- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2YT-148-1026/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18087-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., mirus jos sutuoktiniui J. K., gim. (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė jį faktiškai pradėdama valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina V. K.. Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 24-tą notaro biurą dėl palikimo priėmimo, jam buvo išduotas liudijimas ir paaiškinta, kad gali paveldėti tik ½ dalį, kuri priklauso jo motinai, kadangi motina, mirus jos sutuoktiniui J. K. (duomenys neskelbtini), nesikreipė į notarą ir nepriėmė palikimo dalies, kuri priklauso sutuoktiniui. Paaiškino, jog mirus mamos sutuoktiniui, motina labai išgyveno jo mirtį, tarp jų buvo labai artimas ryšys, motina kurį laiką buvo streso būsenoje. Nurodė, jog motina liko liko gyventi jiems priklausančiame ½ namo dalyje, toliau naudojosi baldais, įvairia jų įgyta buitinia technika ir kitu turtu likusiu jų name, mokėjo einamuosius mokesčius, todėl mano, kad tokiu būdu motina priėmė mirusio sutuoktinio jam priklausančią turto dalį, t. y. ½ dalį namo ir jame esančius daiktus, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog gyvendama santuokoje motina su J. K. vaikų neturėjo, o pareiškėjas yra vienintelis V. K. sūnus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo šį pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog pranešimų apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei nėra gauta, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti.
4. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
7. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvų V. K. ir A. Č. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Santuokos metu susilaukė sūnaus (pareiškėjo) A. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10,14). V. K. taip pat (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. K. (e. b. l. 6,9,13-14). Santuokoje vaikų neturėjo (e. b. l. 13). J. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su V. K. (e. b. l. 4). V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 3). Santuokoje V. K. ir J. K. įgijo namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.24-26). Po J. K. mirties, pareiškėjo motina V. K. dėl priklausančios palikimo dalies priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir jos nepriėmė, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, motina labai išgyveno sutuoktinio mirtį, tarp jų buvo labai artimas ryšys, motina kurį laiką buvo streso būsenoje. Mirus J. K., jo turto dalimi ir toliau rūpinosi sutuoktinė V. K., kadangi ji toliau gyveno gyvenamajame name, naudojosi baldais, įvairia jų įgyta buitine technika ir kitu turtu likusiu name, mokėjo visus einamuosius mokesčius, iš kurių matyti, kad pareiškėjo motina V. K. palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. K. mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylą po J. K. mirties nėra užvesta (e. b. l. 28-30). Mirus motinai V. K., pareiškėjas įstatymo numatytu terminu kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (e. b. l. 12), tačiau paaiškėjo, kad mirusioji V. K. nėra priėmusi sutuoktinio J. K. palikimo. J. K. testamento nepaliko (e. b. l . 28-30).
8. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog pareiškėjo motina V. K. priėmė palikimą po jos sutuoktinio J. K. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis. V. K. buvo palikėjo J. K. sutuoktinė. Kadangi pirmos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė (e. b. l. 28-30), todėl pareiškėjo motina V. K. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t.y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti motinos V. K. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio mokesčio. Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nekompensuojamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Č. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.