Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 16 (šešiolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. L. priteista 165,74 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 20.21 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą: 3 butelius viskio ,,Jack Daniels“,1 l talpos – 89,85 Eur vertės; 1 butelį viskio ,,Jack Daniels” 0,7 l talpos– 19,99 Eur vertės; 1 butelį visko ,,The Glenlivet Founer Reserve“ 0,7 l talpos – 34,95 Eur vertės ir 1 butelį viskio ,,Bains cape mountain whiskey“ 0,7 l talpos – 20,95 Eur vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 165,74 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra, A. L. savo kaltę pripažino, vagystės faktas nustatytas ir įrodytas vaizdo įrašų apžiūros protokolais, fotolentelėmis, tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais bylos duomenimis. A. L. veikė tiesiogine tyčia, suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ankstesnių teistumų faktą, kitus charakterizuojančius duomenis ir skyrė artimą vidurkiui arešto bausmę, kurią, esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms, sumažino vienu trečdaliu ir subendrino su ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas. Nuteistasis prašo skirti baudos bausmę arba išskaičiuoti 16 parų arešto bausmę ir palikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tokį prašymas motyvuodamas galimybės dirbti atvirojoje kolonijoje buvimu bei siekiu atlyginti priteistą žalą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija A. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi pagrindo.

9. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Skundžiamu nuosprendžiu A. L. skirta arešto bausmė. Nors nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą buvo skirta griežčiausia bausmės rūšis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas būtent arešto bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisinga bei adekvačią (proporcingą) bausmę.

10. A. L. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, yra mažiau pavojinga nusikalstama veika, negu svetimo turto pagrobimas, kvalifikuojamas pagal kitas BK 178 straipsnio dalis. Tačiau kaip nurodyta pirmiau, skiriant bausmę yra įvertinamas ne tik padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas, bet ir kitos aplinkybės, nurodytos BK 54 straipsnyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. L. padarė baudžiamąjį nusižengimą, vertino ir tai, kad nusikalstama veika yra tyčinė, nors nuteistasis kaltę pripažino ir gailėjosi, šis teistumas jam nėra pirmas. Nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad A. L. praeityje yra teistas, taip pat yra baustas administracine tvarka. Bylos duomenimis, iki 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio priėmimo A. L. buvo teistas dvidešimt kartų (1 t., b. l. 106–119), nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, nuo 2001 metų nusikalstamos veikos daromos sistemingai, didžiąją dalimi atvejų teistas už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas – svetimo turto pagrobimą, taip pat teistas už plėšimą, sukčiavimą, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei nusikaltimus (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį) bei kitas nusikalstamas veikas, nusikalsta neišnykus teistumui. Ne kartą A. L. baustas ir administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad vien tik per metus laiko (laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2022 m.) nuteistasis administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų, vyrauja nusižengimai nuosavybei (baustas pagal ANK 108 straipsnį už vagystes iš parduotuvių), už nusižengimų padarymą skirtos baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 70–109). Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad A. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistajam yra būdingas teisei priešingas elgesys, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikytos atsakomybės priemonės (bausmės, administracinės nuobaudos) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį, tačiau išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką jis nesugebėjo, tai, kad nusikalstamos veikos daromos neišnykus teistumui, vyrauja nusikalstamos veikos (taip pat ir administraciniai nusižengimai) nuosavybei, kas rodo, kad A. L. prioritetą teikia lėšų gavimui nusikalstamu būdu, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. A. L. praeityje ne kartą buvo skirta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos taikymas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaikė. Taigi nors šiuo atveju nuteistajam paskirta griežčiausia BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos terminas, esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, vis tik nustatytas artimas vidurkiui. Esant šioms aplinkybėms, vien nuteistojo prisipažinimo ir gailėjimosi nepakanka konstatavimui, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę – baudą, kaip to prašoma skunde.

12. Skunde nuteistasis, be kita ko, prašo įskaityti bausmę, kurią jau yra atlikęs, iš nuosprendžiu skirtos bausmės išskaičiuoti 16 parų arešto bausmę ir palikti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį, A. L. buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu ir jam skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (1 t., b. l. 119). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d.

13. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šiame straipsnyje numatytas taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Aptartų reikalavimų pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. L. skirtingas nuosprendžiais skirtas bausmes, nepažeidė. Nustatęs, kad BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (baudžiamąjį nusižengimą nuteistasis padarė 2022 m. birželio 1 d., ankstesnis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis priimtas 2022 m. liepos 15 d.), teismas pagrįstai bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir 2022 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino su skundžiamu nuosprendžiu skirta 16 parų arešto bausme (ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio nuostatas pakeisdamas į laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1). Teisingai subendrinęs nuteistajam skirtas bausmes ir paskyręs galutinę subendrintą 1 metų 16 dienų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas į subendrintą bausmę įskaitė dalį bausmės, kurią nuteistasis jau buvo atlikęs pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. nuosprendį, kaip tai numato BK 63 straipsnio 9 dalis. Nenustačius bausmių bendrinimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo, keisti šią nuosprendžio dalį ir trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ar dar kartą įskaityti atliktą bausmės dalį, kuri nuosprendyje jau yra įskaityta, taip pat nėra pagrindo.

14. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.