- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- A-146-351-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Laimucio Alechnaviciaus (kolegijos pirmininkas), Laimes Baltrunaites (praneeja) ir Aruno Sutkeviciaus,
vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktines apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo T. S. pareikima atsakovui Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktinei, treciajam suinteresuotam asmeniui Valstybes sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del kompensacijos, esant sveikatos sutrikdymui del tarnybos, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
I.
Pareikejas T. S. skundu (b. l. 2-5) ir patikslintu skundu (b.l.97-100) kreipesi i teisma, praydamas:
1) skirti ekspertize jo sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant ia ekspertize atlikti Centrines medicinos ekspertizes komisijai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos;
2) panaikinti 2006 m. rugpjucio 29 d. Valstybines sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir VSAT) tarnybinio patikrinimo ivada Nr. (21/20)-27-76 „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“;
3) nustatyti prie˛astini ryi tarp jo tarnyboje atliktu pareigu ir kuno su˛alojimo;
4) priteisti i VSAT Vilniaus rinktines kompensacija – 22 216,68 Lt u˛ sveikatos sutrikdyma vykdant tarnybines pareigas.
Pareikejas paaikino, kad dirba VSAT Vilniaus rinktines Mickunu u˛kardos Sargybu burio pasieniecio pareigose. Pagal 2006 m. gegu˛es 4 d. VSAT Vilniaus rinktines vado isakyma Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“ Mickunu u˛kardos pareigunai 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 dienomis privalejo dalyvauti profesiniu ˛iniu, fizinio ir taktinio pasirengimo patikrinime. 2006 m. gegu˛es 16 d. dalyvaudamas fizinio pasirengimo patikrinime, begdamas 100 metru distancija patyre trauma – susimue deines kojos kelio sanari, pasitempe raicius, nusibrozdino rankas (nedarbingumo pa˛ymejimas nuo 2006 m. gegu˛es 17 d. iki 2006 m. bir˛elio pabaigos). VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. (21/20)-27-76 „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ (toliau – ir Ivada) nurodyta, kad T. S. patirta trauma nera susijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba (nera prie˛astinio ryio), jo veiksmai ivertinti kaip jo paties didelis neatsargumas, nurodant, kad Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 40 straipsnyje numatyta kompensacija jam nepriklauso. Pa˛ymejo, jog Ivados teiginys, kad T. S. trauma patyre del neva jo paties didelio neatsargumo yra nepagristas ir neirodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutartimi (administracine byla Nr. P-78/2006) pa˛ymejo, jog tam, kad konstatuoti buvus dideli neatsarguma, nepakanka nustatyti, kad asmuo nesilaike paprasciausiu kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu, bet butina, kad jis tas taisykles butu dar ir tiesiog ignoraves. Atkreipe demesi i tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas skubotai, nenustacius visu sveikatos sutrikdymo aplinkybiu.
Pa˛ymejo, kad profesiniu ˛iniu, fizinio ir taktinio pasirengimo patikrinimas buvo atliktas vykdant 2006 m. gegu˛es 4 d. pagal VSAT Vilniaus rinktines vado isakyma Nr. 8-189, darbo laiku, u˛ i laika buvo mokamas darbo u˛mokestis pagal darbo laiko apskaitos ˛iniarati. Teige minetomis aplinkybemis susi˛alojes del tarnybos. Atkreipe demesi i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegu˛es 10 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15-530/2005, kurioje iaikintos Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje itvirtintos savokos „eidamas tarnybines pareigas" ir „su˛alojimas del tarnybos". Remdamasis 1999 m. kovo 1 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 125 „Del policijos ir vidaus tarnybos pareigunu fizinio pasirengimo gerinimo“ akcentavo, jog tinkamas fizinis pasirengimas yra butina profesines kvalifikacijos dalis, o nesant tinkamo fizinio pasirengimo, pareigunas gali buti atleid˛iamas i vidaus tarnybos. Vadovaudamasis Statuto 40 straipsnio 3 dalimi nurode, jog jam priklauso kompensacija u˛ patirta sveikatos sutrikdyma del tarnybos. Fizinio pasirengimo egzamino laikymas buvo butinas del tarnybos ir vyko tarnybos metu, todel atsakovo atsisakymas imoketi jam priklausancia kompensacija del sveikatos sutrikdymo yra neteisetas.
