- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2-2307/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00887-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Jonavos miškų urėdijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Egsta“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Egsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2604-260/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybų sritis“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Jonavos miškų urėdijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Egsta“).
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statybų sritis“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Jonavos miškų urėdijai, prašydamas panaikinti VĮ Jonavos miškų urėdijos sprendimus, priimtus vykdant Statybos darbų supaprastinto viešojo pirkimo konkursą (pirkimo Nr. 195512): 1) 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. SD-779, kuriuo tiekėjas UAB „Statybų sritis“ pripažintas kaip neatitinkantis tiekėjo kvalifikacijai keliamų reikalavimų ir UAB „Statybų sritis“ pasiūlymas atmestas; 2) 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. SD-782, ta apimtimi, kuria sudaryta pasiūlymų eilė neįtraukiant UAB „Statybų sritis“ pasiūlymo ir laimėtoju pripažinta UAB „Egsta“; 3) 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. SD-788, ta apimtimi, kuria nuspręsta pasirašyti sutartį su UAB „Egsta“; 4) 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SD-847, ta apimtimi, kuria atsisakyta nagrinėti UAB „Statybų sritis“ pretenziją, taip pat įpareigoti atsakovą atnaujinti ginčo viešojo pirkimo konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovą : 1) iš naujo įvertinti UAB „Statybų sritis“ atitiktį kvalifikacijos reikalavimams; 2) iš naujo sudaryti tiekėjų pasiūlymų eilę įtraukiant UAB „Statybų sritis“ pasiūlymą.
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 3 d. nutartimi sustabdė iki byloje įsiteisės teismo sprendimas VĮ Jonavos miškų urėdijos ir UAB „Egsta“, kaip Statybos darbų supaprastinto viešo pirkimo konkurso Nr. 195512 laimėtojos, sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą.
Trečiasis asmuo UAB „Egsta“ pateikė prašymą skubiai leisti atlikti konservavimo darbus pirmojoje viešojo pirkimo dalyje: 1) pritvirtinti vatą smeigėmis (70 kv. m); 2) sudėti 20 kv. m vatos; 3) pritvirtinti „L“ profilius (152 kv. m), 4) prisukti plokštes (320 kv. m). Trečiasis asmuo nurodė, kad trečiajam asmeniui laimėjus konkursą, tarp jo ir atsakovo 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta Remonto darbų sutartis Nr. DP-107 (toliau – ir sutartis). Teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tik 2014 m. spalio 3 d. Iki šios datos trečiasis asmuo pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra atlikęs dalį darbų, kurie nėra visiškai užbaigti. Antrai pirkimo daliai remonto darbai yra visiškai įvykdyti (darbai priimti 2014 m. rugsėjo 26 d.), taip pat įvykdyta dalis remonto darbų pirmajai pirkimo daliai: sienų šiltinimo, cokolio šiltinimo bei plastikinių langų įrengimo darbai (darbai priimti 2014 m. rugsėjo 30 d.). Pagal trečią pirkimo dalį remonto darbų vykdymas nėra baigtas. Taigi darbai nėra baigti pirmojoje ir trečiojoje pirkimo dalyse. Sustabdžius darbų vykdymą, esant prastoms oro sąlygoms, iškilo grėsmė, jog bus pakenkta statinio konstrukcijoms bei sutartimi jau atliktų darbų kokybei. Trečiasis asmuo yra atlikęs didžiąją dalį darbų, pastato sienoms apšiltinti jau yra sumontuoti vatos paketai, kurie dėl sustabdytų darbų nėra apsaugoti nuo išorinių veiksnių intervencijos. Prastos oro sąlygos (lietus, drėgmė) kenkia ne tik jau atliktų darbų kokybei, bet ir visoms pastato konstrukcijoms. Tikėtina, kad jeigu ir toliau darbai nebus vykdomi, trečiojo asmens atlikti pastato remonto darbai apskritai praras vertę ir nebus tinkami toliau naudoti.
Atsakovas Jonavos miškų urėdija prašė tenkinti trečiojo asmens UAB „Egsta“ prašymą leisti vykdyti trečiojo asmens nurodytus darbus pirmojoje viešojo pirkimo dalyje, sutiko su trečiojo asmens argumentais dėl būtinumo atlikti tokius darbus.
Ieškovas UAB „Statybų sritis“ prašė trečiojo asmens UAB „Egsta“ prašymo netenkinti. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo, prašydamas leisti atlikti statinio konservavimo darbus, sąmoningai nesivadovauja Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 5 priedu „Statinio konservavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) bei teismų praktika, formuojama šiuo klausimu. Trečiojo asmens nurodyti darbai nėra privalomi atlikti. Trečiasis asmuo, teikdamas prašymą, nepateikė nei statytojo sprendimo, nei reikalavimus atitinkančio projekto ar konservavimo darbų aprašo. Neatlikus projektavimo darbų, nėra aišku, ar nurodytiems darbams atlikti yra būtinas konservavimas. Be to, tenkinus trečiojo asmens prašymą iš esmės būtų įvykdyta visa neteisėtai sudaryta sutartis, todėl ieškinio patenkinimo atveju būtų neįmanoma užtikrinti ieškovo teisių gynimo. Net ir nusprendus atlikti tam tikros apimties statinio konservavimo darbus, trečiojo asmens prašyme išdėstyti darbai yra nebūtini ir pertekliniai. UAB „Egsta“ prašydama leisti atlikti konservavimo darbus, siekia įvykdyti pasirašytą sutartį, o ne apsaugoti jau atliktą statybos darbų dalį.
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi nekeitė teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, trečiojo asmens UAB „Egsta“ prašymą leisti atlikti konservavimo darbus atmetė.
Teismas trečiojo asmens prašymą leisti atlikti darbus vertino kaip prašymą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl leidimo trečiajam asmeniui atlikti kai kuriuos statybos darbus, kuriuos trečiasis asmuo įvardija kaip būtinus konservavimo darbus, iš esmės sutiko su ieškovo nuomone, kad toks prašymas yra nepagrįstas. Ieškovo atsiliepime nurodyta teisinė argumentacija leido teismui vertinti, kad trečiasis asmuo siekia baigti pagal ieškovo ginčijamą, ir, ieškovo vertinimu, neteisėtai sudarytą sutartį, pradėtus darbus, o ne atlikti statinio konservavimo darbus.
Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo nepateikė Apraše numatytų statytojo sprendimo dėl konservavimo darbų, projekto ar konservavimo darbų aprašo, t. y. nepagrindė būtinybės atlikti konkrečius konservavimo darbus. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad trečiasis asmuo prašo leisti jam atlikti ne statinio konservavimo darbus, bet baigti dalį darbų, vykdomų pagal ieškovo ginčijamą sutartį. Tokį vertinimą teismui leido daryti ir atsakovo atsiliepime išdėstytas prašymas leisti trečiajam asmeniui ne vykdyti statinio konservavimo darbus, bet leisti vykdyti darbus pirmojoje pirkimo dalyje, t. y. veikti pagal viešojo pirkimo sutartį.
Teismas pažymėjo, kad leisti vykdyti trečiajam asmeniui darbus, kurių vykdymą sustabdė teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, konkrečiu atveju nėra pagrindo, nes toks leidimas savo esme būtų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas (apimties sumažinimas), o tai akivaizdžiai pažeistų ieškovo interesus.
Apeliantas trečiasis asmuo UAB „Egsta“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens UAB „Egsta“ prašymą dėl konservavimo darbų atlikimo tenkinti ir leisti atlikti reikiamus statinio konservavimo darbus pirmoje pirkimo dalyje.
