu kyla problemos, tai tegul pastarasis skambina technologei. Tuomet M. M. jam liepė iššluoti grindis ir išeiti. Iššlavus grindis tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis atsisakė kepti naują picą ir M. M. pasakė, kad tai yra jo pareiga. Taip pat jis besiruošdamas išeiti į gatvę M. M. pasakė „jeigu norėsi kažką pasakyti, pasakyk gatvei“. M. M. į jį žiūrėjo labai agresyviai, todėl jis M. M. paklausė „ar pulsi“ ir išėjo į gatvę – (duomenys neskelbtini), uždarė darbovietės duris. Atsitraukęs nuo durų pastebėjo, kad durys atsidaro ir M. M. agresyviai eina link jo. Jis suprato, kad M. M. puls jį mušti, todėl stengėsi atsitraukti. Eidamas atbulomis jis užkliuvo už borto ir nukrito ant nugaros, o pamatęs, kad M. M. greitai artėja link jo, pasisuko ant dešinio šono. M. M. atsistojęs virš jo gulinčio, abiejų rankų kumščiais tyčia smūgiavo į galvą ne mažiau nei 10 kartų. Tęsiantis smūgiams buvo praradęs sąmonę kaip jam atrodo apie 1 sekundę. Po smūgių M. M. atsisėdo ant jo, paguldė jį ant pilvo ir kaire ranka bandė jį smaugti. Jis spėjo tarp M. M. rankos ir savo kaklo užkišti kairę ranką, tačiau M. M. toliau jį smaugė apie 10 sekundžių. Po smaugimo M. M. vėl atsistojo ir toliau abiejų rankų kumščiais smūgiavo į galvą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išvežtas į Kauno klinikas. Klinikose jam nustatytas dešinės ausies sumušimas, praskelta apatinė lūpa bei gumbas galvoje (1 t., b. l. 9–12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. S. parodė, kad įvykio metu M. M. jam sudavė kumščiais ne mažiau 7 kartus į galvą. Ankstesnės apklausos metu nurodė, kad buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, tačiau dabar, kai po įvykio nurimo ir viską gerai apgalvojo, mano, kad buvo ne mažiau 7 smūgių. Sudavęs smūgius kumščiais į galvą, M. M. pradėjo jį smaugti savo kaire ranka apglėbęs kaklą iš nugaros. Paleidęs jį M. M. dar jam sudavė ne mažiau 7 smūgius kumščiais į galvą. Įvykio metu buvo netekęs sąmonės (1 t., b. l. 40–43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke – operatore picerijoje, (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 7 d. su ja kartu dirbo V., mokinys T., jų pavardžių nežino, ir picų kepėjas M. M.. Visi dirbo vienoje picerijos salėje. T. kepė picas, tačiau jam vis nepavykdavo iškepti tokių picų, kurios tilptų į dėžutę. Ji ne kartą T. prašė kepti mažesnes, nes tokių, kokias kepa jis, klientams atiduoti negalima. T. vis tiek nepavyko kepti reikiamo dydžio picų. T. iškepus tokią picą, kurią įdėjus į dėžutę, dėžutė negalėjo užsidaryti, ji T. paprašė iškepti naują picą ir pasakė, kad ši, kurią iškepė netinkamai bus nurašyta ant jo. T. supyko ir pasakė, kad naujos picos nekeps ir tegul ją kepa M. M.. Tuomet į pokalbį įsitraukė ir M. M.. Pastarasis T. aiškino, kad jis pats kepti picas moka, tačiau išmokti kepti jas reikia T. Pastarasis neklausė ir M. M. pasakė, kad jeigu jam kažkas nepatinka ir jei jis yra vyras, o ne moteris, tai galima išsiaiškinti lauke. Po šių žodžių T. S. iš picerijos išėjo. Šie žodžiai supykdė M. M. ir jis taip pat išbėgo iš picerijos paskui T. į lauką. Konfliktas vyko apie 17.00 val. Išbėgusi į lauką pamatė, kad M. M. grūmiasi su T. Ji negali pasakyti, kas ką mušė. Ji tiesiog pamačiusi konfliktą parbėgo į piceriją ir paspaudusi pultelį iškvietė apsaugos tarnybą „(duomenys neskelbtini)“. Jai būnant picerijoje į ją sugrįžo ir M. M.. Ant pastarojo sužalojimų žymių nematė. Tik pastebėjo, kad jo viena alkūnė, galimai dešinė buvo šiek tiek nubrozdinta. M. M. nieko nekalbėjo ir nieko nesakė apie įvykį. Tuo tarpu T. reikalavo, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai. Matė, kad T. lūpa ir viena alkūnė buvo kruvinos (1 t., b. l. 62–65).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. U. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja. Nuo 2023 m. liepos 7 d. jos darbo vieta picerija „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 7 d. su ja dirbo kasininkė D., picų kepėjas M., ir T., kuris mokėsi kepti picas. Jų pavardžių nežino. Dirbdama jautė, kad T. ir M. nesutaria, nes T. nelabai mokėjo priimti kritiką, kurią išsakydavo M. norėdamas padėti T. išmokti kepti picas. Apie 17.00 val. T. iškepė picą, kuri netilpo į dėžutę. Dėl to kilo žodinis konfliktas tarp T. ir M. Jie tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Ji ne viską suprato, ką jie sako vienas kitam, bet apsižodžiavimas baigėsi tuo, kad T. numetė ant žemės šluotą, kuria šlavė grindis ir prieš išeidamas į lauką pasakė M. „einam išsiaiškinti į lauką“. Po šių žodžių T. išėjo iš picerijos į lauką, o paskui jį ir M. Ji su D. liko picerijoje. Pažvelgusi per langą matė, kad M. yra pargriovęs T., tačiau tiksliai nematė, kas ką mušė, nematė kiek smūgių buvo suduota T. Vykstant muštynėms ji buvo išėjusi į lauką ir matė, kad T. ir M. grumiasi. Po muštynių matė, kad M. viena alkūnė nubrozdinta, o T. praskelta lūpa kraujavo (1 t., b. l. 68–71).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. S. konstatuota intradermalinė kraujosruva kairio užausio srityje, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste ir odos nubrozdinimai abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, intradermalinė kraujosruva užausio srityje padaryta kelių parų laikotarpyje iki apžiūros, poodinė kraujosruva dešiniame skruoste padaryta daugiau nei 18 valandų laikotarpyje iki apžiūros, odos nubrozdinimai padaryti 2–5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau keturių nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų. Konstatuoti odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti tiek griūvant ir žastu sritims kontaktuojant su kietais paviršiais, tiek smūgių pasekoje. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 82–83).
