- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- Iv-1095-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- O. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos
- Trečiasis asmuo
- T. S., V. S.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjai O. L., dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, atstovei Anai Daugienei, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. S. ir V. S. (V. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. S. ir V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-2), kurį vėliau patikslino (b. l. 8-9), kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba), 123880 Lt (vieno šimto dvidešimt trijų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimties litų) turtinę ir 70000 Lt (septyniasdešimties tūkstančių litų) neturtinę žalą.
Pasak pareiškėjos, T. S. 2007 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 39 str., 1 d., 113 str. 1 d. 2 p., 114 str. 2 d., 116 str., buvo sulaikyta valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras). Nurodė, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimu asmeniui be pilietybės T. S. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė ir pareiškėja buvo įpareigota T. S. prižiūrėti, išlaikyti bei ja rūpintis. Pareiškėja pažymėjo, kad ši sąlyga atitinka ĮUTP 115 str. 2 d. 4 p., tačiau nurodė, kad neturi jokių giminystės ryšių su T. S., todėl ĮUTP 115 str. 2 d. 4 p. netaikytinas.
Pareiškėja nurodė, kad T. S. prašymu 2009 m. birželio 17 d. nutartimi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas buvo pratęstas, o jam pasibaigus T. S. kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, tačiau jos prašymas nebuvo išnagrinėtas, todėl pareiškėja iki šiol vykdo 2009 m. kovo 18 d. sprendimu ir 2009 m. birželio 17 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus. Paaiškino, jog Migracijos valdybos prašymu ir savo iniciatyva sutiko prižiūrėti ir išlaikyti T. S. iki bus išspręstas klausimas dėl jos buvimo Lietuvos Respublikoje, t. y. iki Nr. I-2772-562/2010 ir Nr. I-3307-5562/2010 bylų pabaigos. Pažymėjo, kad minėtos bylos jau išnagrinėtos, todėl, pareiškėjos nuomone, jos įsipareigojimai pasibaigė. Pareiškėja teigia atsisakanti tęsti įsipareigojimus nuo 2011 m. gruodžio 1 d.
Pareiškėjos teigimu, T. S. ir V. S. teisinė padėtis traktuotina kaip neteisėtas buvimas (ĮUTP 23 str.) arba kaip neteisėtas gyvenimas (ĮUTP 39 str.), todėl jie turi būti išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pagal ĮUTP 126 str.1 d. 2 p. Anot pareiškėjos, Migracijos valdybos neteisėtas neveikimas daro tiesioginę įtaka žalos pareiškėjai atsiradimui. Pareiškėjos teigimu, turtinę žalą sudaro T. ir V. S. išlaikymo išlaidos. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja aiškina patraukimo atsakomybėn už nelegalų išlaikymą bei nuostolių neatlyginimo pavojumi. Pasak pareiškėjos, ji nuolat patiria stiprų emocinį sukrėtimą dėl Migracijos valdybos pareigūnų perspėjimų, jog pareiškėja bus patraukta atsakomybėn, jei nesutiks išlaikyti T. ir V. S.. Taip pat pažymėjo, kad nei Migracijos valdyba nei teismas nepaaiškino, kokiais būdais bus grąžinamos išlaikymo išlaidos. Pareiškėjos įsitikinimu, įsipareigojimų įvykdymas reiškia, kad tarp jos ir Migracijos valdybos buvo sudaryta sutartis.
Atsiliepimas
Migracijos valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 28-29) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog T. S. ir V. S. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau nesikreipė dėl leidimo gyventi išdavimo, gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai be galiojančių dokumentų, nedeklaravę gyvenamosios vietos, todėl 2007 m. birželio 22 d. T. S. buvo sulaikyta 48 val., o 2007 m. birželio 23 d. teismo nutartimi buvo sulaikyta Užsieniečių registracijos centre iki gaus leidimą gyventi. Siekdama pakeisti minėtą teismo nutartį, T. S. kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, kuris nusprendė T. S. taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, t. y. T. S. patikėta prižiūrėti Lietuvos Respublikos pilietei O. L., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad nagrinėjant šį T. S. prašymą Migracijos valdyba nebuvo proceso dalyviu. Nurodė, kad T. S. 2009 m. birželio 2 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo ir 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi alternatyvios sulaikymui priemonės terminas buvo pratęstas dar 6 mėn. Pažymėjo, kad pareiškėja tokiam teismo sprendimui neprieštaravo ir sutiko toliau prižiūrėti ir rūpintis T. S.. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju Migracijos valdybos atstovė prašė teismo spręsti savo nuožiūra.
Migracijos valdybos teigimu, ji niekada nebuvo iniciatorė T. S. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, o V. S. niekada ir nebuvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė. Pažymėjo, jog pareiškėja savanoriškai sutiko apgyvendinti pas save T. S. ir ja rūpintis bei išlaikyti. Paaiškino, kad teisės aktai nenumato pareigos Migracijos valdybai sudarinėti sutartis su piliečiais dėl užsieniečių priežiūros ir išlaikymo, todėl mano, jog Migracijos valdyba yra netinkamas atsakovas šioje byloje.
