- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-31
- Bylos Nr.
- N-63-416-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad A. B. , akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vandenruošos departamento direktorius, savo vadovaujamo departamento padalinyje (I-oje vandenvietėje) 2007 m. gegužės 18 d. nenušalino nuo darbo darbuotojo A. P. , kai šis pasirodė darbe neblaivus, tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 123 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio reikalavimus ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą A. B. skyrė 2 750 Lt baudą.
II.
A. B. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti.
A. B. nurodė, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog jis pažeidė Darbo kodekso 229 straipsnio reikalavimus, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeista minėta nuostata. Pažymėjo, kad vadovauja vandenruošos departamentui. Šis departamentas suskirstytas į atskirus padalinius, I-oji vandenvietė yra vienas iš departamento padalinių. Padaliniui vadovauja padalinio vadovas. Paaiškino, kad tariamo pažeidimo metu I‑osios vandenvietės darbus koordinavo inžinierius technologas V. L. , kuris pavadavo šio padalinio vadovę jos ligos metu. Nurodė, kad visi padaliniai yra skirtingose Klaipėdos miesto teritorijose (I-oji vandenvietė – Liepų g. 49, Klaipėda), todėl fiziškai negalėjo būti visuose padaliniuose ir kontroliuoti darbuotojus, todėl darbus padaliniuose kontroliuoja per pavaldžius darbuotojus. Pabrėžė, kad neblaivų darbuotoją nuo darbo nušalino iš karto, kai apie tai buvo informuotas. Manė, kad inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Pažymėjo, jog darbo inspektorius, skirdamas administracinę nuobaudą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taikant ir aiškinant ATPK 41 straipsnio 1 dalies normą. Be to, skiriant nuobaudą, neatsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutarimu nutarė A. B. skundą patenkinti, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2 750 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Teismas nurodė, kad ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, būdamas AB „Klaipėdos vanduo“ vandenruošos departamento direktoriumi, vadovaujamo departamento padalinyje (I-oje vandenvietėje), 2007 m. gegužės 18 d. nenušalino nuo darbo darbuotojo A. P. , kai šis pasirodė darbe neblaivus. Pažymėjo, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.Taigi administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pabrėžė, kad pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimui už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad 2001 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 679¹¹-01/2001 suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kuria išaiškinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises į darbą bei poilsį įstatymo nurodytomis sąlygomis. Pabrėžė, kad Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalis numato, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo kodekso 229 straipsnis numato darbdavio ir administracijos pareigą tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais. Teismas, įvertinęs šias nuostatas, konstatavo, kad darbdavio nesilaikymas arba netinkamas laikymasis įstatymo reikalavimo nušalinti nuo darbo darbuotoją, tiesiogiai nesiejamas su darbuotojo materialios teisės pažeidimu ir konkrečiai nustatytomis teisinėmis pasekmėmis, todėl jis negali būti laikomas darbo įstatymų pažeidimu ATPK 41 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Įvertinęs AB „Klaipėdos vanduo“ Vandenruošos departamento direktoriaus pareiginius nuostatus, I-osios vandenvietės vadovo nuostatus, teismas padarė išvadą, jog būtent I-osios vandenvietės vadovas yra atsakingas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, kurių darbo vieta yra I – oji vandenvietė, laikytųsi saugos darbe, priešgaisrinės saugos, sanitarijos reikalavimų bei bendrovės darbo tvarkos taisyklių. Pažymėjo, kad koordinavimas apima pareigybinėje instrukcijoje apibrėžtų I-osios vandenvietės vadovo pareigų atlikimą ir su jų atlikimu numatytų pareigų atsiradimą, todėl A. B. negalėjo būti pripažintas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu šioje administracinėje byloje. Teismas pabrėžė, kad išaiškėjus darbuotojo buvimo darbe neblaiviam ar alkoholio vartojimo faktui, pirmiausia turi būti informuojamas darbdavys, o ne tretieji asmenys. Šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas apie neblaivų įmonės darbuotoją pirmiausia informavo darbo inspekciją, o ne darbdavį, todėl darbdaviui buvo eliminuota galimybė sureaguoti į šį faktą ir nušalinti darbuotoją nuo darbo. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo visi administracinio teisės apžeidimo sudėties elementai, numatyti ATPK 9 straipsnyje administracinei atsakomybei pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį atsirasti.