Kadangi atsakovas jam neidave siuntimo i Centrines medicinos ekspertizes komisija prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – CMEK) sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pareikejas prae, kad ia ekspertize jam paskirtu teismas (ABTI 62 straipsnio 1 dalis), taip pat prae priteisti i atsakovo kompensacija u˛ sveikatos sutrikdyma del tarnybos. Pareikejo teigimu, jo patirta trauma vertintina kaip lengvas sveikatos sutrikdymas. Todel remiantis Statuto 40 straipsnio 6 dalies 6 punktu jam priklauso 12 menesiniu darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija.
Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktine prae pareikejo skunda atmesti kaip nepagrista.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose i T. S. skunda ir patikslinta skunda (b. l. 15-16,103-104) paaikino, jog pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu analize, kompensacija pareigunui turi buti mokama tik tuo atveju, kuomet pareigunas buvo su˛alotas eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos, t. y., kai nustatomas prie˛astinis ryys tarp tarnybiniu pareigu vykdymo arba tarnybos ir pareiguno su˛alojimo. Pa˛ymejo, kad nagrinejamu atveju T. S. su(si)˛alojimas nera susijes (nera prie˛astinio ryio) su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel jam negali buti imokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Nurode, kad toki ivyki reiketu vertinti kaip nelaiminga atsitikima sporto var˛ybu metu, nes T. S. begdamas 100 metru distancija tiesiogiai jokiu tarnybiniu pareigu nevykde, jo veiksmai nebuvo susije su padidejusiu pavojumi pareiguno gyvybei ar sveikatai, o su(si)˛alojimas nesusijes su specifiniais pareiguno veiklos po˛ymiais. Pa˛ymejo, jog pagal teleologini istatymo aikinima Statute numatytu vidaus tarnybos pareigunams mokamu kompensaciju paskirtis, atsi˛velgiant i ju dydi (palyginus su draudimo imokomis, jos yra keleta kartu didesnes) ir skyrimo salygas, yra kompensuoti galima sveikatos ar gyvybes praradima atsiradusi butent del tarnybos ypatumu, o ne del iprastu (normaliu) tarnybos salygu, kuriomis savo pareigas atlieka visi kiti valstybes tarnautojai.
Nurode, kad T. S. patyre trauma nelaimingo atsitikimo metu, todel jam priklauso ne Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija, o draudimo suma pagal Asmenu draudimo valstybes leomis ir kompensaciju mokejimo juos su˛eidus ar jiems ˛uvus ryium su tarnyba salygu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybes 1991 m. gruod˛io 5 d. nutarimu Nr. 530, nuostatas. Pa˛ymejo, jog Ivados 3 punktu T. S. buvo pasiulyta pasinaudoti ia tvarka.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu pareikejo skunda patenkino i dalies. Panaikino VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo ivada Nr. (21/20)-27-76, ipareigojo VSAT Vilniaus rinktine skirti ekspertize T. S. sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pavedant ja atlikti Centrines medicinos ekspertizes komisijai. Likusioje dalyje pareikejo skunda atmete.
Teismas nustate, jog VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“ 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 d. 9.00 val. buvo paskirtas Mickunu u˛kardos pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimas. 2006 m. gegu˛es 16 d. vykdant i isakyma T. S. pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu begdamas 100 metru distancija patyre trauma - sumue deiniojo kelio sanari, patempe raicius (b. l. 27). VSAT Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. Tarnybinio patikrinimo ivadoje „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ Nr. (21/20-27-76) konstatuota, kad T. S. susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos.
Teismas nustate, kad nagrinejamo ginco esme yra ta, ar T. S. patirta trauma ivyko jam einant tarnybines pareigas arba del tarnybos. Pa˛ymejo, kad Statuto 40 straipsnis reglamentuoja kompensacijas pareiguno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais. io straipsnio 3 dalis nustato kompensaciju dyd˛ius pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybos pareigas arba del tarnybos. Teismas pa˛ymejo, jog savoka „su˛alotas“ apima ir nelaimingus atsitikimus.
