Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas K. T. ,

institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovui Valdui. Balčiui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. T. skundą dėl Lazdijų rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. 2008 m. balandžio 1 d. Lazdijų rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalį, buvo nubaustas galutine administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trims metams už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pastato duris, pasišalindamas iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas 269.1, 271 ir 63 punktų reikalavimus.

269.1, 271 ir 63 punktų reikalavimus. K. T. įvykus autoavarijai privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti autoavarijos vietą, pasilikti šioje vietoje ir pranešti apie tai policijai. Jo teiginiai,

kad jis nejautė padaręs eismo įvykį yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaipo siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas turėjo jausti, kad kliudė pastatą, nes suveikė pastato apsauginė signalizacija, be to, jis ne tik atsitrenkė į šaligatvio bortelį, bet ir užvažiavo ant paties šaligatvio. Jo lengvabūdiškas tikėjimasis, kad su smūgiu užvažiuodamas ant šaligatvio nevaldomu automobiliu nesukėlė pasekmių, yra nepateisinamas. Atstovas mano, kad K. T. atvykimą į policijos komisariatą, praėjus nuo autoįvykio 4 valandoms, galima sieti su tuo, kad jis buvo vartojęs alkoholio ir todėl reikėjo laiko išsiblaivinti. Administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta griežtesnė, įvertinus jo asmenybę. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

K. T. nubaustas pagal du ATPK straipsnius: 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pripažįsta, padaręs eismo įvykį, tačiau neigia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis), konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jis nubaustas nepagrįstai.

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, patikimai nustatyti, ar asmuo kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( ATPK 284 straipsnis ). Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad pareigūnas objektyviai neištyrė bei neįvertino visų bylos įrodymų ir todėl nepagrįstai pripažino pareiškėjo kaltę bei neteisėtai skyrė jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 130 str. 1d.

Konstatuodamas kaltus K. T. veiksmus bei jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas, kaip įrodymais, iš esmės rėmėsi tik administraciniu teisės pažeidimo protokolu, taip pat prielaidomis ir įsitikinimu, kad pareiškėjas privalėjo suvokti padaręs autoįvykį ir tokiu būdu vykdyti Kelių eismo taisyklių 269.1 punkto reikalavimus.

Vertinant pareiškėjo veiksmus, kurie kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, būtina analizuoti jo paties parodymus, nustatyti subjektyvinę pusę, kaip vieną iš pažeidimo sudėties elementų, kitą bylos medžiagą ir tik įvertinus nustatytų bylos aplinkybių visetą, spręsti apie pareiškėjo kaltus veiksmus.

Įrodytu galima pripažinti tik akivaizdų faktą, nekeliantį teismui jokių abejonių, kai konstatuojami visi teisės pažeidimo sudėties elementai. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas ( ATPK 9 straipsnis ), pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčiniais, tiek neatsargiais veiksmais. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, pasireiškiantis pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuria vairuotojas susijęs, vietos, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. šį pažeidimą padaręs asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatyti žalingas pasekmes ir jų norėti ( ATPK 10 straipsnis ). Sprendžiant, ar pareiškėjo veiksmai pasireiškė tyčine kaltės forma, reikia nustatyti, ar jis objektyviai suprato padaręs eismo įvykį ir numatė sukėlęs žalingas pasekmes, t. y. ar suvokė, kad autoįvykio metu dėl jo neatsargių veiksmų buvo apgadintas svetimas turtas. Administracinio teisės pažeidimo byloje objektyviai ir patikimai nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. kovo 21 d. vairavo automobilį F. M. , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto (pastato durų) apgadinimą.

Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad po to, kai pareiškėjas automobilio ratu atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir galiniu bamperiu kliudė pastato duris, jis išlipęs iš automobilio nebuvo, nei automobilio, nei pastato neapžiūrėjo ir tęsė judėjimą. Tai patvirtina K. T. versiją, kad jis girdėdamas nedidelį garsą ir jausdamas smūgį automobilio ratu, tesuprato atsitrenkęs į šaligatvio bortelį, tačiau nesuvokė kliudęs pastato duris ir taip apgadinęs transporto priemonę bei svetimą turtą. Pažymėtina, kad automobilio ir pastato durų apgadinimai tik minimalūs, todėl šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad dėl nestipraus smūgio jis objektyviai nesuvokė apie jo sukeltas

žalingas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad K. T. , vėliau pastebėjęs nežymius vairuotos transporto priemonės sugadinimus (bamperio įtrūkimą) bei supratęs, kad galėjo apgadinti svetimą turtą, pats nedelsiant nuvyko įsitikinti į įvykio vietą ir laisvanoriškai į policijos komisariatą, pranešdamas apie autoįvykį. Tokia aplinkybė taip pat pagrindžia pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisingumą ir leidžia daryti išvadą, kad jis neturėjo tikslo slapstytis, išvengti administracinės atsakomybės.

Įrodinėjimo subjektas šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimą surašantis ir nutarimą priimantis pareigūnas, kuriam tenka įrodinėjimo pareiga bei našta, jo priimtas nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, pareiškėjo versija turi būti paneigta tik objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad paties pareiškėjo parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, o institucija būtent tik prielaidomis grindžia priimtą nutarimą. Teigimas, kad pareiškėjas po smūgio privalėjo girdėti suveikusią pastato signalizaciją ir dėl to suvokti apie atsitrenkimą į pastatą, tėra faktais nepagrįstas policijos pareigūnų manymas. Būtent taip vertintinas ir kitas institucijos teiginys apie paties pareiškėjo pavėluotą atvykimą į policijos komisariatą, tvirtinant, kad pareiškėjas įvykio vietoje galėjo būti neblaivus ir laukti, kol išsiblaivys, o tik po to informuoti apie eismo įvykį policiją. Jokių tiesioginių, patikimų bei neginčijamų įrodymų, objektyviai patvirtinančių pareiškėjo padarytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus (tyčinius) veiksmus, sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 269.1 punkto reikalavimus, nenustatyta. Pabrėžtina, kad tokioje situacijoje, visos byloje kylančios abejonės vertintinos tik pareiškėjo naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų sąsajumą, leistinumą bei įrodomąją vertę, darytina išvada, kad policijos pareigūnai patikimai ir objektyviai nenustatė K. T. kaltės. Nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima, byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodytas, kvalifikuotas teisingai ir nekelia abejonių, jo neginčija pats pareiškėjas.

Pareigūnas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinę nuobaudą, susijusią su specialiosios teisės atėmimu, pažeidėjui paskyrė norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tačiau nevisiškai teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas atsakomybės individualizavimui, t. y. neįvertino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, asmenybės, pažeidimo pobūdžio, kitų faktinių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės, parenkant administracinės nuobaudos rūšį, taip pat nustatant jos dydį.

ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje už dispozicijoje išdėstytos veikos padarymą numatytos dvi alternatyvios nuobaudos rūšys – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Pabrėžtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata.

K. T. nuoširdžiai gailisi padaręs šį teisės pažeidimą - tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykio metu padaryta žala nežymi, K. T. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Lazdijų miesto seniūnijos ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus. Sutinkamai su ATPK 27 str. specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Tokių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismui yra pakankamai pagrindo manyti, kad K. T. paskirta sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra proporcinga padaryto teisės pažeidimo pobūdžiui, todėl, nepažeidžiant jos skyrimą reglamentuojančio teisės akto, švelnintina.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ( ATPK 20 str. ) Yra pakankamai pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant K. T. ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą kitą alternatyvią nuobaudos rūšį – baudą,

kurios dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytinas vadovaujantis ATPK 30² str. nuostatomis. Tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, turės pažeidėjui prevencinę reikšmę, neapribos jo teisių bei interesų labiau, negu yra būtina viešiesiems interesams ginti. (ATPK 1, 30 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundas tenkintinas, nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį naikintina, administracinė nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, keistina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2008 m. balandžio 1 d. Lazdijų rajono Policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimo dalį dėl K. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirtos administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones trims metams ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Pakeisti nutarimo dalį, kuria K. T. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones keturiems mėnesiams, paskiriant jam 140 Lt baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas