- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-406-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00175-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Gintarė Norkeliūnaitė
- Nuteistasis
- S. B.
- Civilinis ieškovas
- R. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Civilinis atsakovas
- Draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“
- Advokatai
- Dževaldas Joneliūnas
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-327/2015
Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00175-2013-1
2015 m. birželio 25 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorėms Vilijai Šalčiuvienei ir Reginai Juškevičienei, nuteistajam S. B., jo gynėjui advokatui Nerijui Plėdžiui, civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo S. B. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą.
Iš S. B. priteista nukentėjusiajam R. V. 869 (aštuoni šimtai šešiasdešimt devyni) eurai bylos nagrinėjimo (advokato atstovavimo pagalbos) išlaidų.
R. V. priteista iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 5000 (penki tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
R. V. priteista iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 123497847) 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Civiliniam ieškovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. 300600197) priteista iš civilinio atsakovo – Draudimo kompanijos „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 17377 (septyniolika tūkstančių trys šimtai septyniasdešimt septyni) eurai turtinei žalai atlyginti už sunkvežimio „MAN 26.372“, v/n (duomenys neskelbtini) nepataisomą sugadinimą.
Civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) civilinis ieškinys dalyje dėl 3794 eurų patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dėl 3025 eurų patirtų nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2013-05-20 apie 14.20 val. Varėnos r., kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 55 km 450 m vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką „Volvo FH12.420“, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ“, v/n SR 686, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 28 p., 105 p., 106 p., 122 p., 123 p., 125 p. reikalavimus (iki 2014-10-11 galiojusia redakcija), t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, suartėdamas su priešinga kryptimi važiavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu sunkvežimiu „Man 26.372“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., pavojingai manevruodamas, prasilenkimo metu važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo sudarydamas kliūtį, tada sugrįžo link dešiniojo kelkraščio ir susidūrė su šiuo sunkvežimiu, dėl ko įvyko eismo įvykis ir R. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl atviro skeveldrinio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžimo su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu.
Šalies argumentai
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžio dalį ir pripažinti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ teisę į civilinį ieškinį dalyje dėl patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dėl patirtų nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo civilinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo palikti civiliniam ieškovui teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD įstatymas) įstatymo 2 str. 5 d. sąvokos išaiškinimu Eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Žalos nustatymą ir atlyginimą reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. numatyta, kad „Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.“ Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje pareigos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą žalą pagrindas yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat TPVCAPD įstatymas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos neviršija TPVCAPD įstatymo 11 str. numatytos sumos, todėl ieškinys reiškiamas tik civiliniam atsakovui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje.
Nukentėjusysis R. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžio dalį; S. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams; priteisti R. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52924 (penkiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis) eurus neturtinės žalos atlyginimo; pripažinti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ teisę į civilinį ieškinį dalyje dėl 3794 eurų patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dėl 3025 eurų patirtų nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo civilinio proceso tvarka; kitose dalyse palikti nuosprendį nepakeistą. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai taikė teisės normas dalyje dėl bausmės skyrimo, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį kaltinamojo atžvilgiu. Skundą dėl bausmės kaltininkui argumentuoja BK 61 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. įtvirtintomis taisyklėmis. Nenustačius kaltinamajam atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas skirdamas bausmės dydį nuo matematinio bausmės vidurkio, numatyto BK 281 str. 3 d., galėjo nenukrypti arba skirti bausmę aukščiau vidurkio, t. y., S. B. teismas turėjo pagrindą skirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat mano, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra nustatytas S. B., kaip vairuotojo nusikalstamas nerūpestingumas, sukėlęs skaudžias pasekmes, privalėjo taikyti BK 67 str. 3 d. ir atimti S. B. teisę vairuoti transporto priemones. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį bei tai, kad žalą padaręs fizinis asmuo dabartiniu metu neturi lėšų žalai atlyginti, negali būti pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydį. Apelianto patirti kūno sužalojimai yra sunkūs, su išliekamaisiais padariniais, t. y. amputuota koja dėl ko išgyvena šiuo metu bei išgyvens visą likusį gyvenimą. Dalis jo gyvenimo bus susijusi su kojos protezo naudojimu, pagerinimu, protezo keitimu. Jo nuomone, reikalaujama 57924 eurų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių, todėl turėjo būti priteista visoje apimtyje, paskirstant tarp civilinių atsakovų draudimo kompanijos “BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje (5000 eurų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (52924 eurai).
Civilinis atsakovas UAB „Esola“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendžio dalį ir priteisti R. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 (penkių tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, nuspręsdamas priteisti iš civilinio atsakovo “BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtinei žalai atlyginti, visiškai nepasisakė dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. veiksmais padarytų KET reikalavimų pažeidimų ir jų įtakos jam padarytai žalai atsirasti. Teismas nevertino, kad 2013-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2336 (13) nustatyta, kad sunkvežimio „Man 26.372“ stabdžių sistema neatitiko techninių reikalavimų. Išvadoje nurodyta, jeigu R. V. būtų stabdęs efektyviai ir važiavęs arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio kelkraščio priešpriešinio prasilenkimo su vilkiko „Volvo FH12.420“ metu, vilkikas „Volvo FH12.420“ jau būtų sugrįžęs ir važiavęs savo važiuojamoje dalyje ir eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes transporto priemonės būtų prasilenkusios. Eismo įvykyje dalyvavusiems abiems vairuotojams keliami vienodi KET reikalavimai ir teismas turėjo įvertinti ar R. V. pažeidė KET reikalavimus ir spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 str. numatytų padarinių. Šiuo atveju teismas įvertino tik vieno iš eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų reikšmę eismo įvykiui ir visiškai nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nukentėjusiojo R. V. padarytų pažeidimų. R. V., prieš važiuodamas sunkvežimiu „Man 26.372“, neįsitikino, jog jis yra tvarkingas ir eksploatavo techniškai netvarkingą sunkvežimį, tuo pažeidė KET 15, 235 ir 236 punktų reikalavimus. Atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui R. V. turėjo sustabdyti transporto priemonę arba ją aplenkti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tuo tarpu R. V. sukdamas į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sudarė kliūtį vilkiko „Volvo FH12.420“ vairuotojui S. B., kuris užbaigęs lenkimo manevrą jau buvo sugrįžęs į savo važiuojamąją kelio dalį. Tokiu būdu sunkvežimio „Man 26.372“ vairuotojas, nevažiuodamas kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, neįsitikinęs, jog nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, pats pavojingai manevravo ir pažeidė KET 105, 125 ir 134 punktų reikalavimus. Iš specialisto išvados ir vietos apžiūros protokolo nustatytų vilkiko „Volvo“ ratų stabdymo žymių matyti svarbi aplinkybė, kuri nuosprendyje nenurodyta, kad tuo metu, kai kaltinamasis S. B. efektyviai stabdė ir nukentėjusysis R. V. nusprendė pasukti jo vairuojamą automobilį į kairę pusę, kaltinamojo S. B. vairuojamo vilkiko „Volvo“ kairės pusės ratai buvo vieno metro atstumu nuo kelio ašinės linijos, o tai akivaizdu, kad didžioji automobilio „Volvo“ dalis jau buvo grįžusi ir užėmusi dešinę kelio dalį. Dėl to nukentėjusiajam nebuvo pagrindo sukti į priešpriešinę kelio pusę, kurios dalis buvo labiau užimta nei jo važiuojamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kad paties nukentėjusio R. V. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, todėl teismo priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažintinas per pusę.
Nuteistasis S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendį bei priimti naują, S. B. išteisinantį nuosprendį. Skundą grindžia netinkamu baudžiamojo įstatymo aiškinimu bei taikymu. Nurodo, jog teismas preziumuoja, kad nuteistasis pažeidė KET nuostatas, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiuoju pripažinto R. V. parodymus. Skundžiamame nuosprendyje nedetalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais S. B. pažeidė kiekvieną aprašomojoje dalyje įvardintą KET reikalavimą, kaip kiekvienas iš jų susijęs su kilusiais neigiamais padariniais ir kokie byloje esantys duomenys tai įrodo. Be to, teismas tinkamai neargumentavo ir to, kokie konkretūs (be R. V. paaiškinimų) duomenys leidžia teigti, kad S. B. į priešingą eismo juostą nebuvo trumpam išvažiavęs tik tam, kad aplenktų kitą transporto priemonę, ką padaręs, grįžinėjo į savo eismo juostą. Toks manevras pagal KET 141 p. yra visiškai teisėtas, ką ignoravo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas. Apylinkės teismo nuosprendyje padaryta prielaida, jog „kaltinamojo vairuotai transporto priemonei saugiu atstumu atliekant kitos transporto priemonės lenkimo manevrą, nukentėjusiajam nebūtų buvę jokio būtinumo stabdyti savo transporto priemonę bei išvažiuoti į kairės pusės eismo juostą ar kitaip keisti judėjimo kryptį“, ne tik prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui, tačiau rodo šališką teisėjo vertinimą ir palankumą vieno eismo dalyvio atžvilgiu. Nuosprendyje nevertinta aplinkybė, jog būtent R. V. pažeidė KET reikalavimus – išvažiavo į priešingą eismo juostą, nors privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo krašto (KET 125 p.), vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę (KET 15 p.), kas ir lėmė eismo įvykį. R. V., kuris tyrimo metu buvo pripažintas specialiuoju liudytoju, nurodytos aplinkybės apie įvykių eigą vertintinos kritiškai. Esant kitokiems jo paaiškinimams apie eismo įvykio aplinkybes, atsakomybė dėl eismo įvykio būtų atsiradusi jam. Kasacinio teismo 2009-03-24 apžvalgoje nurodoma, kad nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad R. V. tokią galimybę turėjo, tad teismo pozicija dėl S. B. kaltės, tuo neigiant R. V. kaltės galimybę, yra nepagrįsta. Teismas selektyviai atsirinkdamas jam tinkančio vieno asmens, kuris galėjo vengti pačiam gresiančios atsakomybės, parodymus, nenustatęs būtinų nusikaltimo sudėties požymių, konstatavo, kad kaltas S. B., tokį įsitikimą remdamas vien R. V. pozicija. R. V. nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu, nes R. V. parodymai, duoti prieš tai neaiškiu būdu susipažinus su byloje esančiais duomenimis, nėra ir negali būti laikomi patikimais bei teisėtais. Atmetus prašymą dėl akistatos su R. V., suvaržant S. B. teisę į gynybą bei rungtyniškumo ir teisingumo principus atitinkantį baudžiamąjį procesą, buvo užkirstas kelias patikrinti R. V. parodymų patikimumą bei teisingumą. Nenustačius anksčiau išdėstytų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų bei byloje esančių abejonių, privalu vadovautis principu, kuris teigia, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 305-307 str. įtvirtintus reikalavimus, BPK 7 str. įtvirtintą rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principus; S. B. teisę į gynybą (BPK 10 str., 44 str. 7 d.), teisę į teisingą teismą (BPK 6 str., Konstitucijos 31 str. 6 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.). Nuosprendis grįstas prielaidomis, ignoruoti S. B. parodymai bei jį teisinantys V. V., V. S., iš dalies V. Š. parodymai. Skiriant bausmę ir sprendžiant dėl žalos atlyginimo nevertintas R. V. elgesys, dėl kurio kilo tokio masto neigiami padariniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis S. B. ir jo gynėjas, civilinio ieškovo UAB „Statmonta“ atstovas, civilinio atsakovo UAB „Esola“ atstovas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais.
Prokurorė prašė visus apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniai skundai netenkinami.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nuosprendyje turi būti tiksliai ir neginčytinai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, aptarti įrodymai, neginčytinai patvirtinantys kaltinamojo jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą ir visų nusikaltimo sudėties požymių buvimą kaltininko veikoje. Šioje byloje buvo būtina byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyti tikslias eismo įvykio aplinkybes, kelių eismo dalyvio (-ių) KET pažeidimą, priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir padarinių bei asmens kaltę.
Nuteistasis S. B. buvo atiduotas teismui kaltinant jį nusikalstama veika, numatyta BK 281 str. 3 d., tuo, kad pažeidė KET (byloje aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) 9, 28, 105, 106, 122, 123 ir 125 punktų reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam R. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo išvadą dėl S. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.
