Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3450-1109/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
e1-3450-1109/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46971-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3450-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46971-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (2019 m. lapkričio 20 d. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį atleistas, vadovaujantis BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L., 2020 m. lapkričio 28 d. apie 17.00 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę E. V., t. y. tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai diržu į įvairias kūno vietas, po to ne mažiau kaip tris kartus įspyrė jai į nugarą ir kojas, o taip pat ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jai į galvą ir į dešinį petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su sugyventine E. V. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda apie 18 metų. Gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Šis būstas yra jų abiejų nuosavybė. 2020 m. lapkričio 28 apie 13.00 val. jis namuose vienas gėrė degtinę. Iki 17.00 valandos išgėrė 300 g degtinės. Degtinę gėrė svetainėje. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau aplinkybes prisimena aiškiai. Apie 17.00 valandą jis netyčia svetainėje nuvertė stovą su gėlių vazonais, iš kurių vienas sudužo, o žemės išbyrėjo ant grindų. Išgirdusi tai iš miegamojo atbėgo jo sugyventinė, kuri pradėjo ant jo šaukti, vadinti durniumi, kaltinti, kad sudaužė gėlę. Sugyventinė puolė ant jo svetainėje, tačiau jis ją atstūmė, išsivėrė iš kelnių diržą ir tyčia diržu sudavė sugyventinei. E. V. jis galėjo diržu suduoti ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po to ne mažiau kaip tris kartus įspirti jai į nugarą, kojas bei kumščiais suduoti ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir dešinį petį. Jeigu Edita sako, kad taip buvo, vadinasi taip ir buvo. Ji tikrai niekada nemeluotų ir nieko nebūtų išsigalvojusi. Supranta, kad taip mušdamas jis sugyventinei galėjo sukelti fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Blaivus jis tikrai niekada jos nemuštų, niekada taip nepasielgtų. Išėjęs iš areštinės jis sugyventinės atsiprašė. Dėl savo elgesio labai gailisi (b. l. 94–97, 102–104).

Be kaltinamojo E. L. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, daiktų apžiūros protokole, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu E. L. kartu gyvena apie 17– 18 metų, veda bendrą ūkį. 2020 m. lapkričio 28 d. sugyventinis namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus jis priekaištavo jai dėl buitinių dalykų, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyvus. Dėl minėtų priekaištų apie 17.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu miegamajame kambaryje sugyventinis odiniu diržu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas – rankas, kojas, nugarą. Po šių veiksmų ji išbėgo į svetainės kambarį, kuriame jis daužė namų apyvokos daiktus ir vėl ją puolė. Svetainės kambaryje jis ne mažiau kaip tris kartus jai spyrė į nugarą, į kojas, ne mažiau kaip tris smūgius sudavė rankų kumščiais jai į galvą bei į dešinį petį. Tai sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepadarė. Įvykio metu buvo namuose tik su sugyventiniu. Po to į namus atvyko marti A. K.. Sugyventinis, pamatęs marčią, vėl tapo agresyvus, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sugyventinį sulaikė. E. L. s prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Dėl ankstesnio smurto prieš ją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vėliau ji su juo susitaikė. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 9–10, 35–37).

Iš 2020 m. lapkričio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. V. pranešė apie tai, jog 2020 m. lapkričio 28 d. apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio E. L. kilusio žodinio konflikto metu sugyventinis odiniu diržu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas (rankas, kojas, nugarą), ne mažiau kaip tris kartus spyrė į nugarą, kojas ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė rankų kumščiais į galvą bei dešinį petį. Tai jai sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Užfiksuoti E. V. parodymai (1 t., b. l. 9–10).

Iš 2020 m. lapkričio 28 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė E. V., kuri paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 28 d. namuose žodinio konflikto tarp jos ir neblaivaus sugyventinio E. L. metu E. L., išsivėręs iš savo kelnių diržą, juo daug kartų sudavė jai į nugarą ir į šonkaulių sritis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pažymėti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – mėlynės nugaros srityje. Nurodyta, jog nukentėjusioji buvo blaivi, GMP atsisakė. Namuose matėsi girtavimo pėdsakai (b. l. 38–41).

Iš 2020 m. lapkričio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Fotografuota (b. l. 15–25).