IV.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarimą ir palikti galioti 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Nurodo, kad Darbo kodekso 260 straipsnis numato, jog kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Pažymi, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad darbdaviams atstovaujantys asmenys turi teisę leisti įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga bei sveikata, darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo vykdyti, skirti drausmines nuobaudas. Mano, kad dirbdamas neblaivus darbuotojas kelia grėsmę ne tik savo ir kitų darbuotojų sveikatai ir turtui, bet nagrinėjamu atveju ir Klaipėdos miesto gyventojams. Pabrėžia, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį gali atsirasti pažeidus darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimu buvo sukeltos neigiamos pasekmės, ar ne. Teigia, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo nesiėmė visų prevencinių priemonių, kad neblaiviam asmeniui nebūtų leista pradėti dirbti. Pažymi, kad administracinę nuobaudą A. B. paskyrė vadovaudamasis įstatymu, teisine sąmone, įvertinęs įrodymus, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas teisingai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą ATPK 41 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kadangi tariamai padarytu administraciniu teisės pažeidimu nebuvo pažeistos darbuotojų materialinio pobūdžio teisės, t. y. nebuvo tiesiogiai atimtos ar apribotos įstatymų nustatytos darbuotojų teisės. Pabrėžia, kad administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda, kai šis padaro administracinį teisės pažeidimą, todėl pirmiausiai turi būti nustatyti visi požymiai administraciniam teisės pažeidimui atsirasti. Teigia, kad ginčijamu atveju nežinojo aplinkybės, jog darbuotojas darbe buvo neblaivus, todėl neturėjo galimybės veikti ar neveikti. Pažymi, kad sužinojęs apie darbuotojo neblaivumą, iš karto jį nušalino nuo darbo. Mano, kad dėl to, jog neblaivumo faktą nustatė ne jis pats, o sužinojo iš Institucijos pareigūnų, negalima traktuoti, kad buvo pažeistas Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Nurodo, kad ginčijamu atveju jokių neigiamų pasekmių nei pačiam darbuotojui, nei kitiems darbuotojams ar Klaipėdos gyventojams neatsirado.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 41 straipsnio 1 dalis numato darbdavio ar jo įgalioto asmens atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, konstatavo, kad A. B. , būdamas AB „Klaipėdos vanduo“ vandenruošos departamento direktoriumi savo vadovaujamo departamento padalinyje (I-oje vandenvietėje) nenušalino nuo darbo darbuotojo, kai šis darbe pasirodė neblaivus ir pažeidė Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalies ir 229 straipsnio nuostatas. Šios Darbo kodekso normos nustato, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio; kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais (Darbo kodekso 123 str. 1 d.), taip pat nustatyta darbdavio ir administracijos pareiga tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (Darbo kodekso 229 str.).
Administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) apibrėžiamas kaip priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.). Todėl ne kiekviena veika, nors ir formaliai neatitinkanti darbo įstatymų reikalavimų yra administracinis teisės pažeidimas. Administracinės atsakomybės atsiradimui ši veika turi atitikti administracinio teisės pažeidimo sąvoką.
Nagrinėjamu atveju Institucija teigia, jog darbdavys neužtikrino, kad darbuotojas, pasirodęs darbe neblaivus, būtų nušalintas nuo darbo, taigi neįvykdė vienos iš savo kaip darbdavio pareigų. Tačiau byloje nenustatyta, kad darbdavys neužtikrino neblaivaus darbuotojo nušalinimo nuo darbo, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo, kai apie jo neblaivumą sužinojo darbdavio atstovas. Tokia veika negali būti pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kadangi neatitinka jo požymių. Nenustatyti veikos pavojingumas, teisės ar interesai, kurie tokia veika pažeidžiami.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo objektas yra teisės aktu (įstatymu) reguliuojama valstybinė arba viešoji tvarka ar nustatyta valdymo tvarka, piliečių teisės ir laisvės. Pažeidimo objektyviąją pusę sudaro šios tvarkos, šių teisių ir laisvių pažeidimas, kuris pasireiškia konkrečiu veikimu arba neveikimu ir už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 41 straipsnio 1 d.alyje yra numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų nustatytų darbuotojų teisių ir laisvių pažeidimą. Aiškinant šią įstatymo normą jos paskirties ir teisinės prasmės aspektais, darytina išvada, kad administracinę atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas ir pan., t. y. iš esmės materialinio pobūdžio teises. Paprastai tokios teisės yra įstatymo aiškiai suformuluotos ir reikalavimai jų laikytis nustatyti imperatyvia forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 679¹¹‑01/01).
Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nebuvo padarytas toks darbo įstatymų pažeidimas, kuriuo būtų atimtos ar apribotos darbuotojų teisės, aiškiai įtvirtintos darbo įstatymuose, todėl yra pagrindas išvadai, kad nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis, nėra jo sudėties. Esant tokioms aplinkybėms administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima (ATPK 250 str. 1 p.).
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai aiškino bei taikė ATPK 41 straipsnio 1 dalies nuostatą ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinųjų elementų (ATPK 250 str. 1 p.). Todėl tuo pačiu nėra teisinio pagrindo tenkinti ir apeliaciniame skunde pateiktąjį prašymą – naikinti teismo nutarimą ir palikti galioti 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.