BK 281 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Pirmos instancijos teisme S. B. kaltu neprisipažino ir parodė, jog įvykio dieną, vairuodamas tuščią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką „Volvo“ su tuščia puspriekabe, važiavo iš Vilniaus į Alytų. Tame kelio ruože norėdamas aplenkti ta pačia kryptimi važiavusį mikroautobusą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir po lenkimo, grįžinėjant į savo eismo juostą, pamatė priešais atvažiuojantį sunkvežimį, kuris pradėjo stabdyti ir pasuko į jo eismo juostą. S. B. pasuko į dešinėje pusėje esančią asfaltuotą aikštelę, tačiau minėtas sunkvežimis irgi važiavo tiesiai į tą aikštelę. Susidūrimas įvyko aikštelėje. Pastebėtina, kad tokius paaiškinimus S. B. teikė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 141-142).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pirmos instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną jis važiavo krovininiu automobiliu „Man“ iš Alytaus į Vilnių apie 80 km/h greičiu. P. V. miestelio tiesiame kelio ruože pamatė jo važiuojamosios dalies eismo juostoje atvažiuojantį vilkiką „Volvo” su puspriekabe. Matė, kad artėjančio vilkiko vairuotojas buvo sukniubęs ant vairo ir manė, kad vairuotojas miega. Bandė artėjantį vilkiką įspėti, spaudė garsinį signalą, perjunginėjo šviesas, bet vairuotojas nereagavo. Galvojo pasukti vairą dešiniau, bet dešinėje buvo griovys. Kadangi matė, kad vilkikas važiuoja labiau į kairę, t. y. į jo pusės dešinį kelkraštį, todėl pradėjo stabdyti ir suktelėjo vairą kairiau, manydamas taip išvengti susidūrimo. Kairėje pusėje buvo pieva ir taip vadinama kelio „kišenė“. Staiga priešais artėjančio vilkiko vairuotojas pakėlė galvą, pasuko savo automobilio vairą dešinėn ir pradėjo grįžti į savo eismo juostą, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti. Priešpriešai važiavęs vilkikas nelenkė jokio automobilio. Mano, kad avarija įvyko, jog vilkiko „Volvo“ vairuotojas užmigo prie vairo.
Pirmos instancijos teismas nuosprendį grindė įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, fotolentele, 2013-07-26 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-09-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir kita rašytine bylos medžiaga. Pirmos instancijos teismas, remdamasis ištirtų įrodymų analize, nustatė, kad „kaltinamojo veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą lėmė eismo įvykio kilimą, ir toks išvažiavimas buvo padarytas neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo forma – ir turėjo tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių.“
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo darytomis išvadomis. Baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo konstitucinė pareiga yra siekti, kad kiekvienoje byloje būtų teisingai nustatytos bylos aplinkybės bei tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka aukštesnysis teismas atliko įrodymų tyrimą, buvo apžiūrėtos sunkvežimio „Man“ padangos bei apklaustas ekspertas V. Š., kuris patvirtino specialisto išvadą ir ankstesnius jo parodymus.
Nustatinėjant tiesą tiriamu atveju svarbu nustatyti priežastį ryšį. Priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis 2K-127/2010).
Byloje esančių įrodymų analizė leidžia teigti, kad nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog S. B. kaltė yra įrodyta. 2013-09-19 specialisto išvados turinys atskleidžia, jog techniniu požiūriu priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo abiejų vairuotojų veiksmai. Specialistas, pateikdamas išvadą, eismo įvykį ir eismo dalyvių veiksmus įvertino techniniu požiūriu, tačiau priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra svarbus ne tik techniniu, bet ir teisiniu požiūriu. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2013).