Iš 2020 m. lapkričio 30 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta 2020 m. lapkričio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimto diržo su metaline sagtimi apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad diržo ilgis su sagtimi – 136,5 cm, plotis – 3,8 cm. (b. l. 45–51).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 5072 matyti, kad 2020 m. lapkričio 28 d. 20.31 val. E. L. nustatytas 1,78 ‰ (promilių) girtumas (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje E. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Kaltinamasis E. L. kaltu prisipažino ir parodė, jog kilusio konflikto su sugyventine E. V. metu jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – išsivėręs iš kelnių diržą, sudavė diržu, galėjo diržu suduoti ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po to ne mažiau kaip tris kartus įspirti jai į nugarą, kojas bei kumščiais suduoti ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir dešinį. Šie jo parodymai iš esmės neprieštarauja ir atitinka nuoseklius ir logiškus nukentėjusios E. V. parodymus, jog konflikto metu E. L. miegamajame kambaryje odiniu diržu sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas – rankas, kojas, nugarą. Po šių veiksmų ji išbėgo į svetainės kambarį, kuriame jis ne mažiau kaip tris kartus jai spyrė į nugarą, į kojas, ne mažiau kaip tris smūgius sudavė rankų kumščiais jai į galvą bei į dešinį petį. Šias aplinkybes nukentėjusioji taip pat nurodė atvykusiems į įvykio pareigūnams pranešdama apie įvykį bei duodama paaiškinimus pildant tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame taip pat pažymėti nukentėjusiosios sužalojimai – kraujosruvos nugaros srityje.

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad diržas, kuriuo buvo suduoti smūgiai, yra su metaline sagtimi. Šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusioji iš tiesų patyrė fizinį skausmą, kadangi į nugaros sritį bei kitas kūno vietas buvo suduota ne po vieną smūgį tiek su metalinę sagtį turinčiu diržu, tiek ir spiriant bei suduodant smūgius kumščiais.

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu E. L. nustatytas 1,78 ‰ (promilių) girtumas. Tai patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, kad E. L. smurtavo prieš nukentėjusiąją būdamas neblaivus. Kaltinamasis parodė, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Grįžęs iš sulaikymo sugyventinės atsiprašė. Visa tai patvirtina, jog neblaivumas turėjo įtakos neteisėtiems kaltinamojo veiksmams.

Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų – smūgių diržu, kumščiu, spyrių nukentėjusioji neabejotinai jautė fizinį skausmą ir tai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, todėl konstatuojama, jog jo veiksmai – ne mažiau kaip penkis kartus sudavimas nukentėjusiajai diržu į įvairias kūno vietas, po to ne mažiau kaip trys spyriai į nugarą ir kojas, o taip pat ne mažiau kaip trys smūgiai kumščiu į galvą ir dešinį petį, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – fizinio skausmo sukėlimu.

E. L. padarytų veiksmų pobūdis – į įvairias kūno vietas suduota tiek diržu, tiek kumščiu, tiek spiriant, smūgiai buvo ne vienkartiniai, rodo, jog kaltinamasis suvokė veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata, ir tokių padarinių norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi kaltinamasis smurtavo vartojo prieš savo sugyventinę, su kuria kartu gyvena viename bute ir veda bendrą ūkį, konstatuojama, jog jis fizinį smurtą vartojo ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš savo šeimos narį požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių buvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje neteistas (b. l. 76–77), administracine tvarka baustas 5 (penkis) kartus (b. l. 78–81), Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 84–85), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 86–87), dirba (b. l. 82).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, sutinka (b. l. 114–117).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 val. visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį. Viešųjų darbų bausmė kaltinamajam skiriama vadovaujantis BK 46 straipsnio nuostatomis, kadangi ji visiškai atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus ir bausmės paskirtį, yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi E. L. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsniai), kuri pagrįstai manytina padės pasiekti bausmės tikslus ir turės prevencinį bei auklėjamąjį poveikį.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 19.50 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 12.50 val. (b. l. 56–57, 63–65), iš viso – dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 straipsnis, 65 straipsnis 1 dalis 2 punktas b papunktis, BPK 140 straipsnis 9 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas su metaline sagtimi, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, adresu Kaunas, Laisvės al. 11, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. L. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų visuomenės labui, dirbant po 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 28 d. 19.50 val. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 12.50 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, t. y. iš viso įskaityti 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą su metaline sagtimi, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

E. L. taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Ramonienė