- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-616-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
- Advokatai
- Vida Kisielienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22346-151/2013 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio S. U. veiksmų (suinteresuotas asmuo A. P.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašo panaikinti 2013-10-11 patvarkymą Nr. S-15799 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti 2013-10-11 raginimą įvykdyti sprendimą, panaikinti 2013-10-11 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Išieškotojas A. P. 2013-10-11 pateikė antstoliui vykdyti 2013-10-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/2013, išduotą Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo pagrindu dėl 30 073,50 Lt skolos ir 863,20 Lt palūkanų išieškojimo iš pagrindinio skolininko BVšĮ „Labastis“ ir subsidiaraus skolininko V. Z.. 2013-10-03 vykdomasis raštas patvirtina, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti VšĮ „Labastis“. Antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes iš BVšĮ „Labastis“ išieškojimas vykdomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o ne CPK nustatyta tvarka. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu pradėjus vykdymo procesą skolininkui iškeliama bankroto byla, vykdomoji byla privalomai sustabdoma, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla užbaigiama, bankrutuojančio asmens atžvilgiu vykdymo procesas CPK nustatyta tvarka negalimas, juolab, kad pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Kad bankrutuojantis juridinis asmuo negali patenkinti išieškotojo reikalavimo, galima konstatuoti tik po to, kai bankroto procedūros metu jis likviduojamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b. l. 38–40). Teismas nustatė, kad 2013-10-11 antstolis S. U. patvarkymu priėmė vykdyti 2013-10-03 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/2013 dėl 30 073,50 Lt skolos ir 863,20 Lt palūkanų išieškojimo iš pagrindinio skolininko BVšĮ „Labastis“ ir subsidiaraus skolininko V. Z.. 2013-10-31 subsidiarus skolininkas V. Z. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašo panaikinti 2013-10-11 patvarkymą Nr. S-15799 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti 2013-10-11 raginimą įvykdyti sprendimą, panaikinti 2013-10-11 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. BVšĮ „Labastis“ yra iškelta bankroto byla, konstatuotas nemokumas, BVšĮ „Labastis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, todėl bankrutavusi BVšĮ „Labastis“ negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pagal 2013-08-21 ir 2013-11-04 Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintus kreditorinius įsiskolinimus bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ prievolės neįvykdė, todėl V. Z., kaip papildomam skolininkui, atsiranda pareiga subsidiariai atsakyti už pagrindinio skolininko prievolę. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditorius reikalavimą subsidiariai atsakingam skolininkui gali pareikšti po to, kai pagrindinis skolininkas atsisako atlyginti nuostolius arba kai kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą. Dėl išieškojimo iš skolininko BVšĮ „Labastis“ išieškotojas A. P. kreipėsi tiesiogiai į BVšĮ „Labastis“ administratorių, kuris iki šios dienos neįvykdė esminės aplinkybės, t. y. nesumokėjo skolos. Išieškotojas A. P. yra trečios eilės kreditorius, todėl akivaizdu, kad jo kreditorinių reikalavimų BVšĮ „Labastis“ neturi jokių galimybių patenkinti. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindiniam skolininkui reikalavimą yra pareiškęs ir įgijo teisę reikalavimą nukreipti subsidiariajam skolininkui. Todėl išieškotojas įvykdė CK 6.245 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą pirma pareikalauti skolos iš pagrindinio skolininko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas V. Z. atskiruoju skundu (b. l. 45–46) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti: panaikinti 2013-10-11 patvarkymą Nr. S-15800 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti 2013-10-11 raginimą įvykdyti sprendimą; panaikinti 2013-10-11 vykdymo išlaidų apskaičiavimą; priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Apelianto nuomone, Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas taikė materialinės teisės normas, kurios reglamentuoja reikalavimo pareiškimą subsidiariam skolininkui, bet ne išieškojimą iš subsidiaraus skolininko, taip pat neteisingai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką. Teismas neatsižvelgė į priverstinio vykdymo ypatumus pagrindinio skolininko bankroto atveju. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti įmonė. Įmonių bankroto įstatymo, kuris taikomas ir viešosioms įstaigoms, aštuntajame skirsnyje reglamentuota ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (34–36 straipsniai). ĮBĮ nustato išbaigtą, funkcionuojančią savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistemą, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. ĮBĮ yra specialus įstatymas CPK atžvilgiu. Todėl antstolis, gavęs išieškotojo A. P. pateiktą 2013-10-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/2013, kuriame aiškiai matyti, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes iš šio asmens išieškojimas vykdomas ĮBĮ, o ne CPK nustatyta tvarka. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu pradėjus vykdymo procesą, skolininkui iškeliama bankroto byla, vykdomoji byla privalomai sustabdoma, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla užbaigiama (CPK 632 str. 1 d. 6 p.). Bankrutuojančio asmens atžvilgiu vykdymo procesas CPK nustatyta tvarka negalimas. Juo labiau, kad pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas (ĮBĮ 33 str.), tai patvirtina prie skundo dėl antstolio veiksmų pateiktas pagrindinio skolininko BVšĮ „Labastis“ bankroto administratoriaus 2013-10-25 raštas dėl informacijos suteikimo, kurį teismas visiškai ignoravo ir dėl jo skundžiamoje nutartyje visai nepasisakė.
