Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-12 · Administracinė byla Nr. I-3747-815/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
I-3747-815/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02297-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3747-815/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02297-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. liepos 5 d. skundu, teisme gautu 2018 m. liepos 10 d., prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinės žalos atlyginimą – 2400 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis sąlygomis nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. liepos 5 d. (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Kameros plotas – apie 7 m², iš jų 2 m² užima sanitarinis mazgas (jo plotas neįskaičiuojamas į bendrą kameros plotą), kameroje būnant 2 asmenims, trūkdavo vietos. Kamerų sienų ir lubų danga buvo atsilupusi, ištrupėjusi, vietomis matėsi pelėsis, todėl paviršių negalima buvo valyti ar dezinfekuoti.

2.2. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik 1,30 m aukščio sienele, iš jo pastoviai sklisdavo nemalonūs kvapai (pareiškėjo lova būdavo prie pat sanitarinio mazgo), jame nebuvo ventiliacijos, pareiškėjas buvo priverstas klausytis, kurie sklisdavo, kitiems asmenims besinaudojant tualetu.

2.3. Pasak pareiškėjo, tokiomis sąlygomis sistemingai buvo pažeidžiamos jo teisės, taip pat pažeistas jo orumas, jis jautė tam tikrus nepatogumus, kurių nebūtų jautęs, jeigu laikymo sąlygos atitiktų teisės aktus, todėl jam atlygintina patirta neturtinė žala – po 24 Eur už parą, iš viso – 2 400 Eur.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime su patikslinimu ir dar vienu patikslinimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–12, 24–25, 37-43).

1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų

Vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuleistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalines žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekvieną atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto griežtai pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnį. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

2. Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) reikalavimus vienam asmeniui, apgyvendintam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto.

Lukiškių Tl-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją, į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.

3. Dėl asmenų stebėjimo kamerose

Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vielų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ii techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimų, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių; kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

4. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, dušo

4.1. Sanitarinis mazgas įrengtas, be kita ko, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerose, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta, be kita ko, Sveikatos priežiūros tarnyboje, dušinėje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenustato. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) neįtvirtina sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto.

4.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, HN 134:2015 44 punktu, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių Tl-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K šiuo klausimu savo veiksmais jokių pažeidimų nepadarė. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių lasivių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą).

Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių Tl-K dušo patalpose įrengtos pertvaros (bendras aukštis – 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m).

5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų

Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, taip pat universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.

6. Dėl kamerų įrengimo

TI taisyklių III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys yru apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Taburetės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²), jis nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuleistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją.

Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

7. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.

8. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerose apgyvendinti asmenys, reguliariai vėdinantys, prižiūrintys, tvarkantys savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pagal PĮĮET 18 priedą pataisos įstaigos administracija neprivalo aprūpinti nuteistųjų ventiliatoriais.

9. Dėl neturtinės žalos

Lukiškių TI-K remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), nurodo, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo įstaigą. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, jos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimu arba skundų dėl laikymo sąlygų. Be to, pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (asmenų skaičius kamerose nurodomas jau su pareiškėju) (atsiliepimas (b. l. 7–12), atsiliepimo patikslinimas (b. l. 24–25), atsiliepimo patikslinimas (b. l. 37-43)):

– 2018 m. kovo 16 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 17 d. – 2018 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 13 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 356 (plotas – 8,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 20 d. – 2018 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 356 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. kovo 23 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę (toliau – ir Areštinė);

– 2018 m. kovo 28 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 290 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. kovo 30 d. – 2018 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 290 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 331 (plotas – 7,21 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 4 d. – 2018 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 331 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 6 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI);

– 2018 m. balandžio 10 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 200 (plotas – 7,56 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 12 d. – 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 200 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. balandžio 16 d. išvyko į Kauno TI;

– 2018 m. balandžio 18 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 219 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 20 d. – 2018 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 302 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 167 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. balandžio 27 d. – 2018 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 167 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 3 d. išvyko į Kauno TI;

– 2018 m. gegužės 4 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 5 d. – 2018 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 112A buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 8 d. – 2018 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 159 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 10 d. išvyko į Areštinę;

– 2018 m. gegužės 11 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 205 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 13 d. – 2018 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 279 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas – 34,57 m²), kameroje buvo 5 asmenys; vėlia perkeltas į kamerą Nr. 104 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 217 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 19 d. – 2018 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 217 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 23 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus;

– 2018 m. gegužės 23 d. apgyvendintas kameroje Nr. 320 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 24 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 25 d. – 2018 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. gegužės 28 d. išvyko į Kauno TI;

– 2018 m. gegužės 30 d. atvykęs iš Kauno TI buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 318 (plotas – 7,81 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 1 d. perkeltas į kamerą Nr. 369 (plotas – 7,87 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 369 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. birželio 3 d. –2018 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 369 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. birželio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 264 (plotas – 7,80 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2018 m. birželio 6 d. – 2018 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 264 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. liepos 2 d. kameroje Nr. 264 buvo 1 asmuo;

– 2018 m. liepos 3 d. – 2018 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 264 buvo 2 asmenys;

– 2018 m. liepos 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.

2. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešime „Dėl D. T. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 17–18):

2.1. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka TI taisyklių, PĮĮET reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų apgyvendinimo sąlygos atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

2.2. Smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai (pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant, kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal turimus materialinius, finansinius ir darbo išteklius bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

2.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²)), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 m²), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų apgyvendinimo sąlygas, nuo 2016 m. pabaigos Lukiškių TI-K kamerose pradėti vykdyti miegamųjų vietų demontavimo darbai. Visose gyvenamosiose kamerose įrengta: lentyna, spintelės (viena dviems asmenims), viršutinių drabužių pakabos. Tai atitinka TI taisyklių 14.7–14.9 punktus ir Departamento direktoriaus 2017 m birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Pagal įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m², iš šio ploto normos neišskaičiuojamas baldų užimamas plotas.

2.3. Kamerose įrengta apie 0,7 m² sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (užima apie 0,16 m²) ir praustuvu (užima apie 0,2 m²). Pagal PĮĮET 16.5 punktą, įrengiant naujas ar rekonstruojant, kapitaliai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengtas ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas ar nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys – glazūruotomis ar akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne kaip 1,5 m pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kamerose, kur nėra galimybės įrengti kabinas, sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

2.4. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose įrengti skaidraus stiklo langai (minimalus lango plotas – 0,824 m² (0,8 m x 1,03 m), visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis PĮĮET reikalavimais, TI taisyklių 14.1 punktu, iš lauko ir vidinės pusės ant langų turi būti įrengtos apsauginės (metalinės) grotos. Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip nurodyta HN 134:2015 17 punkte. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant, gyvenamosiose kamerose išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, ir pelėsio, ir nemalonaus kvapo.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. T. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildyta kamera atmestini kaip nepagrįsti.

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. liepos 5 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista 2018 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 123 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 356 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 2 d. kameroje Nr. 290 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 331 (2 asmenys kameroje); 2018 m. balandžio 10 d. kameroje Nr. 110 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 200 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 302 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 167 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. kamera Nr. 159 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. kameroje Nr. 279 (2 asmenys kameroje); 2018 m. gegužės 17 d. kameroje Nr. 257 (5 asmenys kameroje); nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 320 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 369 (2 asmenys kameroje); nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. liepos 4 d. kameroje Nr. 264 (2 asmenys kameroje).

Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 68 paras. Kita vertus, kitokių pažeidimų teismas taip pat nenustatė.

5. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 205 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. T. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 205 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 205 Eur (du šimtus penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. liepos 5 d. (su pertraukomis).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis