Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-64-267/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
2A-64-267/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė (pran.)
Ieškovas
S., S. L., N. K.
Atsakovas
V., V. V.
Advokatai
Ričardas Ralys, Jūratė Bieliauskienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėjas J. Stubrys Civilinė byla Nr. 2A-64-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; (S) 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovei S. L., ieškovės atstovui advokatui Ričardui Raliui, atsakovui V. V., atsakovo atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. L. ir N. K. ieškinį atsakovui V. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje R. V. ir F. V., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. L. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas V. V. yra jos nepilnamečio sūnaus N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, paliekant N. K. tą patį vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, gimimo vietą, tautybę bei įrašo numerį gimimo metrikų knygoje, o gimimo liudijimo skiltyje „vaiko tėvas“ įrašant V. V. anketinius duomenis; 2) nustatyti sūnaus N. K. gyvenamąją vietą kartu su motina; 3) priteisti iš atsakovo V. V. lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui – po 400 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės; 4) priteisti iš tėvo V. V. išlaikymo įsiskolinimą 14400 Lt už tris metus ((duomenys neskelbtini)); 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu artimai bendravo iki (duomenys neskelbtini), t.y. su V. V. gyveno faktinėje santuokoje iki nurodytos datos, atsakovui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovė pagimdė sūnų N. K.. Ieškovės teigimu, dar iki sūnaus gimimo jos ir atsakovo santykiai labai pablogėjo, tolesnis gyvenimas nesusiklostė dėl charakterių nesuderinimo ir jų santykiai nutrūko iki sūnaus gimimo. Nurodė, kad apie tai, jog ieškovė yra nėščia ir laukiasi kūdikio, atsakovas žinojo, to kūdikio jis nepripažino nuo pat jo gimimo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su R. L., kuris ieškovės ir atsakovo sūnų pripažino kaip savo ir jį augino. Ieškovės teigimu, iškart dėl tėvystės nustatymo ji nesikreipė, nes nenorėjo psichologiškai traumuoti sūnaus. Šiuo metu ieškovės sūnui tapo žinomos tikrosios jo gimimo aplinkybės ir tikrasis tėvas, todėl jis išreiškė norą, kad būtų nustatyta tėvystė įstatymų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė, kad ieškovės S. L. nepilnamečio sūnaus N. K. tėvas yra V. V. ir vaiko gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „tėvas“ įrašė „V. V.“; 2) nepilnamečio N. K. gyvenamąją vietą nustatė su motina S. L.; 3) priteisė iš atsakovo V. V. sūnaus N. K. išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos – (duomenys neskelbtini) iki sūnaus N. K. pilnametystės, nepilnamečiam skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną S. L.; 4) priteisė iš atsakovo V. V. sūnaus N. K. naudai 11960,71 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skiriant motiną S. L.; 5) nustatė, kad atsakovas V. V. priteistą 11960,71 Lt skolą sūnui N. K. privalo sumokėti, šiais terminais bei dydžiais: nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 3986,90 Lt, iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 3986,90 Lt, iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 3986,91 Lt. Tuo pačiu teismas priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo V. V. 9,15 Lt už procesinių dokumentų įteikimą byloje. Teismas pažymėjo, jog byloje dėl tėvystės nustatymo buvo atlikta DNR ekspertizė ir gauto ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad V. V. yra N. K. tėvas su 99,99999 % tikimybe. Todėl teismas, nurodęs, kad atsakovas V. V. sutiko su atliktos ekspertizės išvadomis, nustatė, jog V. V. yra N. K. tėvas. Nustatė N. K. gyvenamąją vietą su ieškove, t.y. motina, kadangi sūnus nuo gimimo gyvena su ja, tėvas jo nelankė, jaunuolis jo nepažįsta. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo, nenukrypti nuo formuojamos teisminės praktikos, priteisiant iš atsakovo sūnaus N. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teisme (duomenys neskelbtini) dienos iki jo pilnametystės, įvertinus tai, jog atsakovas iš viso turi tik vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą. Teismo vertinimu, 400 Lt bent minimaliai padės užtikrinti nepilnamečio N. K. interesus bei tuo pačiu nepažeis kitos atsakovo nepilnametės dukters interesų, įvertinant tai, jog atsakovas turi statybininko specialybę ir dirba savarankiškai. Remdamasis tais pačiais motyvais ir argumentais, teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui už tris metus (duomenys neskelbtini), kadangi parengiamajame teismo posėdyje atsakovas, neigdamas tėvystę, pripažino faktą, jog išlaikymo nepilnamečiam N. K. neteikė. Tačiau išlaikymo įsiskolinimo sumą teismas apskaičiavo, atsižvelgęs į per visą nurodytą laikotarpį galiojusius minimalius mėnesinių algų dydžius. Teismas laikė būtinu nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką dėl nepilnamečiam sūnui priteistos įsiskolinimo sumos išieškojimo iš atsakovo, kadangi atsakovas kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atsakovo ir nepilnamečio vaiko prievolinių santykių turinį, byloje nustatė sprendimo dalies dėl 11960,71 Lt priteisimo įvykdymo tvarką bei terminus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui, ieškovų ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti dalinai ir priteisti iš atsakovo jo sūnui N. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, vaiko motiną skiriant priteistų lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise; 2) panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarkos, ieškovų ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarkos atmesti visiškai; 3) panaikinti sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir ieškovų ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmesti visiškai. Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą. Tuo pačiu atsakovas prašo iš ieškovų priteisti jo turėtas išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo bei atstovavimo teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą pagal pateiktą ieškovų prašymą ir nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Kadangi tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, todėl, atsakovo manymu, šis ieškovų reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, taip pat teismas negalėjo priimti sprendimą šiuo klausimu, nes tokio sprendimo priėmimui prieštarauja CPK 22 str. nuostatos.

2. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymą. Teismų praktika buvo suformuota ekonominio pakilimo metu, todėl 800 Lt išlaikymas vienam vaikui neatrodė nepakeliama našta tėvams. Pirmosios instancijos teismui atsakovas nurodė, kad dirba pagal susitarimą laikinus ir nepastovius darbus ir neaišku, kodėl teismas atsakovo pastangas išlaikyti šeimą nevertino, o atsakovo darbo praradimą vertino kaip sąmoningą jo veiklą. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kodėl jis laikė, kad atsakovas sąmoningai nedirba, o ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, jog atsakovas vengia darbo. Todėl, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šių dienų realijas ir priteisti ne didesnį negu 200 Lt išlaikymą atsakovo sūnui N. K..

3. Teismas neteisingai taikė CK 3.200 str. normas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas, vadovaujantis ne tais pačiais motyvais, kaip išlaikymas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų ir savo sprendimo neargumentavo. Ieškovų teisė reikalauti išlaikymo įsiskolinimo nėra absoliuti. Ji gali būti taikoma nepažeidžiant atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovai pripažino, kad atsakovui apie tai, jog jis turi sūnų, nepranešė, nesuteikė jokios informacijos ir nepateikė nei vieno įrodymo, liudijančio, kad atsakovas turėjo žinoti apie sūnaus gimimą arba bent numanyti apie tai. Atsakovas, nežinodamas apie tai, kad gimė ir auga jo sūnus, negalėjo ir neprivalėjo vykdyti savo pareigos išlaikyti sūnų. Atsakovui nežinant ieškovo gimimo fakto bei aplinkybių, reikalauti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo yra neteisinga ir nesąžininga. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 14400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo atmesti kaip nepagrįstą, neteisingą, nesąžiningą ir neprotingą. Atsakovo manymu, dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti ieškovo motina, kuri, žinodama, kad gali naudotis savo civilinėmis teisėmis ir nustatyti gimusiam vaikui tėvystę bei gauti iš vaiko tėvo išlaikymą, savo civilinėmis teisėmis nesinaudojo. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė visus duomenis apie savo ir savo šeimos pajamas, tačiau teismas jų visiškai nevertino, neanalizavo bei priteisė kaip išlaikymo įsiskolinimą 11960,71 Lt sumą, kuri šiuo metu viršija visą metinį atsakovo šeimos biudžetą.

Atsiliepimas

Ieškovai N. K. ir S. L. atsiliepimais į atsakovo V. V. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma, jog teismas, priteisdamas išlaikymą, po 400 Lt periodinėmis išmokomis priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai nustatė išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į vaiko poreikius (maistą, būstą, aprangą, mokslą, sveikatą ir kt.), tėvų turtinę padėtį. Ieškovų manymu, atsakovo reikalavimas nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo yra visiškai niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas, kadangi išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnametis vaikas pagal kilmę įgyja nuo gimimo dienos ir vaiko kilmė iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su teismo sprendimu, nustatančiu tėvystę ir tuo pačiu tėvų ir vaikų tarpusavio pareigos atsiranda nuo vaikų gimimo dienos. Be to, pažymima, jog teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes tokiu sprendimu saugomos ir ginamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti lūkesčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas yra skundžiamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyse.