Iš 2023 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–33).
Iš 2023 m. liepos 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2023 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), gauti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo laike 17:07:57 matoma, kad iš pastato kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu išeina T. S., apsirengęs baltos/pilkšvos spalvos drabužiais, su balta/pilkšva kepure su snapeliu. Jis eina tolyn nuo pastato ir atsisuka atgal į pastatą. Paskui T. S. išeina kaip nustatyta ikiteisminio tyrumo metu M. M., apsirengęs taip pat kaip T. S.. T. S. atbulas, žiūrėdamas į M. M., išėjusį iš pastato, eina link žalios vejos, esančios šalia pastato. M. M. eina link jo. Užlipęs ant žalios vejos T. S. eidamas atbulas suklumpa ir nukrenta ant nugaros, ant žalios vejos. M. M. pribėga ir T. S. sučiumpa už drabužių, už marškinėlių. T. S. bandydamas atsistoti bėga tolyn, tačiau M. M. jį laiko, bėga iš paskos. Matoma, kad T. S. ir M. M. grumiasi, T. S. guli ant žemės, o M. M. jį laiko. T. S. ir M. M. paėjus toliau žalia veja nėra matoma ką jie daro. Jiems besigrumiant ir vėl sugrįžus į vaizdo kameros fiksuojamą plotą, matoma, kad M. M. smūgiuoja T. S.. Matoma, kad M. M. apglėbia T. S. kaklą ranka ir abu besigrumdami guli ant vejos. Matoma kaip iš pastato išbėga dvi merginos, kurios pribėga prie besigrumiančių asmenų. Tuomet visi išeina iš vaizdo kameros fiksuojamo ploto ir nėra matoma kas vyksta. Matoma, kad viena mergina sugrįžta į pastatą. Tuomet į pastatą sugrįžta ir M. M., o vėliau ir T. S., kuris nuo žemės pasikelia kepurę, nukritusią grumtynių metu (1 t., b. l. 108–114).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Paties kaltinamojo M. M. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis M. M. 2023 m. liepos 7 d., apie 17.00 val. prie picerijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau septynis kartus kumščiais sudavė nukentėjusiajam T. S. į galvą bei kaire ranka apglėbęs T. S. kaklą jį smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajam T. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį intradermaline kraujosruva kairio užausio srityje, poodine kraujosruva dešiniame skruoste. Tokiais veiksmais kaltinamasis M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. M. dėl smurto panaudojimo prieš kitą asmenį T. S., pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokoluose, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo M. M. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, požymiai, todėl kaltinamajam atitinkamai inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo M. M. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (1 t., b. 1. 146–147). Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale 5 metų laikotarpyje konsultuotas ir gydytas nebuvo (1 t., b. 1. 150); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė ir nesigydė (1 t., b. l. 152). M. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju.
V. BK 40 straipsnio taikymo motyvai
Baudžiamojoje byloje gautas A. B. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąjį M. M. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Kaltinamasis M. M. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju ir „(duomenys neskelbtini)“ picų kepėju. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, savanoriškai nukentėjusiajam atlygino 500 Eur neturtinę žalą. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.
Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Įvertinus kaltinamojo M. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jo įvykdyto nusikaltimo, savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje M. M. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Bylos duomenys patvirtina, jog A. B. – kaltinamojo darbdavys yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau už kitokio nei smurtinio pobūdžio veiksmus, su kaltinamuoju sutaria puikiai, bendrauja ne tik darbiniais, bet ir gyvenimiškais klausimais, teigiamai charakterizuojamas, jis gali daryti teigiamą įtaką, juo pasitiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo darbuotojui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant M. M. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą A. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.
VI. Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. S. pareiškė 1300 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55–59). Proceso eigoje nukentėjusysis T. S. civilinio ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo padidino iki 10000 Eur. Kaltinamasis M. M. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies ir savanoriškai pervedė į nukentėjusiojo T. S. banko sąskaitą 500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Civiliniam ieškovui ir nukentėjusiajam neturtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo patirta neturtine žala, tačiau nesant duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl nustatytinas 500 eurų padarytos neturtinės žalos dydis, kuris, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis). Kadangi kaltinamasis M. M. sumokėjo nukentėjusiajam 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kiti ieškinio reikalavimai netenkinami.
VII. Kiti klausimai
Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. 1. 18–28), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas):
- skaitmeninė laikmena – CD kompaktiniai diskai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu atsiųstais vaizdo įrašais (1 t., b. l. 106–107).
- skaitmeninė laikmena – CD kompaktinis diskas su policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu (1 t., b. l. 115).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. B., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- skaitmeninę laikmeną – CD su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu atsiųstais vaizdo įrašais;
- skaitmeninę laikmeną – CD su policijos pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.