Teismas, statinio konservavimo darbų atlikimą vertindamas kaip neprivalomą, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašiose situacijose. Statinio konservavimo būtinumas yra nustatomas ne pagal tai, kas priėmė sprendimą sustabdyti statybos darbus, o pagal tai, kokie neigiami padariniai gali kilti, jeigu konservavimo darbai nebus atlikti. Trečiasis asmuo tinkamai pagrindė būtinybę atlikti nurodytus konservavimo darbus, kuriuos atlikti būtina dėl neigiamo klimatinio poveikio neapsaugotoms statinio konstrukcijoms. Neatlikus reikiamų konservavimo darbų, bus pakenkta statinio kokybei, o atlikti remonto darbai praras vertę.Teismas neatribojo civilinių ir administracinių santykių, nes padarė išvadą, kad techninių dokumentų nepateikimas kartu su prašymu atlikti statinio konservavimo darbus lemia tai, jog konservavimo darbai apskritai negali būti atliekami. Techniniai dokumentai privalo būti parengti tuomet, kai yra atliekami statinio konservavimo darbai, o ne tuomet, kai yra prašoma teismo leisti tokius darbus pradėti. Teismas prašymą leisti atlikti statinio konservavimo darbus pirmoje pirkimo dalyje vertino kaip prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Trečiasis asmuo, vadovaudamasis racionalumo bei operatyvumo principais, siekia ne pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o išsaugoti jau atliktų darbų kokybę. Atliekant konservavimo darbus, sutartis nebus nei visiškai, nei didžiąja dalimi įvykdyta.
Ieškovas UAB „Statybų sritis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto prašymo leisti atlikti konservavimo darbus netenkinti, atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.
Statybos konservavimo darbai nėra būtini ar privalomi. Trečiojo asmens prašymas leisti atlikti konservavimo darbus neatitinka tokiam prašymui taikomų reikalavimų, nes pagal Aprašą teikiant prašymą organizuoti statybos konservavimo darbus būtina parengti atitinkamus dokumentus, išvardytus Aprašo 10 punkte, t. y. statytojo sprendimą ir statinio konservavimo darbų projektą. Apraše nėra numatyta išimčių, kad būtų galima suteikti leidimą atlikti konservavimo darbus, nepateikus minėtų duomenų. Be to, konservavimo darbų projektui parengti ir statybos darbams pirkti yra būtina organizuoti pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir VPĮ). Trečiasis asmuo, prašydamas leisti atlikti konservavimo darbus, siekia įvykdyti pasirašytą sutartį, o ne apsaugoti jau atliktą statybos darbų dalį. Leidimas vykdyti trečiojo asmens prašomus statinio konservavimo darbus prieštarautų teismų formuojamai praktikai (Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-527-278/2011).
Ieškovas UAB „Statybų sritis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apelianto skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą UAB „Statybų sritis“ vardu pasirašė advokato padėjėja J. Č.. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. gruodžio 9 d. 12 val. atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties trūkumui pašalinti – pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą, pasirašytą ieškovo arba pagal įstatymus turinčio teisę už ieškovą pasirašyti asmens bei pateikti dokumentus, įrodančius atstovo teises ir pareigas. Nustatytu terminu ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą trūkumą pašalino, t. y. pateikė atsiliepimą, kurį pasirašė advokatas M. E. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. atstovavimo sutartį. Esant šiai aplinkybei, ieškovo UAB „Statybų sritis“ atsiliepimas į apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties priimtinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartimi, atmesti trečiojo asmens UAB „Egsta“ prašymai leisti atlikti konservavimo darbus.
Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka apskųstoje nutartyje sprendė, kad trečiasis asmuo siekia baigti pagal viešojo pirkimo sutartį, kurios vykdymas sustabdytas, pradėtus darbus; trečiasis asmuo nepateikė Apraše numatytų statytojo sprendimo dėl konservavimo darbų, projekto ar konservavimo darbų aprašo, t.y. nepagrindė būtinybės atlikti konservavimo darbus, o leisti vykdyti darbus, kurių vykdymą teismas sustabdė, nėra pagrindo.
