Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo T. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. E. priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas 6 (šešių) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) be kitų asmenų T. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 270 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtinei aplinkai, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. liepos 14 d. nutarimu šešiems mėnesiams, t. y. iki 2020 m. sausio 14 d. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įtariamojo T. E. turtui: 1) žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), bendroji jungtinė sutuoktinių T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 18 100 Eur; 2) pastatui – gyvenamajam namui su garažu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: bendroji jungtinė sutuoktinių T. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir O. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė, daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 86 900 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Turto saugotoju paliktas T. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. balandžio 9 d., 2021 m. liepos 12 d., 2021 m. spalio 7 d. nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas, o paskutinį kartą buvo pratęstas iki 2022 m. sausio 14 d. Nuo 2022 m. sausio 14 d. T. E. turtui laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo tęsiamas.

4. 2022 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas kaltinamojo T. E. gynėjo Rolando Tilindžio prašymas neskirti laikino nuosavybės teisių apribojimo T. E. turtui, motyvuojant tuo, kad 2022 m. sausio 14 d. pasibaigus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pratęstam laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, atsižvelgus į T. E. ir R. K. gynėjų 2022 m. sausio 27 d. pateiktus paaiškinimus, ši procesinė priemonė nebuvo paskirta. Prašyme taip pat nurodoma, kad nuo 2022 m. sausio 14 d. iki šios dienos netaikant nuosavybės teisės apribojimo, T. E. neatliko jokių operacijų su turtu, šis turtas išliko tokioje pat būklėje ir teisinėje padėtyje. Pažymėta ir tai, kad šioje byloje Aplinkos apsaugos departamento ieškinyje nurodytas vienintelis atsakovas yra juridinis asmuo, todėl T. E., kaip fizinis asmuo, nėra atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamojo T. E. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį, kuria T. E. nekilnojamam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, panaikinti.

6.1. Gynėjas skunde nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki 2022 m. sausio 14 d., tačiau suėjus šiam terminui, procesinė priemonė nebuvo nei pratęsta, nei paskirta iki pat 2022 . lapkričio 9 d. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta nei viena faktinė aplinkybė apie paaiškėjusias grėsmes dėl turto perleidimo ar šio turto padėties pabloginimo, nors net 10 mėnesių laiko nuo jo ginamojo turtui jokie apribojimai taikomi nebuvo. 2022 m. sausio 27 d. Šiaulių apygardos teisme buvo sprendžiamas laikino nuosavybės teisės apribojimo T. E. turtui termino pratęsimo klausimas, nors jau 2022 m. sausio 14 d. pasibaigė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas. Nurodoma, kad prieš 2022 m. sausio 27 d. posėdį gynėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, į kuriuos buvo atsižvelgta ir ši procesinė prievartos priemonė nebuvo paskirta. Gynėjo teigimu, esant tokiai situacijai, teismas skundžiamoje nutartyje turėjo motyvuoti, kokios reikšmingos aplinkybės pasikeitė lyginant su 2022 m. sausio 27 d. teismo posėdžiu, kad praėjus 10 mėnesių laikui vėl reikėjo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

6.2. Taip pat skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis grindžiama vien tik formaliaisiais motyvais apie poreikį skirti civilinio ieškinio užtikrinimo priemonę, visiškai neaptariant ir nepasisakant dėl gynėjo pateiktų paaiškinimų. Teigiama, kad nors nuo 2022 m. sausio 14 d. T. E. turtui nebuvo taikomas teismo paskirtas nuosavybės teisės apribojimas, jis per šiuos 10 mėnesių neatliko jokių operacijų su turtu, šis išliko tokioje pat būklėje ir teisinėje padėtyje, taip pat jo ginamasis neturi jokių ketinimų ši turtą kam nors perleisti ar tuo labiau mažinti jo vertę, kadangi tai yra vienintelis šeimos su 3 mažamečiais vaikais gyvenamasis būstas. Nepateikta skundžiamoje nutartyje jokių motyvų ir dėl kokių priežasčių buvo būtina skirti šią procesinę prievartos priemonę maksimaliam teisės aktuose nustatytam terminui – 6 mėnesiams, kai teisme šiuo metu sprendžiamas AB ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovės) atstovo prašymas grąžinti bylą prokurorui dėl iš esmės netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

6.3. Gynėjo teigimu, vien tik civilinio ieškinio egzistavimas nėra pakankamas pagrindas skirti laikiną T. E. nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad šioje byloje Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) ieškinyje nurodytas vienintelis atsakovas AB ,, (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu, T. E. kaip fizinis asmuo nėra atsakovas. Be to, byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas jau pritaikytas didelės vertės Bendrovės turtui, o didelės žalos padarymo faktas Kuršių marių vandens būklei nenustatytas ir grindžiamas spėjimais, kuriuos paneigia baudžiamojoje byloje esantys duomenys, o Bendrovė dar įgyvendina ir aplinkos atkūrimo priemones, kuriomis žala atlyginama natūra. Gynėjas dar išvadą, kad procesiniai tikslai gali būti pasiekti ir netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo T. E. Turtui, kadangi nėra jokios jo praradimo, perleidimo, teisinės padėties pakeitimo ar vertės sumažinimo grėsmės.

6.4. Skunde nurodoma ir tai, kad nutartyje visiškai nebuvo atsižvelgta į tai, kad AB ,, (duomenys neskelbtini)“ dalinai išvalytų nuotekų išleidimas į kolektorių nereiškia, kad buvo padaryta reali žala aplinkai – Kuršių marioms, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų apie žalos aplinkai padarymą. Atsakomybė turėtų būti taikoma ne už išleistų teršalų pobūdį ir kiekį, o už gamtai padarytą žalą.

6.5. Gynėjas taip pat akcentuoja ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 31 d., kuria patvirtintas vieno iš įtariamųjų atžvilgiu priimtas prokuratūros nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu AAD pateikė 48 257 676,57 eurų dydžio civilinį ieškinį juridiniam asmeniui (t. y. Bendrovei). Todėl žalos atlyginimas iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų negali būti priteistas. T. E. gynėjo teigimu, bendrovės turto atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo visiškai pakanka pasiekti procesinį tikslą – civilinio ieškinio užtikrinimą, jeigu jis bus priteistas. Tokioje situacijoje riboti nuosavybės teises dar ir bendrovės darbuotojui T. E. nėra proporcinga.

6.6. Skunde nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas privalėjo laikytis aukštesnių teismų praktikos, kur išaiškinta, kad vien tik formalių pagrindų egzistavimo šios procesinės prievartos priemonės skyrimui nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra grėsmės, kad nepritaikius T. E. turtui apribojimo, jis bus sunaikintas, sugadintas ar perleistas tretiesiems asmenims, byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio dokumento.

7. Atsiliepimų į skundą, pranešimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundas atmetamas

8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo T. E. kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o baigus baudžiamąjį procesą šiuo turtu atlyginti nukentėjusiesiems kaltu pripažinto asmens padarytą žalą ar konfiskuoti nusikalstamu būdų gautą turtą. Taip pat svarbu paminėti, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas paaiškėjus priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

9. Gynėjo skunde vienas iš esminių argumentų yra Aplinkos apsaugos departamento pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo bei šio ieškinio dydžio klausimas.

10. Kaltinamajam T. E. laikinas nuosavybės teisės apribojimas ankstesniais tiek prokurorės, tiek teismo sprendimais buvo paskirtas ir vėliau pratęstas siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos baudžiamojoje byloje pareikštą ir vėliau patikslintą 48 257 676,57 eurų civilinį ieškinį (78 t., b. l. 158–179, 180). Šis civilinis ieškinys neatlygintas iki šiol (tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra). Todėl pagrįsta yra Šiaulių apygardos teismo išvada, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo kaltinamojo T. E. kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam turtui pagrindai ir sąlygos byloje pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti nėra išnykę ir tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą. Priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju ne vien formalus civilinio ieškinio pareiškimo faktas sudaro pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, bet ir itin didelė pareikšto civilinio ieškinio suma. Pagal kaltinamajam T. E. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį galima pagrįstai manyti, jog tiek jo, tiek kitų asmenų galimai nusikalstamais veiksmais žala gamtinei aplinkai galėjo būti padaryta, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog byloje civilinis ieškinys yra pareikštas nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

11. Kita vertus, pažymima, kad skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties paskirti T. E. laikiną nuosavybės teisės apribojimą teisėtumą ir pagrįstumą bei iš esmės nesprendžia jo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų, nevertina, ar civilinio ieškovo pasirinktas žalos apskaičiavimo būdas yra tinkamas, ar civilinio ieškinio dydis ateityje gali būti mažinamas. Tai bus daroma pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės, atliekant įrodymų tyrimą ir priimant byloje galutinį procesinį sprendimą. Dėl skunde nurodytos aplinkybės apie AB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinamas aplinkos atkūrimo priemones, kuriomis žala atlyginama natūra, pažymėtina, kad dalinis žalos atlyginimas dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje. Juo labiau, kad ir pats gynėjas ankstesniame skunde dėl kitam kaltinamajam taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo yra nurodęs, jog vyksta teisminiai ginčai dėl Aplinkos apsaugos departamento sprendimų atsisakant tvirtinti aplinkos atkūrimo priemonės planą, o pati Bendrovė kol kas yra įgyvendinusi tik mažą dalį savo savanoriškai įgyvendinamos papildomos aplinkos atkūrimo priemonės – nendrių išpjovimo ir įgyvendinant šią priemonę išimtų teršalų kiekis sudaro tik nedidelę dalį civilinio ieškovo apskaičiuotos gamtinei aplinkai padarytos žalos.

12. Gynėjas skunde akcentuoja, kad šioje byloje civilinis ieškinys yra pareikštas ne fizinių asmenų, o AB ,, (duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, todėl, pasak gynėjo, žalos atlyginimas iš Bendrovės darbuotojų negali būti priteistas, be to, AB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo visiškai pakanka pasiekti procesinį tikslą – civilinio ieškinio užtikrinimą, jeigu jis bus priteistas.

13. Šie skundo argumentai taip pat nepagrįsti, deklaratyvūs. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybes ir argumentus kaltinamojo T. E. gynėjas nurodė ir savo skunduose Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d., 2022 m. balandžio 26 d. nutarčių pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kito ginamojo – R. K., turto atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs advokato Rolando Tilindžio skundus, 2022 m. vasario 25 d., 2022 m. gegužės 26 d. nutartyse pateikė išsamią baudžiamojo proceso įstatymo bei civilinio proceso įstatymo normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio pareiškimo baudžiamajame procese tvarką, civilinio ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo tvarką, analizę, šių teisės normų santykį. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma priteisti tik iš bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirminiame ieškinyje AAD nurodė, jog prašo žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Šiuo atveju T. E. šioje byloje yra kaltinamasis. Jis šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas tuo, kad, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir organizuotoje grupėje sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, klastojo dokumentus ir jais disponavo dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai. Taigi, kaltinamajam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis galimai buvo padaryta žala aplinkai, o byloje surinktų faktinių duomenų pakanka išvadai, kad T. E. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje suformuotas taip, kad galimai naudos kaltinamasis T. E. siekė ir sau. Pažymėtina ir tai, kad jei už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, jis (atskiru nutarimu ar nutartimi) nėra pripažįstamas ir vadinamas civiliniu atsakovu (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Žalos gamtai padarymo bylose klausimai yra sudėtingi, visi duomenys, turintys reikšmės nustatant padarytos žalos dydį, reikalauja kruopščios analizės, be to, turi būti įvertinta ir tai, koks žalos atlyginimo būdas užtikrins kuo greitesnį ir efektyvesnį galimai padaryto aplinkos pažeidimo atstatymą ir kompensuotų galimai padarytą žalą. Dar daugiau, visos visuomenės interesas – gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje, kad būtų atlyginta visa gamtai padaryta žala, ir kartu, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, kurio vertė nesiekia 30 000 000 eurų, tuo tarpu AAD patikslintame civiliniame ieškinyje iš viso prašoma atlyginti 48 257 676,57 eurų aplinkai padarytą žalą, t. y. civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo suma, priešingai nei teigiama skunde, ženkliai viršija AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, vertę. Kaip jau minėta, gynėjo skunde minimas dalinis žalos atlyginimas, viena vertus, dar neleidžia spręsti apie visišką žalos atlyginimą ateityje (ypač jei nebus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas), antra vertus, jis nebuvo pripažintas civilinio ieškovo – AAD, taigi, yra ginčytinas ir galutinai ši aplinkybė bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus surinktus duomenis, be to, šiuo metu atlygintos žalos dydis nėra ženklus, lyginant su pareikšto civilinio ieškinio suma.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu tai, kad skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamojo T. E. turtui paskirtas maksimaliam šešių mėnesių terminui, nepažeidžia proporcingumo principo. Sutiktina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui taikomas gana ilgą laiką ir gali(ėjo) sukelti nepatogumus turto savininkui, tačiau pripažinti, kad dėl taikomos procesinės prievartos priemonės masto ir griežtumo šiuo atveju yra pažeidžiamas proporcingumo principas, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo T. E. turtui kaltinamasis patirtų tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Be to, kaltinamojo T. E. turtui, kuriam skundžiama nutartimi paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas šešiems mėnesiams, yra nustatytas tik dalinis nuosavybės teisės apribojimas, nedraudžiant turtu naudotis, tik uždraudžiant atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Skunde nėra nurodyta, kad nustatyti draudimai (suvaržymai, nepatogumai) kaip nors konkrečiai pažeistų kaltinamojo T. E. teises ir teisėtus interesus.

16. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su gynėjo skundo argumentais dėl itin glausto skundžiamos apygardos teismo nutarties motyvavimo, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo T. E. turtui paskirtas nesant tam įstatyme įtvirtintų pagrindų ir sąlygų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas, skirdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. E. turtui, atsižvelgė į šios procesinės prievartos priemonės taikymui reikšmingas aplinkybes – įvertino nusikaltimų, kuriais yra kaltinamas T. E., sunkumą, ar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymui būtinas pagrindas, atsižvelgė į galimai nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, pareikšto civilinio ieškinio dydį. Vien aplinkybės, kad skundžiamos nutarties motyvai yra labai glausti, savaime nereiškia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę ir nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties.

17. Kaltinamojo T. E. gynėjas skunde taip pat nurodo pasigendantis skundžiamojoje nutartyje motyvų dėl iš naujo paskirtos procesinės prievartos priemonės reikalingumo, kadangi nurodo, kad apygardos teismui 2022 m. sausio 27 d. 8.30 val. rašytinio proceso tvarka sprendus laikino nuosavybės teisės apribojimo T. E. turtui termino pratęsimo klausimą, šis terminas nebuvo pratęstas, netgi 2022 m. sausio 14 d. jau buvo pasibaigęs.

18. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). Taigi, pagal BPK 116 straipsnio dispozicijos konstrukciją procesinių prievartos priemonių riboti kaltų ar atsakingų asmenų nuosavybės teisę į turtą įgyvendinimas yra imperatyvaus, o ne fakultatyvaus pobūdžio. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gali būti taikoma esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas. Jokių išlygų ar papildomų sąlygų laikinam nuosavybės teisės apribojimui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato. Pažymėtina, kad BPK 116 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti išlieka aktuali viso baudžiamojo proceso metu. Pagrindinis tikslas laikinai apribojant nuosavybės teisę yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas iki teismui priimant galutinį sprendimą byloje, jeigu tai būtų apkaltinamasis nuosprendis. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo T. E. turtui būtinas byloje pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos teisme 2022 m. sausio 27 d. 8.30 val. rašytinio proceso tvarka turėjo būti nagrinėjamas, be kitų kaltinamųjų, taip pat ir T. E. turtui paskirto laikinio nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo klausimas. Kaltinamajam įstatymų nustatyta tvarka pranešta, pastarasis kartu su gynėju teismui teikė paaiškinimus. Tai, kad nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas kaltinamojo T. E. atžvilgiu, šiuo atveju vertinama kaip techninis apsirikimas, tačiau tai nereiškia, kad išnyko BPK 151 straipsnyje numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai ir minėta procesinė prievartos priemonė tapo nebereikalinga. Apygardos teismas šią klaidą ištaisė skundžiama nutartimi, kurios naikinti skunde dėstomais argumentais aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria išspręstas procesinės prievartos priemonės kaltinamojo T. E. turtui paskyrimo klausimas, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, iš naujo paskyrus laikino nuosavybės teisės apribojimą šioje baudžiamojoje byloje, proporcingumo principas pažeistas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo T. E. gynėjo advokato Rolando Tilindžio skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.