Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. A-146-351-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
A-146-351-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus
Suinteresuotas asmuo
Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A146-351/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. baland˛io 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (pranešeja) ir Aruno Sutkeviciaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzickanecienei,dalyvaujant pareiškejui T. S.,pareiškejo atstovei Gemai Zapasnykienei,atsakovo atstovui Rišardui Jašcaninui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktines apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo T. S. pareiškima atsakovui Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktinei, treciajam suinteresuotam asmeniui Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del kompensacijos, esant sveikatos sutrikdymui del tarnybos, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas T. S. skundu (b. l. 2-5) ir patikslintu skundu (b.l.97-100) kreipesi i teisma, prašydamas:

1) skirti ekspertize jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant šia ekspertize atlikti Centrines medicinos ekspertizes komisijai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos;

2) panaikinti 2006 m. rugpjucio 29 d. Valstybines sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir VSAT) tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-76 „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“;

3) nustatyti prie˛astini ryši tarp jo tarnyboje atliktu pareigu ir kuno su˛alojimo;

4) priteisti iš VSAT Vilniaus rinktines kompensacija – 22 216,68 Lt u˛ sveikatos sutrikdyma vykdant tarnybines pareigas.

Pareiškejas paaiškino, kad dirba VSAT Vilniaus rinktines Mickunu u˛kardos Sargybu burio pasieniecio pareigose. Pagal 2006 m. gegu˛es 4 d. VSAT Vilniaus rinktines vado isakyma Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“ Mickunu u˛kardos pareigunai 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 dienomis privalejo dalyvauti profesiniu ˛iniu, fizinio ir taktinio pasirengimo patikrinime. 2006 m. gegu˛es 16 d. dalyvaudamas fizinio pasirengimo patikrinime, begdamas 100 metru distancija patyre trauma – susimuše dešines kojos kelio sanari, pasitempe raišcius, nusibrozdino rankas (nedarbingumo pa˛ymejimas nuo 2006 m. gegu˛es 17 d. iki 2006 m. bir˛elio pabaigos). VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-76 „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad T. S. patirta trauma nera susijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba (nera prie˛astinio ryšio), jo veiksmai ivertinti kaip jo paties didelis neatsargumas, nurodant, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnyje numatyta kompensacija jam nepriklauso. Pa˛ymejo, jog Išvados teiginys, kad T. S. trauma patyre del neva jo paties didelio neatsargumo yra nepagristas ir neirodytas.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutartimi (administracine byla Nr. P-78/2006) pa˛ymejo, jog tam, kad konstatuoti buvus dideli neatsarguma, nepakanka nustatyti, kad asmuo nesilaike paprasciausiu kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu, bet butina, kad jis tas taisykles butu dar ir tiesiog ignoraves. Atkreipe demesi i tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas skubotai, nenustacius visu sveikatos sutrikdymo aplinkybiu.

Pa˛ymejo, kad profesiniu ˛iniu, fizinio ir taktinio pasirengimo patikrinimas buvo atliktas vykdant 2006 m. gegu˛es 4 d. pagal VSAT Vilniaus rinktines vado isakyma Nr. 8-189, darbo laiku, u˛ ši laika buvo mokamas darbo u˛mokestis pagal darbo laiko apskaitos ˛iniarašti. Teige minetomis aplinkybemis susi˛alojes del tarnybos. Atkreipe demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 10 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15-530/2005, kurioje išaiškintos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje itvirtintos savokos „eidamas tarnybines pareigas" ir „su˛alojimas del tarnybos". Remdamasis 1999 m. kovo 1 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 125 „Del policijos ir vidaus tarnybos pareigunu fizinio pasirengimo gerinimo“ akcentavo, jog tinkamas fizinis pasirengimas yra butina profesines kvalifikacijos dalis, o nesant tinkamo fizinio pasirengimo, pareigunas gali buti atleid˛iamas iš vidaus tarnybos. Vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalimi nurode, jog jam priklauso kompensacija u˛ patirta sveikatos sutrikdyma del tarnybos. Fizinio pasirengimo egzamino laikymas buvo butinas del tarnybos ir vyko tarnybos metu, todel atsakovo atsisakymas išmoketi jam priklausancia kompensacija del sveikatos sutrikdymo yra neteisetas.

Kadangi atsakovas jam neišdave siuntimo i Centrines medicinos ekspertizes komisija prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pareiškejas praše, kad šia ekspertize jam paskirtu teismas (ABTI 62 straipsnio 1 dalis), taip pat praše priteisti iš atsakovo kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma del tarnybos. Pareiškejo teigimu, jo patirta trauma vertintina kaip lengvas sveikatos sutrikdymas. Todel remiantis Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punktu jam priklauso 12 menesiniu darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija.

Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktine praše pareiškejo skunda atmesti kaip nepagrista.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose i T. S. skunda ir patikslinta skunda (b. l. 15-16,103-104) paaiškino, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu analize, kompensacija pareigunui turi buti mokama tik tuo atveju, kuomet pareigunas buvo su˛alotas eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos, t. y., kai nustatomas prie˛astinis ryšys tarp tarnybiniu pareigu vykdymo arba tarnybos ir pareiguno su˛alojimo. Pa˛ymejo, kad nagrinejamu atveju T. S. su(si)˛alojimas nera susijes (nera prie˛astinio ryšio) su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel jam negali buti išmokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Nurode, kad toki ivyki reiketu vertinti kaip nelaiminga atsitikima sporto var˛ybu metu, nes T. S. begdamas 100 metru distancija tiesiogiai jokiu tarnybiniu pareigu nevykde, jo veiksmai nebuvo susije su padidejusiu pavojumi pareiguno gyvybei ar sveikatai, o su(si)˛alojimas nesusijes su specifiniais pareiguno veiklos po˛ymiais. Pa˛ymejo, jog pagal teleologini istatymo aiškinima Statute numatytu vidaus tarnybos pareigunams mokamu kompensaciju paskirtis, atsi˛velgiant i ju dydi (palyginus su draudimo išmokomis, jos yra keleta kartu didesnes) ir skyrimo salygas, yra kompensuoti galima sveikatos ar gyvybes praradima atsiradusi butent del tarnybos ypatumu, o ne del iprastu (normaliu) tarnybos salygu, kuriomis savo pareigas atlieka visi kiti valstybes tarnautojai.

Nurode, kad T. S. patyre trauma nelaimingo atsitikimo metu, todel jam priklauso ne Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija, o draudimo suma pagal Asmenu draudimo valstybes lešomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryšium su tarnyba salygu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530, nuostatas. Pa˛ymejo, jog Išvados 3 punktu T. S. buvo pasiulyta pasinaudoti šia tvarka.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškejo skunda patenkino iš dalies. Panaikino VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-76, ipareigojo VSAT Vilniaus rinktine skirti ekspertize T. S. sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant ja atlikti Centrines medicinos ekspertizes komisijai. Likusioje dalyje pareiškejo skunda atmete.

Teismas nustate, jog VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“ 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 d. 9.00 val. buvo paskirtas Mickunu u˛kardos pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimas. 2006 m. gegu˛es 16 d. vykdant ši isakyma T. S. pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu begdamas 100 metru distancija patyre trauma - sumuše dešiniojo kelio sanari, patempe raišcius (b. l. 27). VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ Nr. (21/20-27-76) konstatuota, kad T. S. susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos.

Teismas nustate, kad nagrinejamo ginco esme yra ta, ar T. S. patirta trauma ivyko jam einant tarnybines pareigas arba del tarnybos. Pa˛ymejo, kad Statuto 40 straipsnis reglamentuoja kompensacijas pareiguno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. Šio straipsnio 3 dalis nustato kompensaciju dyd˛ius pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybos pareigas arba del tarnybos. Teismas pa˛ymejo, jog savoka „su˛alotas“ apima ir nelaimingus atsitikimus.

Teismas konstatavo, jog pareiškejo veiksmus, dalyvavima pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime, nuleme VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymas Nr.8-189, kuriuo pareiškejas buvo ipareigotas atlikti Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinima. Pareiškejas var˛ybose dalyvavo ne savo noru, bet vykdydamas vado isakyma, taciau dalyvavimas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime nera tarnybiniu pareigu atlikimas. Tokie veiksmai turi buti vertinami kaip susije su tarnyba, t.y. traktuotina, kad trauma T. S. patyre del tarnybos. Ivertines byloje esancius irodymus teismas priejo išvada, jog trauma T. S. patyre del tarnybos, todel šioje dalyje pareiškejo skunda patenkino - Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. Tarnybinio patikrinimo išvada „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ Nr. (21/20-27-76) panaikino.

Teismas nurode, jog pagal Statuto 40 straipsnio 8 dalies nuostatas, pareiguno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija Vyriausybes nustatyta tvarka. Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykliu (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisykles) 4 punkte nurodyta, kad pareigunas siunciamas i Centrine medicinos ekspertizes komisija, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba. Šiu Taisykliu 5 punktas numato, kad pareiguna i Centrine medicinos ekspertizes komisija siuncia vidaus reikalu statutine istaiga. Kadangi Išvadoje del T. S. traumos buvo nustatyta, jog susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel T. S. nebuvo siunciamas i CMEK ir jo su˛alojimo sunkumo laipsnis vertintas nebuvo. Nustates, kad T. S. su˛alojima patyre del tarnybos, teismas ipareigojo VSAT Vilniaus rinktine išduoti pareiškejui siuntima specializuotajai medicininei ekspertizei del su˛alojimo sunkumo laipsnio nustatymo atlikti.

Kitus pareiškejo reikalavimus teismas atmete. Pa˛ymejo, jog VSAT Vilniaus rinktines veiksmai del kompensacijos išmokejimo u˛ sveikatos sutrikdyma vykdant tarnybines pareigas galimi tik po to, kai CMEK nustatys su˛alojimo sunkumo laipsni.

III.

Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktine apeliaciniu skundu (b. l. 125-126) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareiškejo skunda atmesti visiškai.

Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, todel naikintinas.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog Išvadoje buvo ivertintos visos aplinkybes, susijusios su pareiškejo 2006 m. gegu˛es 16 d. susi˛alojimu, taip pat ir pareiškejo neatsargumo laipsnis, pasiulant jam nemoketi kompensacijos, numatytos Statuto 40 straipsnyje. Atsakovo nuomone, pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu analize, kompensacija pareigunui turi buti mokama tik tuo atveju, kuomet pareigunas buvo su˛alotas eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos, tai yra, kai nustatomas prie˛astinis ryšys tarp tarnybiniu pareigu vykdymo arba tarnybos ir pareiguno su˛alojimo. Nagrinejamu atveju T. S. su(si)˛alojimas nera susijes (nera prie˛astinio ryšio) su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel jam negali buti išmokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Mano, kad nagrinejama ivyki reiketu vertinti kaip nelaiminga atsitikima sporto var˛ybu metu, nes T. S. begdamas 100 metru distancija tiesiogiai jokiu tarnybiniu pareigu nevykde, jo veiksmai nebuvo susije su padidejusiu pavojumi pareiguno gyvybei ar sveikatai. T. S. trauma patyre begdamas lygiu asfaltuotu keliu, todel tokie pareiškejo veiksmai vertintini kaip jo paties didelis neatsargumas.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. S., dalyvaudamas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime, trauma patyre del tarnybos yra nepagrista. Teigia, kad pareigunu dalyvavimas profesinio pasirengimo patikrinime nera tarnybiniu pareigu atlikimas. 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-76 nera nustatytas prie˛astinis ryšys tarp pareiguno atliekamu pareigu ar tarnybos, taip pat šios išvados nustatyta tvarka nebuvo pripa˛intos neteisetomis ar nepagristomis, todel nera jokio teisinio pagrindo T. S. siusti i CMEK susi˛alojimo sunkumo laipsniui nustatyti.

Atsiliepimas

Pareiškejas T. S. atsiliepimu i apelianto apeliacini skunda prašo pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima palikti nepakeista, o VSAT Vilniaus rinktines apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.

Be teiginiu, nurodytu skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, atkreipia demesi i Statuto 21 straipsnio 4 dali, kurioje teigiama, kad pareigunai privalo nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties. Pareigunu fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigunu fizinio pasirengimo tikrinimo tvarka nustato vidaus reikalu ministras, kuris gali pareigunams nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais gebejimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalu istaigu padaliniuose, taip pat atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarka. Pa˛ymi, kad tuo metu, kai patyre trauma (2006 m. gegu˛es 16 d.), galiojo Vidaus reikalu ministro 1999 m. kovo 1 d. isakymas Nr. 125 „Del policijos ir vidaus tarnybos pareigunu fizinio pasirengimo tolesnio gerinimo". Remdamasis šio isakymo 2.1, 2.5, 2.6, 3 punktais, Statuto 18 straipsniu teigia, kad tarp jo patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryšys.

Pabre˛ia, kad ji, kaip ir kitus Mickunu u˛kardos pareigunus, Mickunu u˛kardos vadas pasirašytinai supa˛indino su VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo", taip pat ispejo, kad visi pareigunai privalo dalyvauti profesinio pasirengimo patikrinime. Atkreipia demesi i tai, jog jo pareigybes aprašyme, patvirtintame VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktines vado isakymu Nr. TE-8, buvo numatyta, kad jis privalo nuolat tobulintis kovinio ir profesinio pasirengimo srityje, gilinti ˛inias (17 punktas). Teigia, kad jo sveikatos sutrikdymas ivyko del tarnybos, kadangi kartu su kitais u˛kardos pareigunais profesinio pasirengimo patikrinime dalyvavo u˛kardos vado nurodymu. Kartu vykde savo pareigybes aprašyme nurodyta funkcija - nuolat tobulintis kovinio ir profesinio pasirengimo srityje.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pateiktas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu aiškinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. A11-735/2005, Nr. A2-1172/2006, A14-327/2007) akcentuoja, jog profesinio pasirengimo patikrinime dalyvavo ne savo valia, o vykde vadovybes nurodymus, todel jo gauta trauma priskirtina su˛alojimams del tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Iš bylos med˛iagos matyti, kad pareiškejas kreipesi i teisma, prašydamas apginti jo teise gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija susi˛alojus del tarnybos.