Apeliantas atskirajame skunde visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas statinio konservavimo darbų atlikimą kaip neprivalomą, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apelianto nuomone, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 5 priedo „Statinio konservavimo tvarkos aprašas“ 4.1.1 ir 4.1.2 punktuose nustatyta konservavimo darbų apimtis, o ne galimi du atvejai, kuomet konservavimo darbai privalo būti atlikti.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios statytojo (užsakovo) pareigas, 9 punkte numatyta, kad sustabdžius statybos darbus, kuriems pirkti taikomas VPĮ, nepaisant sustabdymo priežasčių, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka reikia organizuoti statomo statinio konservavimo darbus. Apraše nustatyta, kad statinio konservavimo darbai atliekami (jei numatoma ilgesnė kaip trijų mėnesių statybos sustabdymo trukmė): kai statyba (išskyrus savavališką) sustabdoma statybos valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno reikalavimu – gavus šio pareigūno leidimą atlikti statinio konservavimo darbus (2.1 punktas); kai statybos sustabdymo pagrindas yra savavališka statyba – tik tais atvejais, kai juos atlikti leidžia teismas savo sprendimu ar nutartimi (2.2 punktas); kai statybą sustabdo pats statytojas savo sprendimu (2.3 p.).
Aprašo 4 punktas apibrėžia privalomas atlikti tokias statinio konservavimo darbų apimtis: pirma, kai statinio statybos darbams pirkti privalomas VPĮ taikymas (4.1 punktas); antra, kai statinio statybos darbams pirkti VPĮ neprivalomas ir statinio (išskyrus nesudėtingo) statybą sustabdė pareigūnas (4.2 punktas). Aprašo 4.1 punktas atitinkamai skirstomas į papunkčius pagal tai, kas sustabdė statybą, t. y. jei sustabdė pareigūnas – tuomet atliekama tik minimali konservavimo darbų apimtis, nurodyta aprašo II skyriuje (4.1.1 punktas); jei statinio statybą sustabdė statytojas savo sprendimu – tuomet konservavimo darbų apimtis neribojama, bet negali būti mažesnė už aprašo II skyriuje nurodytą minimalią apimtį (4.1.2 punktas).
Šiuo atveju statybos (remonto) darbai buvo sustabdyti ne pareigūno ir ne statytojo, todėl Aprašo 4.1 punktas nėra aktualus. Tačiau Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad kitais, negu nurodyta 4.1 ir 4.2 papunkčiuose, statinių (tarp jų nesudėtingų) statybos sustabdymo atvejais statinio konstrukcijų konservavimo darbai neprivalomi, tačiau statytojas privalo organizuoti darbus, išvardytus Aprašo 8.2, 8.3, 8.4 papunkčiuose, užtikrinančius žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės iki statybos darbų atnaujinimo. Iš apelianto prašomų leisti vykdyti darbų aprašymo matyti, kad minėtais darbais būtų siekiama ne šių tikslų, t. y. ne užtikrinti žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės. Net jei vertinant apelianto prašymą Aprašo 8.1 punkto prasme, byloje nėra duomenų, kad neatlikus prašomų vykdyti darbų deformuosis statinio konstrukcijos, o šiuo Aprašo punktu būtent ir siekiama tokių konstrukcijų apsaugos tikslų.
Bet kuriuo atveju tiek iš Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkto, tiek iš Aprašo 7 punkto nuostatų matyti, jog statinio konservavimo projekto (aprašymo) parengimą ir konservavimo darbų atlikimą organizuoja ir apmoka statytojas, o šiuo atveju statybos konservavimo darbų atlikimą inicijuoja ne statytojas (užsakovas), o rangovas, t. y. darbų konkursą laimėjęs asmuo, kuris pagal sudarytą viešojo pirkimo sutartį turėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl statinio konservavimo darbų atlikimo vertino kaip prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Visgi iš skundo turinio matyti, kad pats apeliantas sutinka, jog nurodyti konservavimo darbai apima tik dalį pirmosios pirkimo dalies darbų ir tik tose darbų vietose, kurios šiai dienai yra atviros. Taigi byloje esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. esant sustabdytam su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymui, prašoma leisti atlikti dalį darbų pagal pirmą pirkimo dalį. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos priemonės taikymą. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui prilyginami ir tie atvejai, kai nekeičiant taikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšies, sumažinami tam tikri laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti suvaržymai. Ši aplinkybė įgalina sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto prašymo teisinio įvertinimo.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.