Teismas, išieškojimo procese, kurį reglamentuoja procesinės teisės normos, taikydamas materialines teisės normas (CK 2.50 str. 3 d. ir CK 6.245 str. 5d.), iš esmės supainiojo materialinę reikalavimo teisę į subsidiarų skolininką su išieškojimo iš subsidiaraus skolininko tvarka. Nurodytas teisės normas teismas taikė patenkindamas išieškotojo ieškinį subsidiaraus skolininko atžvilgiu, tačiau šios teisės normos nereglamentuoja priteistos sumos išieškojimo iš skolininko. Dėl paminėtų priežasčių teismo cituojama kasacinio teismo praktika taikoma tenkinant kreditoriaus ieškinius subsidiaraus skolininko atžvilgiu, bet ne vykdant išieškojimą iš subsidiaraus skolininko. Priešingai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismo sprendimu yra priteisiamas prievolės įvykdymas iš pagrindinio ir subsidiaraus skolininkų, priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004). Taigi vien teismo sprendimo, paremto CK 2.50 straipsnio 3 dalimi ir 6.245 straipsnio 5 dalimi, kad priteisiamas prievolės įvykdymas iš pagrindinio ir subsidiaraus skolininkų, neužtenka, jog būtų pradėtas išieškojimas iš subsidiaraus skolininko. Vien tai, jog šiuo metu BVšĮ „Labastis“ bankroto procedūrų metu kol kas nėra išieškotojui iš pagrindinio skolininko išieškota jokia suma, nereiškia, kad tai nebus padaryta vėliau, kai pavyks parduoti pagrindinio skolininko turtą ar išsiieškoti pinigines sumas iš BVšĮ „Labastis“ skolininkų. Kai pagrindinis skolininkas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kad jis negali patenkinti išieškotojo reikalavimo, galima konstatuoti tik po to, kai jis bankroto procedūros metu likviduojamas, nes iki to momento nėra aišku, kokias sumas pavyks grąžinti kreditoriams bankroto proceso eigoje, juo labiau, kad bankroto administratorius aiškiai patvirtino, kad bankrutuojanti įmonė turto turi. Pirmosios instancijos teismas, leisdamas vykdyti priverstinį išieškojimą iš subsidiaraus skolininko, kai yra duomenų, jog pagrindinis skolininkas turi turto, paneigė subsidiarios prievolės esmę, pagal kurią pradėti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko galima tik tada, kai turto neturi pagrindinis skolininkas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 52–53). Antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. BVšĮ „Labastis“ yra iškelta bankroto byla, konstatuotas nemokumas. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingos faktinėmis aplinkybėmis situacijos, kai pagrindinis skolininkas juridinis asmuo neįvykdo prievolės kreditoriui dėl to, kad neturi reikalingų lėšų ar turto. Juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės kaip juridinio asmens dalyvio subsidiariosios atsakomybės sąlyga gali būti susijęs, tačiau nėra tapatinamas su juridinio asmens bankrotu ar likvidavimu. BVšĮ „Labastis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, todėl darytina išvada, kad bankrutavusi BVšĮ „Labastis“ negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pagal 2013-08-21 ir 2013-11-04 Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtintus kreditorinius įsiskolinimus nustatytina, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršija turimo turto vertę. Pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ prievolės neįvykdė, todėl V. Z. kaip papildomam skolininkui, atsiranda pareiga subsidiariai atsakyti už pagrindinio skolininko prievolę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.245 straipsnio 5 dalies norma turi būti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui tiek teisme, tiek tiesiogiai pačiam skolininkui, svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė. Dėl išieškojimo iš skolininko BVšĮ „Labastis“ išieškotojas A. P. kreipėsi tiesiogiai į BVšĮ „Labastis“ administratorių, kuris iki šios dienos nesumokėjo skolos. Išieškotojas A. P. yra trečios eilės kreditorius, todėl jau dabar yra akivaizdu, kad jo kreditorinių reikalavimų BVšĮ „Labastis“ neturi jokių galimybių patenkinti. Ieškovas pagrindiniam skolininkui reikalavimą yra pareiškęs ir įgijo teisę reikalavimą nukreipti subsidiariajam skolininkui.