Teismas konstatavo, jog pareikejo veiksmus, dalyvavima pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime, nuleme VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymas Nr.8-189, kuriuo pareikejas buvo ipareigotas atlikti Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinima. Pareikejas var˛ybose dalyvavo ne savo noru, bet vykdydamas vado isakyma, taciau dalyvavimas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime nera tarnybiniu pareigu atlikimas. Tokie veiksmai turi buti vertinami kaip susije su tarnyba, t.y. traktuotina, kad trauma T. S. patyre del tarnybos. Ivertines byloje esancius irodymus teismas priejo ivada, jog trauma T. S. patyre del tarnybos, todel ioje dalyje pareikejo skunda patenkino - Vilniaus rinktines 2006 m. rugpjucio 29 d. Tarnybinio patikrinimo ivada „Del T. S. susi˛alojimo aplinkybiu kompleksinio patikrinimo metu“ Nr. (21/20-27-76) panaikino.
Teismas nurode, jog pagal Statuto 40 straipsnio 8 dalies nuostatas, pareiguno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija Vyriausybes nustatyta tvarka. Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Vidaus tarnybos sistemos pareiguno ar vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykliu (toliau – ir Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisykles) 4 punkte nurodyta, kad pareigunas siunciamas i Centrine medicinos ekspertizes komisija, kai vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareiguno sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar tarnyba. iu Taisykliu 5 punktas numato, kad pareiguna i Centrine medicinos ekspertizes komisija siuncia vidaus reikalu statutine istaiga. Kadangi Ivadoje del T. S. traumos buvo nustatyta, jog susi˛alojimas nera susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel T. S. nebuvo siunciamas i CMEK ir jo su˛alojimo sunkumo laipsnis vertintas nebuvo. Nustates, kad T. S. su˛alojima patyre del tarnybos, teismas ipareigojo VSAT Vilniaus rinktine iduoti pareikejui siuntima specializuotajai medicininei ekspertizei del su˛alojimo sunkumo laipsnio nustatymo atlikti.
Kitus pareikejo reikalavimus teismas atmete. Pa˛ymejo, jog VSAT Vilniaus rinktines veiksmai del kompensacijos imokejimo u˛ sveikatos sutrikdyma vykdant tarnybines pareigas galimi tik po to, kai CMEK nustatys su˛alojimo sunkumo laipsni.
III.
Atsakovas Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktine apeliaciniu skundu (b. l. 125-126) prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – pareikejo skunda atmesti visikai.
Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisetas ir nepagristas, todel naikintinas.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog Ivadoje buvo ivertintos visos aplinkybes, susijusios su pareikejo 2006 m. gegu˛es 16 d. susi˛alojimu, taip pat ir pareikejo neatsargumo laipsnis, pasiulant jam nemoketi kompensacijos, numatytos Statuto 40 straipsnyje. Atsakovo nuomone, pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu analize, kompensacija pareigunui turi buti mokama tik tuo atveju, kuomet pareigunas buvo su˛alotas eidamas tarnybines pareigas ar del tarnybos, tai yra, kai nustatomas prie˛astinis ryys tarp tarnybiniu pareigu vykdymo arba tarnybos ir pareiguno su˛alojimo. Nagrinejamu atveju T. S. su(si)˛alojimas nera susijes (nera prie˛astinio ryio) su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos, todel jam negali buti imokama Statuto 40 straipsnyje nustatyta kompensacija. Mano, kad nagrinejama ivyki reiketu vertinti kaip nelaiminga atsitikima sporto var˛ybu metu, nes T. S. begdamas 100 metru distancija tiesiogiai jokiu tarnybiniu pareigu nevykde, jo veiksmai nebuvo susije su padidejusiu pavojumi pareiguno gyvybei ar sveikatai. T. S. trauma patyre begdamas lygiu asfaltuotu keliu, todel tokie pareikejo veiksmai vertintini kaip jo paties didelis neatsargumas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo ivada, jog T. S., dalyvaudamas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinime, trauma patyre del tarnybos yra nepagrista. Teigia, kad pareigunu dalyvavimas profesinio pasirengimo patikrinime nera tarnybiniu pareigu atlikimas. 2006 m. rugpjucio 29 d. tarnybinio patikrinimo ivadoje Nr. (21/20)-27-76 nera nustatytas prie˛astinis ryys tarp pareiguno atliekamu pareigu ar tarnybos, taip pat ios ivados nustatyta tvarka nebuvo pripa˛intos neteisetomis ar nepagristomis, todel nera jokio teisinio pagrindo T. S. siusti i CMEK susi˛alojimo sunkumo laipsniui nustatyti.
Atsiliepimas
Pareikejas T. S. atsiliepimu i apelianto apeliacini skunda prao pirmosios instancijos teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima palikti nepakeista, o VSAT Vilniaus rinktines apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista.
Be teiginiu, nurodytu skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, atkreipia demesi i Statuto 21 straipsnio 4 dali, kurioje teigiama, kad pareigunai privalo nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties. Pareigunu fizinio pasirengimo reikalavimus ir pareigunu fizinio pasirengimo tikrinimo tvarka nustato vidaus reikalu ministras, kuris gali pareigunams nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su fiziniais ir praktiniais gebejimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalu istaigu padaliniuose, taip pat atitikties iems reikalavimams tikrinimo tvarka. Pa˛ymi, kad tuo metu, kai patyre trauma (2006 m. gegu˛es 16 d.), galiojo Vidaus reikalu ministro 1999 m. kovo 1 d. isakymas Nr. 125 „Del policijos ir vidaus tarnybos pareigunu fizinio pasirengimo tolesnio gerinimo". Remdamasis io isakymo 2.1, 2.5, 2.6, 3 punktais, Statuto 18 straipsniu teigia, kad tarp jo patirto su˛alojimo ir tarnybos yra tiesioginis prie˛astinis ryys.
Pabre˛ia, kad ji, kaip ir kitus Mickunu u˛kardos pareigunus, Mickunu u˛kardos vadas pasiraytinai supa˛indino su VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakymu Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo", taip pat ispejo, kad visi pareigunai privalo dalyvauti profesinio pasirengimo patikrinime. Atkreipia demesi i tai, jog jo pareigybes aprayme, patvirtintame VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktines vado isakymu Nr. TE-8, buvo numatyta, kad jis privalo nuolat tobulintis kovinio ir profesinio pasirengimo srityje, gilinti ˛inias (17 punktas). Teigia, kad jo sveikatos sutrikdymas ivyko del tarnybos, kadangi kartu su kitais u˛kardos pareigunais profesinio pasirengimo patikrinime dalyvavo u˛kardos vado nurodymu. Kartu vykde savo pareigybes aprayme nurodyta funkcija - nuolat tobulintis kovinio ir profesinio pasirengimo srityje.
Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pateiktas Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatu aikinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinese bylose Nr. A11-735/2005, Nr. A2-1172/2006, A14-327/2007) akcentuoja, jog profesinio pasirengimo patikrinime dalyvavo ne savo valia, o vykde vadovybes nurodymus, todel jo gauta trauma priskirtina su˛alojimams del tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teiseju kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
I bylos med˛iagos matyti, kad pareikejas kreipesi i teisma, praydamas apginti jo teise gauti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija susi˛alojus del tarnybos.
Pareikejas susi˛alojo, o atsakovas jo susi˛alojimo aplinkybiu tyrima atliko galiojant 2003 m. baland˛io 23 d. istatymo Nr.IX-1538 redakcijos (galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d.) Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui, kurio 3 dalis nustate, jog pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos, imokama nuo vienu iki penkeriu metu (nuo 12 iki 60 menesiu) jo darbo u˛mokesciu dyd˛io kompensacija. io straipsnio 6 dalies 1-6 punktuose ivardyti atvejai, kuriuos nustacius iame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos. Be to, Statuto 40 straipsnio 7 dalyje itvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo, atsi˛velgiant i jo kaltes dydi kompensacija gali buti suma˛inama arba nemokama.
Istatymu leidejas minetu aplinkybiu nustatymui numate atitinkama procedura. Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali, ar pareiguno mirtis arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar jo tarnyba, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali 2004 m. baland˛io 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles“ (toliau – ir Isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Taisykles). Statuto 40 straipsnio 8 dali, ar pareiguno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsni nustato Centrine medicinos ekspertizes komisija Vyriausybes nustatyta tvarka.
