- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-21
- Bylos Nr.
- 2K-132/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Kaltinamasis
- D. A.
- Civilinis ieškovas
- P. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. bei prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2001 m. rugpjūčio 13 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 59, 66, 172, 173 (atitinkamai – tuometinių Kelių eismo taisyklių 3.3.1., 3.7, 14.1, 14.2) punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir, turėdamas galimybę pastebėti kelyje susidariusią kliūtį, nestabdė vairuojamo motociklo bei nesiėmė veiksmų apvažiuoti P. S. vairuojamo automobilio, kuris tuo metu jo važiuojamojoje dalyje apsisukinėjo, ir su minėtu automobiliu susidūrė, dėl to nuo patirtų sužalojimų mirė motociklo keleivė V. U..
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad kaltinimas D. A. nepasitvirtino, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo požymių, D. A. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį paliko galioti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu P. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir D. A. priimti apkaltinamąjį nuosprendį nuteisiant jį pagal BK 281 straipsnio 5 dalį bei priteisiant iš jo kasatoriui 765 Lt už padarytą žalą ir 800 Lt už išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kasatorius teigia, kad D. A. veika turi būti kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o jį išteisinę teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. P. S. nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad eismo įvykis, dėl kurio žuvo V. U., įvyko dėl D. A. kaltės. Iš bylos duomenų, tarp jų – autotechninių ekspertizių aktų, matyti, kad D. A. įvykio metu pažeidė tuometinių Kelių eismo taisyklių 14.2 punktą, nes esant galimybei nestabdė vairuojamo motociklo. Šis pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga įvykti minėtam eismo įvykiui. Tai, kad D. A. viršijo leistiną greitį, įrodyta liudytojų Z. S., A. S., M. S. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje ir tardymo eksperimentų protokolais. Teismų išvada, kad tarp D. A. padarytų Kelių eismo taisyklių 59, 66 punktų pažeidimų ir minėto eismo įvykio nėra priežastinio ryšio, kasatoriaus nuomone, nepagrįsta, nes šių pažeidimų visuma lėmė sunkius eismo įvykio padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
D. A.. buvo kaltinamas tuo, kad eismo įvykio, dėl kurio žuvo V. U., metu vairuodamas motociklą pažeidė Kelių eismo taisyklių 59, 66, 172, 173 (atitinkamai – tuometinių Kelių eismo taisyklių 3.3.1., 3.7, 14.1, 14.2) punktų reikalavimus. Teismų išvada, kad šis kaltinimas D. A. nepasitvirtino, laikytina teisinga, nes teismų sprendimuose išdėstytos išvados dėl D. A. veikos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kelių eismo taisyklių 172 (14.1) punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti leistinu ir saugiu greičiu. Teismai pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. A. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Bylos duomenys dėl motociklo greičio yra nepatikimi, nes prieštaringi. Todėl teismai, spręsdami, ar viršijo leistiną greitį motociklo vairuotojas D. A., negalėjo jais vadovautis. Kasatoriaus nurodomus duomenis, kurie, jo nuomone, įrodo šią kaltinimo dalį, teismai įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų.
Pagal Kelių eismo taisyklių 173 (14.2) punktą vairuotojas, jeigu jis gali pastebėti kliūtį, privalo sulėtinti transporto priemonės greitį, net visiškai ją sustabdyti, arba apvažiuoti kliūtį. Iš bylos matyti, kad objektyviai nustatyti, ar D. A. prieš susidūrimą su kasatoriaus vairuojamu automobiliu motociklą stabdė, ar ėmėsi kitų priemonių sulėtinti motociklo greitį, dėl meteorologinių oro sąlygų eismo įvykio metu nebuvo įmanoma. Iš kitų bylos duomenų negalima daryti išvados, kad minėtas eismo įvykis įvyko dėl D. A. kaltės. Teismo išvados turi būti pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje byloje nėra.
Teismų išvada, kad tarp D. A. padarytų Kelių eismo taisyklių 59 (3.3.1) ir 66 (3.7) punktų pažeidimų ir minėto eismo įvykio nėra tiesioginio priežastinio ryšio, yra teisinga. Iš bylos matyti, kad D. A. vairuojamas motociklas susidūrė su P. S. vairuojamu automobiliu ne dėl to, kad D. A. pažeidė minėtus Kelių eismo taisyklių punktus. Be to, šiuo klausimu išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Bylos duomenis, tarp jų – ir nurodytus kasaciniame skunde, teismai įvertino pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus. Įrodymų vertinimą nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino nepažeisdamas BPK reikalavimų. Laikyti, kad teismų išvados dėl įrodymų nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar kad įrodymai teismų sprendimuose įvertinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad išteisinamasis nuosprendis D. A. yra teisėtas ir pagrįstas, o kasatoriaus teiginiai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, atmetami, nes yra nepagrįsti.
Kiti kasacinio skundo motyvai susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. kasacinį skundą atmesti.