Antstolis nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad iš subsidiaraus skolininko bus galima pradėti išieškojimą, kai bus baigta bankroto procedūra pagrindiniam skolininkui BVšĮ „Labastis“. Šie skundo argumentai prieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams – ekonomiško ir operatyvumo, šalių pusiausvyros principams. Išieškotojas turi teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą, be to, teismas priteisė darbo užmokestį ir žalos atlyginimą, kuris yra pirmesnės eilės išieškojimas. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas ir vykdytinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P., atstovaujamas advokatės Vidos Kisielienės, prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį palikti nepakeistą (b. l. 54–57).
Išieškotojas A. P. neprašė išieškoti antstolio iš BVšĮ „Labastis“, nes išieškotojas yra įtrauktas į šios įstaigos kreditorių sąrašą ir yra priskirtas prie trečios eilės kreditorių. 2013-08-21 Kauno apygardos teismo nutartimi BVšĮ „Labastis“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Išieškotojas savo prašyme antstoliui pradėti vykdymą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą nurodė, kad prašo vykdyti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko V. Z.. Dėl išieškojimo iš skolininko BVšĮ „Labastis“ išieškotojas kreipėsi tiesiogiai į BVšĮ „Labastis“ administratorių. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą skolininko V. Z. atžvilgiu, nepažeidė nei CPK 651 straipsnio, nei ĮBĮ nuostatų. Jokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą skolininko V. Z. atžvilgiu antstoliui nebuvo.
Iš BVšĮ „Labastis“ išieškotojas A. P. negalėtų atgauti jam priklausančias sumas ir pagal ĮBĮ nustatytą tvarką, nes jau nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme pagal ieškovo A. P. ieškinį buvo akivaizdu, kad BVšĮ „Labastis“ negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Kauno apylinkės teismas 2013-12-12 nutartyje teisingai nurodė, kad yra nepagrįsti V. Z. skundo motyvai, kad iš subsidiaraus skolininko gali būti pradėtas išieškojimas tik kai bus baigta bankroto procedūra pagrindiniam skolininkui VšĮ „Labastis“. BVšĮ „Labastis“ bankroto byloje yra konstatuotas įstaigos nemokumas. Be to, įstatymas nereglamentuoja atvejų, kas laikytina juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievoles, t. y. įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kada atsiranda teisė pradėti vykdymą iš subsidiaraus skolininko. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens negalėjimu vykdyti prievolės pripažįstamos skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamos situacijos. Tokiu būdu, kiekvienu atveju antstolis turi nuspręsti, ar yra pagrindai pradėti vykdyti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko. Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pagrindas antstoliui pradėti išieškojimą iš subsidiaraus skolininko. Pagal 2013-08-21 ir 2013-11-04 Kauno apygardos teismo nutartis bankrutuojančios įstaigos įsipareigojimai kreditoriams ženkliai viršija turimo turto vertę. Iki šio laiko BVšĮ „Labastis“ savo prievolės A. P. atžvilgiu net nepradėjo vykdyti.
Išieškotojas A. P. yra trečios eilės kreditorius. Pagal Kauno apygardos teismo 2013-09-27 bei 2013-10-21 nutartis nustatyti įsipareigojimai kreditoriams: 11 376,64 Lt dydžio pirmos eilės kreditorių (susijusių su darbo santykiais) reikalavimai; 18 694,94 Lt dydžio antros eilės kreditoriniai reikalavimai; 237 446,7 Lt dydžio trečios eilės kreditoriniai reikalavimai. Pirmos ir antros eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 30 071,58 Lt. Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalies nuostatas kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Akivaizdu, kad, patenkinus pirmos ir antros BVšĮ „Labastis“ kreditorių eilės reikalavimus, išieškotojo A. P. įsiskolinimas negalės būti padengtas iš BVšĮ „Labastis“ turto, nes jo nepakaks jau antros eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. Be to, pagal ĮBĮ 36 straipsnį pirmiausiai yra atlyginamos administravimo išlaidos, o tik vėliau atsiskaitoma su kreditoriais. Šiuo metu administravimo išlaidos (10 000 Lt) bei administratoriaus atlyginimas (15 000 Lt) bendrai sudaro 25 000 Lt ir yra atlygintos tik iš dalies (12 759 Lt). Tokiu būdu VšĮ „Labastis“ yra skolinga ne tik savo kreditoriams, bet ir šios įmonės administratoriui. Bendra administravimo išlaidų ir pirmos bei antros eilės kreditorinių reikalavimų suma yra 42 312,58 Lt.
Savo atskirąjį skundą skolininkas V. Z. grindžia BVšĮ „Labastis“ administratoriaus įgalioto asmens A. Š. 2013-10-25 raštu. Tačiau vėliau administratorius patikslino savo raštą 2013-11-05 raštu Nr. 1037/2013, iš kurio matyti, kad ilgalaikis įmonės turtas pagal balanso duomenis sudaro 14 302 Lt. Šiame rašte BVšĮ „Labastis“ administratorius klaidingai nurodo, kad į trumpalaikį turtą buvo įskaityti ir neva buvusios 2012-12-18 pardavimų skolos. Šias aplinkybes paneigia pateikti A. P. prie atsiliepimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto priėmimo–perdavimo aktai (2012-12-18). Pagal šiuos aktus BVšĮ „Labastis“ perėmė trumpalaikio turto tik už 450 Lt. Iš Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1110-638/2013 medžiagos matyti, kad antstolė 2012-06-21 surašė turto arešto aktą ir nustatė, jog VšĮ „Labastis“ 2012-06-21 turėjo prekių tik už 13 888,84 Lt, o įstaigos sąskaitoje lėšų nebuvo. Tokiu būdu, balanse esantys duomenys skiriasi ir realiai BVšĮ „Labastis“ 2012-06-21 turėjo turto už 13 888,84 Lt. Ilgalaikio ir trumpalaikio BVšĮ „Labastis“ turto priėmimo–perdavimo aktai bankrutuojančios įmonės administratoriui patvirtina, kad įmonėje yra ilgalaikio turto tik 14 301,76 Lt sumai, o trumpalaikio iš viso – 450 Lt sumai. Įmonės kasoje perdavimo dienai buvo tik 1 609,15 Lt. Kaip matyti iš bankroto bylos duomenų, šio turto užtenka tik pirmos eilės kreditorinių reikalavimų patenkinimui.
2014-01-09 BVšĮ „Labastis“ kitam įstaigos kreditoriui (P. P.) pateikė duomenis apie BVšĮ „Labastis“ bankroto proceso eigą. Iš BVšĮ „Labastis“ 2014-01-09 rašto Nr. S-19/2014 matyti, kad 2014-01-09 BVšĮ „Labastis“ iš viso disponuoja 19 678,26 Lt dydžio lėšomis. Jokių iškeltų bylų BVšĮ „Labastis“ skolininkams dėl skolų išieškojimo nėra iškelta. Šiuo metu BVšĮ „Labastis“ administratoriui jau yra išmokėta 12 759 Lt. Tokiu būdu, beveik pusę iš skolininkų gautų lėšų (33 960,99 Lt) buvo panaudota administravimo išlaidoms padengti. Kilnojamojo turto vertė yra aiškiai įvardinta 2012-06-21 Turto arešto akte, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas. Todėl konstatuotina, kad šiuo metu BVšĮ „Labastis“ turi turto ir lėšų 33 567,10 Lt (19 678,26 Lt + 13 888,84 Lt). Iš šios sumos privalu atmesti dar neišmokėtas, bet paskirtas lėšas įstaigos bankroto administravimui. Tokiu būdu, lieka įstaigoje nepanaudotų turto ir lėšų 21 326,10 Lt (33 567,10 Lt – 25 000 Lt – 12 759 Lt). Išieškotojas A. P. neturi jokių galimybių išieškoti skolą iš BVšĮ „Labastis“. Skolininkas V. Z. yra subsidiarus skolininkas ir nustačius, kad išieškotojas negali išieškoti skolos iš pagrindinio skolininko, skola turi būti išieškoma iš subsidiaraus skolininko.
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu BVšĮ „Labastis“ negali atsiskaityti su išieškotoju A. P., nereiškia, kad tai nebus padaryta vėliau – „kai pavyks parduoti pagrindinio skolininko turtą ar išieškoti pinigines sumas iš BVšĮ „Labastis“ skolininkų“, atmestini kaip nepagrįsti. 2014-01-09 raštas patvirtina, kad nėra nustatyta jokia kita turto vertė, kaip 2012-06-21 antstolio Turto arešto aktu. Prekių vertė sudaro 13 888,84 Lt. Šių prekių vertė ne išaugo, o sumažėjo, todėl pardavus šias prekes bus gauta mažiau negu, kad antstolis nustatė šių prekių vertę 2012-06-21. Skolininkas nepateikė teismui jokių duomenų, kad šios prekės yra didesnės vertės ir neskundė teismui 2012-06-21 Turto arešto akte nurodytų prekių verčių. Jokio kito kilnojamojo turto, kaip nurodyta Turto arešto akte, įstaiga neturi. BVšĮ „Labastis“ neturi ir jokio nekilnojamojo turto. Išieškotojas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad BVšĮ „Labastis“ negalėjimą atsiskaityti su išieškotojais gali patvirtinti tik bendrovės likvidavimo faktas. Toks apelianto teiginys yra pažeidžiantis Civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus bei parodo skolininko vengimą įvykdyti prievolę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškoti iš subsidiaraus skolininko, kai pagrindiniam skolininkui juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto byla ir šis juridinis asmuo yra likviduojamas dėl bankroto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas A. P. 2013-10-11 pateikė antstoliui vykdyti 2013-10-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/2013, išduotą Kauno apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo pagrindu dėl 30 073,50 Lt skolos ir 863,20 Lt palūkanų išieškojimo iš pagrindinio skolininko BVšĮ „Labastis“ ir subsidiaraus skolininko V. Z.. Išieškotojas 2013-10-09 pateiktame prašyme prašė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl 30 936,70 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš subsidiaraus skolininko V. Z. (vykdomosios bylos Nr. 0034/13/00794 l. 3). Vykdomasis raštas patvirtina, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti VšĮ „Labastis“. 2013-10-11 antstolis S. U. patvarkymu Nr. S-15799 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2013-10-11 surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (vykdomosios bylos Nr. 0034/13/00794 l. 4–6). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2013-10-11 patvarkymą Nr. S-15799 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti 2013-10-11 raginimą įvykdyti sprendimą, panaikinti 2013-10-11 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimti patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skunde nurodė, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, nes iš BVšĮ „Labastis“ išieškojimas vykdomas ĮBĮ, o ne CPK nustatyta tvarka. CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu pradėjus vykdymo procesą skolininkui iškeliama bankroto byla, vykdomoji byla privalomai sustabdoma, o vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla užbaigiama, bankrutuojančio asmens atžvilgiu vykdymo procesas CPK nustatyta tvarka negalimas, juolab, kad pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ turi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Kad bankrutuojantis juridinis asmuo negali patenkinti išieškotojo reikalavimo, apelianto teigimu, galima konstatuoti tik po to, kai bankroto procedūros metu jis likviduojamas.
Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2013-12-12 nutartimi pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, konstatavęs, kad išieškotojas A. P. yra trečios eilės kreditorius, todėl akivaizdu, kad jo kreditorinių reikalavimų BVšĮ „Labastis“ neturi jokių galimybių patenkinti (b. l. 38–40).
Apelianto nuomone, antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį raštą, nes pagrindiniam skolininkui BVšĮ „Labastis“ yra iškelta bankroto byla, o vien tai, jog šiuo metu BVšĮ „Labastis“ bankroto procedūrų metu kol kas nėra išieškotojui iš pagrindinio skolininko išieškota jokia suma, nereiškia, kad tai nebus padaryta vėliau, kai pavyks parduoti pagrindinio skolininko turtą, ar išsiieškoti pinigines sumas iš BVšĮ „Labastis“ skolininkų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės supainiojo materialinę reikalavimo teisę į subsidiarų skolininką su išieškojimo iš subsidiaraus skolininko tvarka. Priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš subsidiaraus skolininko. Atskirojo skundo argumentai, kad iš subsidiaraus skolininko bus galima pradėti išieškojimą tik baigus bankroto procedūrą pagrindiniam skolininkui BVšĮ „Labastis“, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra nepagrįsti, prieštaraujantys ekonomiško, operatyvumo ir šalių pusiausvyros principams, pažeidžia išieškotojo teisėtus lūkesčius kuo greičiau ir ekonomiškiau atgauti skolą.
Nagrinėjamuoju atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, pagrįstai konstatuota, jog jau dabar akivaizdu, kad pagrindinis skolininkas BVšĮ „Labastis“ neturi jokių galimybių patenkinti išieškotojo A. P. kaip trečios eilės kreditoriaus kreditorinių reikalavimų, todėl pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Išieškotojo A. P. 2013-10-09 antstoliui pateiktu prašymu kreipėsi dėl išieškojimo iš subsidiaraus skolininko V. Z.. Išieškotojas yra įtrauktas į BVšĮ „Labastis“ trečios eilės kreditorių sąrašą (b. l. 33–34). 2013-08-21 Kauno apygardos teismo nutartimi BVšĮ „Labastis“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 35–36). Išieškotojas nurodė, kad dėl išieškojimo iš skolininko BVšĮ „Labastis“ jis kreipėsi tiesiogiai į BVšĮ „Labastis“ administratorių. Iš BVšĮ „Labastis“ bankroto administratoriaus 2014-01-09 rašto Nr. S-19/2014 apie bankroto bylos eigą (b. l. 58) matyti, kad pagrindinis skolininkas disponuoja 19 678,26 Lt lėšomis, iš skolininkų išieškota 33 960,99 Lt, administratoriui išmokėta 12 759 Lt administravimo išlaidų. Kilnojamasis turtas nėra parduotas, todėl jo vertė paaiškės jį pardavus, tačiau iš byloje pateikto 2012-12-18 Ilgalaikio turto perdavimo–priėmimo akto matyti, jog buvo perduota turto už 14 301,76 Lt (b. l. 31). Todėl preliminariai įmonės turtas yra 33 980,02 Lt (19 678,26 Lt + 14 301,76 Lt). Pagrindinė skolininkė BVšĮ „Labastis“ nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis BVšĮ „Labastis“ nėra užvedusi civilinių bylų dėl skolų išieškojimo teismine tvarka. Įvertinus tai, jog pagal ĮBĮ pirmiausia yra tenkinami I ir II eilės kreditorių reikalavimai, kurie Kauno apygardos teismo 2013-08-21 duomenimis sudaro 27 514,06 Lt, darytina išvada, jog pagrindinis skolininkas neturi jokių galimybių patenkinti išieškotojo kreditorinių reikalavimų.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis, pagrįstai netenkino pareiškėjo V. Z. skundo dėl antstolio S. U. veiksmų, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl antstolio S. U. veiksmų atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.