Pagal minetos Statuto redakcijos 40 straipsnio nuostatas, io straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija del pareiguno su˛alojimo gali buti mokama esant ioms salygoms: 1) Isakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Taisyklese nustatyta tvarka atlikus tarnybini patikrinima tarnybinio patikrinimo ivadoje nustatoma, jog tarp pareiguno su˛alojimo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos yra prie˛astinis ryys; 2) tarnybinio patikrinimo metu nenustatomas ne viena i Statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, kuriuos nustacius kompensacija nemokama; 3) tarnybinio patikrinimo metu nenustatoma, kad pareigunas susi˛alojo del savo paties didelio neatsargumo, arba jei toks faktas nustatomas, atsi˛velgiant i pareiguno kalte, nusprend˛iama moketi atitinkamai suma˛inta kompensacija. Tarnybinio patikrinimo metu nustacius, jog yra aptartos salygos skirti kompensacija, pareigunui turi buti iduotas siuntimas i CMEK sveikatos su˛alojimo laipsniui nustatyti.
Byloje nustatyta, kad pareikejas, kuris yra statutinis valstybes pareigunas, susi˛alojo vykdydamas VSAT Vilniaus rinktines vado 2006 m. gegu˛es 4 d. isakyma Nr. 8-189 „Del Vilniaus rinktines padaliniu pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo“, kuriuo 2006 m. gegu˛es 16, 23, 24 d. buvo paskirtas Mickunu u˛kardos pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimas - 2006 m. gegu˛es 16 d. T. S. pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu begdamas 100 metru distancija patyre deines kojos trauma - sumue deiniojo kelio sanari, patempe raicius. Fakto, kad pareikejas susi˛alojo vykdydamas i isakyma atsakovas neneigia, taciau tarnybinio patikrinimo ivadoje T. S. susi˛alojima ivertino kaip nesusijusi su tarnybiniu pareigu atlikimu ar del tarnybos. Pirmosios instancijos teismas padare pagrista ivada, kad pareikejo susi˛alojimas vykdant vado isakyma ir dalyvaujant profesinio pasirengimo patikrinime yra susijes su jo tarnyba. i pirmosios instancijos teismo ivada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiko pobud˛io bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas del byloje aktualios Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo ne karta yra konstataves, jog statutinio pareiguno susi˛alojimas pagal vidaus tarnybos vadovu isakyma dalyvaujant fizinio ar kovinio pasirengimo patikrinimuose arba treniruotese pagal patvirtinta grafika vertinamas su˛alojimu del tarnybos (˛r. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2005 m. bir˛elio 14 d. d. byloje Nr. A11-735/2005; 2006 m. liepos 20 d. nutartis adm.byloje Nr.A2-1172/2006).
Nors atsakovas tarnybinio patikrinimo ivadoje nurode ir apeliaciniame skunde teigia, kad pareikejas susi˛alojo del savo didelio neatsargumo, taciau is argumentas nei tarnybinio patikrinimo ivadoje, nei teisme nebuvo pagristas ir irodytas. Didelio neatsargumo savokos Statutas neapibre˛ia. Didelis neatsargumas teisine prasme apibre˛iamas kaip paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai asmuo numato ar gali numatyti savo veiksmu ˛alingas pasekmes, taciau lengvabudikai tikisi ju ivengti. Apeliantas negalejo pagristi kuo butent pasireike pareikejo didelis neatsargumas. I byla nepateikta irodymu, kad pareikejas pareigunu profesinio pasirengimo patikrinimo metu dalyvaudamas privalomoje rungtyje ir begdamas 100 metru distancija atliko kokius nors paalinius veiksmus, ar kitaip ignoravo atsargaus elgesio dalyvaujant begimo rungtyje standartus. Todel tarnybinio patikrinimo ivada, kad pareikejas susi˛alojo del savo didelio neatsargumo yra nepagrista. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas Statuto 40 straipsnio 6 dalies 1-6 punktuose ivardytu atveju, kuriuos nustacius iame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, taip pat nenustate.
Remdamasi idestytais argumentais teiseju kolegija daro ivada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino tarnybinio patikrinimo ivada ir nustates, jog yra pagrindas pagal siusti pareikeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti, pagristai ipareigojo atsakova pasiusti pareikeja i CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nusprende, jog pareikejo pasiuntimo i CMEK klausima turi spresti ne teismas, bet atsakovas, o klausimas del kompensacijos skyrimo gali buti sprend˛iamas tik nustacius su˛alojimo sunkumo laipsni.
Apibendrindama idestytus argumentus kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo apeliacini skunda, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nera pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo Valstybes sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Vilniaus rinktines apeliacini skunda atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendima palikti nepakeista.
Nutartis neskund˛iama.