Minėta 2013-09-19 specialisto išvada patvirtina, kad abu automobiliai susidūrė kelio Varėna – Vilnius kairėje pusėje ties čia esančio kelio praplatėjimo viduriu (t. 2, b. l. 113). Anot minėtos specialisto išvados (8 p.), techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad priešpriešinio prasilenkimo su sunkvežimiu „Man 26.372“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu, vilkiko „Volvo FH12. 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. B. važiavo priešpriešinio eismo juosta. Sunkvežimio „Man 26.372“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. V. veiksmai – vilkiko „Volvo FH12. 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. B. sudarius kliūtį sunkvežimio „Man“ eismo juostoje, R. V., esant techniškai netvarkingiems stabdžiams, neturėdamas techninės galimybės iki betarpiško suartėjimo su vilkiku sustoti kaip galima arčiau kelio Varėna – Vilnius dešiniojo krašto, ir dėl to vengdamas susidūrimo, nusuko sunkvežimį į kelio Varėna – Vilnius kairę pusę, – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Aukštesniojo teismo nuomone, tiriamu atveju, vertinama, kad esant geram matomumui ir sausai kelio dangai, S. B., kaip pats ir nurodo, o tai nepaneigta jokiais byloje esančiais įrodymais, galimai lenkdamas kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir baigęs lenkimą grįžo į savo eismo juostą. Nukentėjusysis teigė, kad nematė, jog S. B. aplenkinėjo automobilį, nes jei būtų matęs, tai būtų kitaip vertinęs situaciją ir taip numatęs galimus tolimesnius S. B. veiksmus bei nepriėmęs sprendimo – sukti į priešpriešinę eismo juostą. Nukentėjusysis kėlė versiją, kad kaltinamasis užmigo prie vairo. Byloje eismo įvykio liudytojų nenustatyta, todėl nei S. B. lenkimo versija, nei R. V. versija, kad S. B. užmigo prie vairo nėra nei patvirtinta, nei paneigta. Specialisto 2013-09-09 išvada (t. 1, b. l. 99-113) patvirtina, kad S. B. vairuojamas vilkikas prieš eismo įvykį važiavo apie 90 km/h greičiu, o R. V. vairuojamas sunkvežimis – apie 80 km/h greičiu. Vilkikas važiavo mažesniu kaip 3,4 m. atstumu nuo kelio Vilnius – Varėna dešiniojo krašto ir likus apie 99 m atstumui iki vietos nuo kurios nukentėjusysis nusuko sunkvežimį į kairę, grįžo į kelio Vilnius – Varėna dešinįjį kraštą. Sunkvežimis „Man“ su vilkiku „Volvo“ ir jo puspriekabe susidūrė kelio Varėna – Vilnius kairėje pusėje, ties čia esančio kelio praplatėjimo viduriu. Apklaustas specialistas teismo posėdžio metu tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme, patvirtino pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad vilkiko vairuotojas iki betarpiško suartėjimo su sunkvežimiu buvo atlaisvinęs kelio Vilnius – Varėna važiuojamos dalies kairę pusę, todėl sunkvežimio „Man“ vairuotojui nenusukus į kelio Varėna – Vilnius kairę pusę, šis susidūrimas nebūtų įvykęs. Specialisto išvadoje teigiama, kad vilkiko vairuotojui S. B. sudarius kliūtį sunkvežimio eismo juostoje, R. V., esant techniškai netvarkingiems stabdžiams, neturėdamas techninės galimybės iki betarpiško suartėjimo su vilkiku sustoti kaip galima arčiau kelio Varėna – Vilnius dešiniojo krašto, ir dėl to vengdamas susidūrimo, nusuko sunkvežimį į kelio Varėna – Vilnius kairę pusę.
Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų vienareikšmiškai patvirtinančių, kad išvažiuojamas į priešpriešinio eismo juostą S. B. buvo neatsargus (KET 9 p.) ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei sudarė kliūtį jų eismui (KET 28 p.), neva persirikiuodamas neįsitikino, kad tai saugu ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 106 p.). Taip pat nesilaikė KET reikalavimų važiuoti dešine kelio puse (KET 105 p.) bei važiuoti kuo arčiau dešinio krašto (KET 125 p.). Teismo nuomone, nėra paneigta, kad S. B. padarė leistiną manevrą ir aplenkė jo eismo juosta važiavusią transporto priemonę ir iš karto po lenkimo laiku negrįžo į savo eismo juostą. Nors kaltinamojo versija dėl lenkimo nepatvirtinta kitais objektyviais bylos duomenimis, tačiau ji ir nėra paneigta. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sunkvežimio „Man“ vairuotojui pradėjus stabdyti, tarp transporto priemonių buvo apie 234 m. atstumas. Kai nukentėjusysis pasuko sunkvežimį į priešpriešinio eismo juostą, vilkikas „Volvo“ buvo apie 99 m atstumu. Nurodyti atstumai buvo pakankami išvengti susidūrimo. Spręstina, kad nukentėjusysis, pamatęs priešais atvažiuojantį vilkiką, nepagrįstai sureikšmino šią situaciją ir pasuko į priešpriešinę eismo juostą.
Pažymėtina, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui. Aukštesniojo teismo nuomone, R. V. nesivadovavo šiuo principu, nepatikėjo, kad vilkiko vairuotojas laikysis Kelių eismo taisyklių ir laiku grįš į savo važiavimo eismo juostą. Nagrinėjamu atveju, S. B. grįžo į savo eismo juostą, tačiau susidūrė su į jo judėjimo eismo juostą įvažiavusiu sunkvežimiu „Man“. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sunkvežimio darbinių stabdžių sistema neatitiko techninių reikalavimų. Spręstina, kad esant pakankamam atstumui tarp transporto priemonių bei tvarkingai sunkvežimio stabdžių sistemai buvo galimybė sustabdyti transporto priemonę „Man“ arčiau kelio Varėna – Vilnius dešiniojo krašto ir taip išvengti susidūrimo.
Eismo įvykio eiga, taip pat specialisto išvados duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad jei R. V., pastebėjęs grėsmę eismo saugumui keliantį ir kliūtį jo sunkvežimiui sudarantį vilkiką „Volvo“, būtų tik stabdęs automobilį ir važiavęs savo eismo juosta kuo dešiniau, o ne sukęs į kairę pusę, eismo įvykio ir pasekmių būtų išvengta. Šiuo atveju R. V. neadekvatus situacijos įvertinimas, tokio sprendimo priėmimas vertinamas kaip neatsargus ir nulėmęs tokią įvykių eigą ir kilusius padarinius.
Nagrinėjamoje byloje, nors specialisto išvadoje ir nurodoma, kad eismo įvykio techninė priežastis buvo abiejų eismo dalyvių veiksmai, tačiau byloje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais, kurie nepaneigti, laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, palyginus juos tiek tarpusavyje, tiek kartu su visais byloje surinktais duomenimis, konstatuotina, kad S. B., atlikęs lenkimo manevrą, iš esmės baigė jį savo važiavimo eismo juostoje, į kurią, netinkamo sprendimo pasekmėje įvažiavo sunkvežimio vairuotojas, dėl ko automobiliai susidūrė ir R. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kelio pločio atstumas, kuriame buvo užfiksuota kaltinamojo vairuoto vilkiko „Volvo“ prieš susidūrimą priešpriešinio eismo juostoje – 4,4 m nuo dešiniojo kelio krašto stabdymo kelio pradžia, esant 3,9 m jo judėjimo juostos pločiui (0,5 m priešpriešinio eismo juostoje) ir 3,8 m sunkvežimio „Man“ judėjimo juostos pločiui, ir esant 2,44 m šio sunkvežimio pločiui, automobilių prasilenkimui nebūtų trukdę.
BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nesant bent vieno privalomo konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymio, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. yra blanketinė teisės norma, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu S. B. kaltė pažeidus nurodytus KET reikalavimus neįrodyta ir nenustatyti būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai.
Esant šioms aplinkybėms, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendis, kuriuo S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 3 d., naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo S. B. išteisinamas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismui padarius teisines išvadas dėl S. B. kaltės nebuvimo, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo R. V. apeliacinio skundo reikalavimą griežtesnės bausmės paskyrimo S. B.. Nesant S. B. veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), todėl civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. ir civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų reikalavimai, susiję su civilinių ieškinių sprendimu, netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 115 str. 3 d. 2 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
S. B. pagal BK 281 str. 3 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Daiktinius įrodymus – 2 tachografų registracijos lapus saugoti prie bylos.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio ieškovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinio atsakovo Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.
R. V. ir Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.