Apeliacinio skundo argumentais ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria apelianto ir ieškovės vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Skunde teigiama, kad šis ieškovų reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, nes tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo.

Įstatymas numato, kad, vaikui gimus nesusituokusiems tėvams ir šiems kartu negyvenant, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų bendru susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Tokiais atvejais tėvų susitarimas turi būti pateikiamas teismui. Nagrinėjamoje byloje toks tėvų susitarimas nebuvo pateiktas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl tėvystės nustatymo, remdamasis CK 3.169 str. nuostatomis pagrįstai nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove S. L..

Apeliantas nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš jo priteisė per didelį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, o ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas visiškai nepagrįstai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį ir finansines galimybes teikti ieškovui priteisto dydžio išlaikymą.

Kolegija pažymi, jog įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, iš esmės rėmėsi Lietuvos teismų suformuota praktika, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d., kuri numato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.).

Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymas per mėnesį vidutiniškai sudaro 800 Lt, tačiau pateiktos išlaikymo – poreikių sąmatos rašytiniais įrodymais nepagrindė (b.l. 12). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pagal turto registracijos duomenis nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi du lengvuosius automobilius (b.l. 51, 56). Atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei jo vardu registruotų transporto priemonių (b.l. 51, 56). Be to, atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą F. V., kuriai taip pat reikalingas išlaikymas (b.l. 30). Atsakovas turi savo vardu įregistravęs individualią įmonę (b.l. 72), tačiau dėl sąstingio statybos sferoje šiuo metu darbo neturi ir dirba pagal susitarimą tik laikinus ir nepastovius darbus.

Teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo darbo neturėjimą vertino kaip sąmoningą, atsakingą jo apsisprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių prielaidų, įgalinančių pagrįsti tokią teismo išvadą. Todėl į tai, kad atsakovas neturi pastovaus darbo ir verčiasi laikinais padieniais darbais, būtina atsižvelgti ir sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą. Be to, atsakovui yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 98 – 99). Tai taipogi suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos vertinimu, iš atsakovo priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį mažintinas iki 200 Lt dydžio, pripažįstant, kad 200 Lt dydžio išlaikymas labiausiai atitiks proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reikalavimus.

Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui N. K. iš atsakovo V. V. priteistas kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Lt, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas sumažinant iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą iki 7200 Lt (200 Lt x 36 mėnesiai už laikotarpį (duomenys neskelbtini)). Taip pat konkrečia suma (2660 Lt) priteistinas išlaikymas už laikotarpį (duomenys neskelbtini). Iš viso už laikotarpį (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. K. iš atsakovo V. V. priteistina 9860 Lt išlaikymo, nepilnamečiui priteistų lėšų tvarkytoja skiriant motiną S. L..

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovų reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas, nes dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti ieškovo motina, kuri, žinodama, jog gali naudotis savo civilinėmis teisėmis ir nustatyti gimusiam vaikui tėvystę bei gauti iš vaiko tėvo išlaikymą, šiomis teisėmis nesinaudojo. Esant tokiai situacijai, jog dėl ieškovės pasyvaus elgesio praeityje nebuvo kreiptasi dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo, teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, kad sutinkamai su CK 3.200 str. reikalavimais išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo nuo teisės į jį atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiuo atveju pažymėtina, jog viena iš reikšmingiausių aplinkybių, spendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu būdu negali būti nustatomas, atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Todėl šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas kol kas negali sumokėti iš karto visos teismo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Todėl teismas savo iniciatyva byloje nustato sprendimo dalies dėl 9860 Lt priteisimo iš atsakovo įvykdymo tvarką bei terminus, t.y. priteistą skolos sumą atsakovas turi sumokėti dalimis iki konkrečių datų (CPK 271 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, keičia skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo tvarkos nustatymo pakeisti.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus N. K., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis: 9860 Lt (devynis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt litų) už laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2010-03-22 iki sūnaus N. K. pilnametystės, nepilnamečiam priteistų lėšų tvarkytoja skiriant motiną S. L..

Atsakovas V. V. priteistą 9860 Lt skolą sūnui N. K. privalo sumokėti, šiais terminais bei dydžiais:

1. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 2465 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus);

2. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 2465 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus);

3. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 2465 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus);

4. iki (duomenys neskelbtini) sumokėti 2465 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus).

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaD. Burbulienė