Migracijos valdybos nuomone, ji šioje situacijoje neveikė neteisėtai, nes įstatymas nenustato pareigos atlyginti žalą asmenų, prisiėmusių atsakomybę už užsieniečių priežiūrą. Taip pat nesutinka su neturtinės žalos, atsiradusios dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, reikalavimu, nes pareiškėjai nebuvo pradėta administracinės bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 206³ str. Migracijos valdybos nuomone, pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra nepagrįstas, remiasi tik abstraktaus pobūdžio paskaičiavimais. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Tatjana ir V. S. patys piktybiškai vengia gauti galiojančius Lietuvos Respublikoje dokumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti (b. l. 62). Pažymėjo, kad Migracijos valdyba neįrodė, jog jo padėtis atitinka ĮUTP 39 str. 1 d., todėl jis neprivalo kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pasak V. S., tokiu atveju nuolatinės gyvenamosios vietos iš viso nėra ir negali būti. Pažymėjo, jog esant ĮUTP 23 str. nustatytoms aplinkybėms, Migracijos valdyba turėjo jį sulaikyti ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tačiau to nepadarė, taigi tai reiškia dvigubą neteisėtą neveikimą. Taip pat nurodė, kad savo padėtį Lietuvos Respublikoje vertina, kaip buvimą Migracijos valdybos įkaitu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepime prašė pareiškėjos skundą tenkinti (b. l.63-64). Atsiliepimą grindė analogiškais V. S. skundo argumentais. Papildomai nurodė, jog 2007 m. birželio 23 d. nutartyje nurodytas sulaikymo terminas apibrėžtas įvykiu, nors pagal ĮUTP 116 str. 4 d. jis turėjo būti apibrėžtas tikslia kalendorine data. Pažymėjo, kad įstatymuose nenustatyta, jog sulaikymą galima taikyti kaip priverstinę priemonę leidimui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Pasak T. S., 2007 m. birželio 23 d. nutartis galioja iki šiol, todėl ji jaučiasi Migracijos valdybos įkaite.
Teismo posėdžio metu pareiškėja O. L. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (b. l. 73-77).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos valdybos, Atstovė Ana Daugienė prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais (b. l. 73-77).
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuotieji asmenys T. S. ir V. S. prašė skundą tenkinti, remdamiesi atsiliepimuose pateiktais argumentais (b. l. 73-77).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su išlaidomis, patirtomis T. ir V. S. išlaikymui. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja sieja su tikimybe, jog jai bus neatlyginti nuostoliai, patirti dėl T. ir V. S. išlaikymo, bei su tikimybe, jog ji gali būti patraukta atsakomybėn už nelegalų išlaikymą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Migracijos valdybos darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).
Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 str. 1 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pirmojo policijos komisariato viršininko sprendimu asmuo be pilietybės T. S., vadovaujantis ĮUTP 114 str. 1 d., buvo sulaikyta 48 val. (b. l. 33). 2007 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi T. S. pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyriaus teikimą buvo sulaikyta Užsieniečių registracijos centre iki ji gaus Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje (b. l. 5, 11, 38).
Taip pat nustatyta, jog 2009 m. kovo 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. A-299-665/2009 tenkino T. S. prašymą skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. teismas T. S. iki 2008 m. birželio 18 d. patikėjo prižiūrėti Lietuvos Respublikos pilietei O. L., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įsipareigojusiai T. S. rūpintis ir ją išlaikyti. Sprendime nurodyta, jog O. L., posėdžio metu apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad sutinka T. S. apgyvendinti pas save, ja rūpintis bei išlaikyti (b. l. 12-13, 49 abi lapo pusės). 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi T. S. buvo pratęstas minėtos alternatyvios sulaikymo priemonės terminas 6 mėnesiams nuo 2009 m. birželio 19 d. Sprendime taip pat nurodyta, jog O. L. neprieštarauja toliau prižiūrėti T. S., ja rūpintis bei ją išlaikyti (b. l. 14-15, 55 abi lapo pusės).
Teismas pažymi, kad tiek 2009 m. kovo 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-299-665/2009, tiek ir 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis yra galiojantys, neapskųsti ir įsiteisėję, todėl privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendime administracinėje byloje Nr. A-299-665/2009 bei 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje nustatyta, jog pareiškėja O. L. sutinka T. S. pas save apgyvendinti, ja rūpintis bei pastarąją išlaikyti. Be to, kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 7 d. O. L. pareiškimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, pareiškėja net ir po alternatyvios sulaikymui priemonės termino pabaigos ir toliau neprieštaravo apgyvendinti bei išlaikyti T. S. (b. l. 58), nors to daryti ji neprivalėjo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nurodo, jog T. ir V. S., kaip pati nurodo, išlaiko nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki šiol, nors pagal 2009 m. kovo 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-299-665/2009 ir 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį pareiškėja, jai sutinkant, buvo įpareigota apgyvendinti ir išlaikyti tik T. S. nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. Teismas taip pat pažymi, jog V. S. nebuvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, todėl pareiškėja apskritai neturėjo jokios pareigos jo apgyvendinti bei jį išlaikyti.
Teismo vertinimu, iš aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėja savanoriškai, niekieno neverčiama savo namuose apgyvendino bei išlaikė T. bei V. S.. Teismas pažymi, kad net ir ta aplinkybė, jog pareiškėja nuo 2009 m. kovo 18 d. iki 2009 m. birželio 18 d. bei nuo 2009 m. birželio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d. apgyvendinti bei išlaikyti T. S. buvo įpareigota teismo, nereiškia, kad šio apgyvendinimo ir išlaikymo išlaidos pareiškėjos patirtos ne savo noru, nes, kaip minėta, O. L. pati sutiko su tokio įpareigojimo sąlygomis. Taip pat pažymėtina, jog, kaip matyti iš Užsieniečių registracijos centro darbuotojų tarnybinių pranešimų (b. l. 41-43, 45-47), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A8-2150/2006 (b. l. 23-25 abi lapo pusės), T. S. nenori legalizuoti savo buvimo Lietuvos Respublikoje bei būdama darbingo amžiaus vengia savarankiškai rūpintis pragyvenimu bei savęs išlaikymu ir visą šią naštą perkelia pareiškėjai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos valdybos.
Teismas pažymi, kad šis sprendimas neužkerta kelio patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš T. ir V. S. civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos O. L. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.