Pareiškejas susi˛alojo, o atsakovas jo susi˛alojimo aplinkybiu tyrima atliko galiojant 2003 m. baland˛io 23 d. istatymo Nr.IX-1538 redakcijos (galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d.) Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui, kurio 3 dalis nustate, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, išmokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija. Šio straipsnio 6 dalies 1-6 punktuose išvardyti atvejai, kuriuos nustacius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos. Be to, Statuto 40 straipsnio 7 dalyje itvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo, atsi˛velgiant i jo kaltes dydi kompensacija gali buti suma˛inama arba nemokama.

Istatymu leidejas minetu aplinkybiu nustatymui numate atitinkama procedura. Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali, ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali 2004 m. baland˛io 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ (toliau – ir Isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Taisykles). Statuto 40 straipsnio 8 dali, ar pareiguno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija Vyriausybes nustatyta tvarka.

Pagal minetos Statuto redakcijos 40 straipsnio nuostatas, šio straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija del pareiguno su˛alojimo gali buti mokama esant šioms salygoms: 1) Isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Taisyklese nustatyta tvarka atlikus tarnybini patikrinima tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, jog tarp pareiguno su˛alojimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos yra prie˛astinis ryšys; 2) tarnybinio patikrinimo metu nenustatomas ne viena iš Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, kuriuos nustacius kompensacija nemokama; 3) tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo, arba jei toks faktas nustatomas, atsi˛velgiant i pareiguno kalte, nusprend˛iama moketi atitinkamai suma˛inta kompensacija. Tarnybinio patikrinimo metu nustacius, jog yra aptartos salygos skirti kompensacija, pareigunui turi buti išduotas siuntimas i CMEK sveikatos su˛alojimo laipsniui nustatyti.

Byloje nustatyta, kad pareiškejas, kuris yra statutinis valstybes pareigunas, susi˛alojo vykdydamas VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakyma Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“, kuriuo 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 d. buvo paskirtas Mickunu u˛kardos pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimas - 2006 m. gegu˛es 16 d. T. S. pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu begdamas 100 metru distancija patyre dešines kojos trauma - sumuše dešiniojo kelio sanari, patempe raišcius. Fakto, kad pareiškejas susi˛alojo vykdydamas ši isakyma atsakovas neneigia, taciau tarnybinio patikrinimo išvadoje T. S. susi˛alojima ivertino kaip nesusijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos. Pirmosios instancijos teismas padare pagrista išvada, kad pareiškejo susi˛alojimas vykdant vado isakyma ir dalyvaujant profesinio pasirengimo patikrinime yra susijes su jo tarnyba. Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiško pobud˛io bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas del byloje aktualios Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo ne karta yra konstataves, jog statutinio pareiguno susi˛alojimas pagal vidaus tarnybos vadovu isakyma dalyvaujant fizinio ar kovinio pasirengimo patikrinimuose arba treniruotese pagal patvirtinta grafika vertinamas su˛alojimu del tarnybos (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2005 m. bir˛elio 14 d. d. byloje Nr. A11-735/2005; 2006 m. liepos 20 d. nutartis adm.byloje Nr.A2-1172/2006).

Nors atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurode ir apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškejas susi˛alojo del savo didelio neatsargumo, taciau šis argumentas nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teisme nebuvo pagristas ir irodytas. Didelio neatsargumo savokos Statutas neapibre˛ia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibre˛iamas kaip paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmu ˛alingas pasekmes, taciau lengvabudiškai tikisi ju išvengti. Apeliantas negalejo pagristi kuo butent pasireiške pareiškejo didelis neatsargumas. I byla nepateikta irodymu, kad pareiškejas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu dalyvaudamas privalomoje rungtyje ir begdamas 100 metru distancija atliko kokius nors pašalinius veiksmus, ar kitaip ignoravo atsargaus elgesio dalyvaujant begimo rungtyje standartus. Todel tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškejas susi˛alojo del savo didelio neatsargumo yra nepagrista. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies 1-6 punktuose išvardytu atveju, kuriuos nustacius šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustate.

Remdamasi išdestytais argumentais teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino tarnybinio patikrinimo išvada ir nustates, jog yra pagrindas pagal siusti pareiškeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pagristai ipareigojo atsakova pasiusti pareiškeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprende, jog pareiškejo pasiuntimo i CMEK klausima turi spresti ne teismas, bet atsakovas, o klausimas del kompensacijos skyrimo gali buti sprend˛iamas tik nustacius su˛alojimo sunkumo laipsni.

Apibendrindama išdestytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacini skunda, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktines apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima palikti nepakeista.

Nutartis neskund˛iama.

Teisejai Laimutis AlechnaviciusLaime BaltrunaiteArunas Sutkevicius