Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. G. gynėjos advokatės Marijos Šlapikienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pripažintas Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis Š. G. atžvilgiu ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. G. nuteistas Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) 322 straipsnį (stambaus masto vagystė) ir 321 straipsnį (paprasta vagystė).Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino Lietuvos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą ir nuteistajam Š. G., gim.(duomenys neskelbtini), Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 321 straipsnį, 322 straipsnį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir Š. G. nustatė galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo Š. G. perėmimo iš Norvegijos Karalystės. Į bausmės laiką įskaičiuota visa Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki perdavimo dienos.Skunde nuteistojo Š. G. gynėja advokatė Marija Šlapikienė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti teikimo dėl Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skunde advokatė nurodo, kad teismas į nuteistojo Š. G. grąžinimo į Lietuvą klausimą žiūrėjo tik formaliai, nesiaiškino svarbių faktinių aplinkybių apie jo socialinius ryšius Norvegijoje ir Lietuvoje. Nors jam buvo paskirtas valstybės advokatas, tačiau jis su šiuo niekada neturėjo galimybės nei pasitarti, nei kontaktuoti, nei perduoti reikšmingos bylai informacijos ir iš viso nežinojo, kad advokatas yra paskirtas jį ginti. Teismas neįvertino, ar bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje užtikrins siekį palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją. Skunde pažymima, kad liko neatsižvelgta į aplinkybę, jog Š. G. jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, už gerą elgesį Norvegijos įkalinimo įstaigoje jis galėtų būti paleistas anksčiau laiko, t. y. atlikus 1/2 paskirtos bausmės. Atkreipiamas dėmesys, kad su Lietuvos Respublika nuteistojo nesieja nei socialiniai, nei asmeniniai ryšiai. Lietuvoje jis negyvena jau ilgą laiką, čia neturi jokio nekilnojamojo turto ar būsto, kuriame galėtų gyventi. Be to, jis turi vaiką su savo drauge, kuri yra Švedijos pilietė, su ja nuteistasis planuoja gyventi Švedijoje, kai atliks jam paskirtą bausmę. Jo draugė su vaiku neketina kraustytis į Lietuvą, kadangi čia neturi nei darbo, nei kur gyventi, be to, nemoka lietuvių kalbos. Taigi, visi jo socialiniai ir darbiniai ryšiai yra susiję su Skandinavija, o ne su Lietuva. Švedijoje jis planuoja dirbti statybų įmonėje. Skunde advokatė nurodo ir tai, kad Š. G. nėra davęs sutikimo dėl bausmės vykdymo Lietuvoje, todėl yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti išduodančiosios šalies priimtą nuosprendį.Nuteistojo Š. G. gynėjos advokatės Marijos Šlapikienės skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Pagal 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos karalystės Vyriausybės susitarimą dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriuose paskirtos laisvės atėmimo ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) nuostatas Norvegijos Karalystė (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo Š. G. nuteistas trejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.Pagrindinis argumentas, kodėl advokatė prašo naikinti apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį yra tai, kad nebuvo atsižvelgta į nuteistojo Š. G. raštiškai išreikštą nesutikimą atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, bei tai, kad jis su Lietuva neturi jokių socialinių, darbinių ar kitų ryšių, todėl bausmės atlikimas šioje valstybėje nėra tikslingas. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas pažymi, kad advokatė neteisingai aiškina Susitarimo nuostatas. Nuosprendžio ir liudijimo perdavimo kriterijus įtvirtina Susitarimo 4 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai susitariančiajai šaliai, kai:

a) kita susitariančioji šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena ar

b) kita susitariančioji šalis yra pilietybės valstybė, kurioje nuteistasis asmuo negyvena, tačiau į kurią jis (ji) bus deportuotas, atleidus jį (ją) nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita, vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone ar

c) kita susitariančioji šalis yra valstybė, kurios pilietybės nuteistasis asmuo neturi, tačiau su kuria jį sieja tokie glaudūs ryšiai, kad perdavimas laikomas tinkamu, ir šios susitariančiosios šalies kompetentinga institucija sutinka su nuosprendžio ir liudijimo perdavimu. Jei glaudūs nuteistojo asmens ryšiai pagrįsti įprastine gyvenamąja vieta, jis (ji) turi būti teisėtai gyvenęs kitoje susitariančiojoje šalyje be pertraukos bent penkerius metus ir toje valstybėje turi turėti nuolatinę teisę į gyvenamąją vietą.

Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys, kai nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, tai yra, kai:

a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje;

b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone;

c) nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad Š. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir iki išvykstant į Norvegijos Karalystę vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų jis gyveno Lietuvos teritorijoje, Kauno mieste. Todėl nuteistojo nesutikimas dėl Norvegijos Karalystės nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje šiuo atveju nėra veiksnys, lemiantis šio nuosprendžio nepripažinimą, kadangi visi kiti kriterijai yra tenkinami. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kai vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė nuteistajam atlikus 1/2 bausmės jį paleisti lygtinai išduodančioje valstybėje, nepatenka į Susitarime nurodytą aplinkybių sąrašą, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti 2017 m. rugsėjo 29 d. Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo nuosprendį, todėl nuteistojo gynėjos argumentas dėl galimybės būti lygtinai paleistam Norvegijos Karalystėje laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.Nuosprendžio pripažinimui taip pat neturi reikšmės nuteistojo šeiminė padėtis. Nors advokatė skunde teigia, kad Š. G. su savo Švedijos pilietybės drauge turi mažametį vaiką, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nėra pateikta. Nuteistasis nėra susituokęs, todėl spręsti apie jo partnerystės glaudumą aukštesnysis teismas negali. Be to, Š. G. draugė yra ne Norvegijos Karalystės, tačiau Švedijos pilietė, taigi, su Norvegijos Karalyste jo nesieja jokie socialiniai ryšiai. Nors advokatė skunde nurodo, kad nuteistasis po bausmės atlikimo planuoja gyventi ir dirbti Švedijoje, tačiau 2017 m. rugsėjo 29 d. Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad Š. G. kartu su kitu kaltinamuoju (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiu) planavo grįžti į Lietuvą ir būtent čia realizuoti Norvegijoje pagrobtus daiktus (prabangių automobilių dalis). Tai patvirtina, kad Š. G., priešingai nei teigiama pateiktame skunde, nėra nutraukęs visų ryšių su Lietuvos Respublika, čia jis turi pažinčių, giminaičių bei asmeninių interesų, todėl daryti išvadą, kad bausmės vykdymas vykdančiojoje valstybėje neužtikrins siekio palengvinti nuteistojo asmens socialinę reabilitaciją, nėra pagrindo.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam Š. G. 2017 m. rugsėjo 29 d. Norvegijos Karalystės Oslo tingrett pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo gynėjos advokatės skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 365 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Š. G. gynėjos advokatės Marijos Šlapikienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.