Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-01-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-45-651/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-26
Bylos Nr.
AN2-45-651/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00936-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
A. Č.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-45-651/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00936-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad jis 2017-06-18 19.17 val., S. g., K., nesilaikydamas kelio ženklo Nr. 540 nustatyto draudimo, sustojo ir paliko transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėti zonoje, kurioje draudžiama stovėti. Šiais savo veiksmais A. Č. nesilaikė nurodomojo kelio ženklo Nr. 540, esančio Kelių eismo taisyklių 1 priede, reikalavimų ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Nesutikdamas su nutarimu A. Č. skundu Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašė panaikinti nutarimą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi A. Č. skundo netenkino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu A. Č. prašo priimti naują nutartį ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą. Nurodo, kad jo kaltės Institucija, surašiusi nutarimą, neįrodė.Nesutinka su Institucijos nurodymu, kad jis neturėjo galimybės į S. gatvę įvažiuoti iš P. gatvės, nes ten neva yra pastatyta tvora ir nurodo, kad toje vietoje yra ne tvora, o vartai ir jis pro juos gali važiuoti. Įvažiuojant į S. gatvę iš P. gatvės, ženklo draudžiančio statyti automobilius, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos gatvių apšvietimo gauta ženklų išdėstymo schema.Mano, kad jis nubaustas nepagrįstai ir dėl to, kad jo pažeidimas užfiksuotas S. gatvėje, tačiau ženklas Nr. 540 pastatytas St. gatvėje. Be to, teigia, kad ženklai Nr. 540 ir 543 šioje gatvėje atsirado tik 2017-06-30. Taip pat nėra aišku, kurio ženklo reikalavimų jis nesilaikė. Nutarimu nubaustas už ženklo Nr. 540 nesilaikymą, tačiau teismui pateiktame akte nurodyta, jog baudžiamas už ženklo Nr. 332 nesilaikymą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Čeponio skundą atmesti. Teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, nepadarė jokių materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų.Apeliacinis skundas atmestinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad pažeidėjas iš esmės nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir prašo panaikinti nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad jis į S. gatvę įvažiavo iš P. gatvės ir ten ženklo, draudžiančio stovėti toje zonoje, nėra. Be kita ko, tvirtina, kad ženklas Nr. 540 stovi ne S. gatvėje, kur buvo pastatytas jo automobilis, o St. gatvėje. Pažymi ir tai, kad ženklas Nr. 540 įrengtas tik 2017-06-30, t. y. po nusižengimo užfiksavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už kelio ženklo Nr. 540 nesilaikymą. Nutarimu nubaustas taip pat už šio ženklo nesilaikymą. Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus pranešime/akte „Dėl galimo administracinio nusižengimo“ nurodytas ženklo, kurio nesilaikė pažeidėjas, Nr. 33, o ne Nr. 540, pažeidimo esmės nekeičia. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime aiškiai nurodyta, kad A. Č. nubaustas už kelio ženklo Nr. 540 nesilaikymą. Taigi pažeidėjui buvo aišku kurio ženklo jis nesilaikė, todėl pranešime/akte nurodytas klaidingas ženklo numeris, įtakos nusižengimo konstatavimui neturi. Pažeidimas užfiksuotas S. gatvėje, ties 29 namu. Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 10-12), kelio ženklų įrengimo schemų matyti, kad ties įvažiavimu į St. gatvę yra pastatytas ženklas Nr. 540, draudžiantis stovėti nurodytoje zonoje. Kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ imperatyviai nustato, kad visą parą, jei laikas nenustatytas, transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už kelio ženklo, išskyrus specialiai stovėti skirtas vietas, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais ir (ar ) horizontaliuoju ženklu. Šiuo atveju iš pateiktos kelių schemos matyti, kad S. gatvė įeina į ženklo Nr. 540 galiojimo zoną. Apelianto argumentai, jog jo negalėjo nubausti už šio ženklo nesilaikymą, nes jis automobilį pastatė ne St. gatvėje, o S. gatvėje, atmestini kaip nepagrįsti. Nesutikta su apeliantu, jog ženklas Nr. 540 atsirado tik 2017-06-30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-06-30 S. gatvėje buvo įrengti kelio ženklai pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos suderintą kelio ženklų įrengimo schemą. Apelianto tvirtinimu, kelio ženklas Nr. 540 taip pat buvo įrengtas tik 2017-06-30, tačiau su tuo nesutiktina. Iš 2017-06-18 pranešimo/akto, 2017-06-18 galiojusių kelio ženklų schemų matyti, kad kelio ženklas Nr. 540 nusižengimo padarymo dieną stovėjo ties St. gatvės įvažiavimu (b. l. 10-11, 22-23). 2017-06-30 buvo pakeisti kelio ženklai, tačiau teismas remiasi tais ženklais, kurie galiojo ne po nusižengimo padarymo, o būtent nusižengimo padarymo metu. Kaip teisingai nurodė Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, pažeidėjo pateiktos nuotraukos su kelių ženklinimu taip pat yra darytos po nusižengimo padarymo, todėl jomis vadovautis teismas neturi pagrindo. Atsižvelgus į tai, argumentas, jog pažeidimo padarymo dieną nebuvo kelio ženklo Nr. 540, atmestini kaip nepagrįsti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis į S. gatvę įvažiavo iš P. gatvės, kur ženklo, draudžiančio stovėti toje zonoje, nebuvo, o pamatyti kad ties įvažiavimu į St. gatvę, buvo šis ženklas, negalėjo. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė paneigia nusižengimo padarymo faktą.Institucija, surašiusi nutarimą, tvirtina, kad įvažiuoti į S. gatvę iš P. gatvės neįmanoma, nes ten yra pastatyta tvora, o pro vartelius gali patekti tik pėstieji ir pateikia šios vietovės žemėlapius, iš kurių matyti, kad įvažiavimas iš P. gatvės į S. gatvę yra galimas tik iki 5 namo, po to yra horizontali linija, žyminti tvorą (b. l. 31-32). Apeliantas tvirtina, kad pravažiavimas yra laisvas, nes yra įrengti vartai per kuriuos jis turi teisę važiuoti ir pateikia nuotraukas, patvirtinančias šiuos argumentus (b. l. 64-65). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad nors ir apeliantas pateikė duomenis, jog per P. gatvę įmanoma patekti į S. gatvę pro joje įrengtus vartus, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad būtent per P. gatvę pažeidėjas ir įvažiavo į S. gatvę. Byloje nustatyta, apeliaciniu skundu ši aplinkybė nėra ginčijama, kad nusižengimą padarė A. Č., o ne jo sūnus V. Č.. Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra S. gatvės gyventojas ir turi galimybę automobiliu į S. gatvę patekti iš P. gatvės, t. y. jis naudojasi servitutu ir pro įrengtus vartus turi teisę pravažiuoti. Tačiau duomenų, kad A. Č. taip pat būtų S. gatvės gyventojas ir turėtų teisę naudotis servitutu nėra patvirtintas jokiais duomenimis. A. Č. gyvenamąją vietą yra deklaravęs L. aikštėje. Nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad A. Č. turi teisę važiuoti per S. gatvėje įrengtus vartus, t. y. kad turi galimybę į S. gatvę įvažiuoti iš P. gatvės. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucija, surašiusia nutarimą, kad iš automobilio pastatymo krypties taip pat galima matyti, kad A. Č. į S. gatvę įvažiavo pro St. gatvę, ties kurios įvažiavimu ir buvo ženklas, draudžiantis šioje zonoje statyti automobilius. Argumentas, kad apsuko automobilį, vertintina tik kaip gynybinė pažeidėjo versija. Esant išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje pateikti duomenys įrodo, kad A. Č. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė