- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e1-1253-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04130-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.4Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 1995 m. birželio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. Kauno apygardos teismo 1995 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nuosprendis pakeistas, nustatant bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmė atlikta 1995 m. rugsėjo 7 d., teistumas išnykęs;
2. 2016 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, paskiriant teismo įpareigojimus; 2016 m. lapkričio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;
3. 2017 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu vieneriems metams, paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti, 2019 m. sausio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. sukėlė fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. vasario 2 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu sudavė M. F. vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. F. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. M. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę jis pripažįsta iš dalies. Psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas. Moka lietuvių kalbą, todėl vertėjas jam nereikalingas. 2022 m. vasario 2 d. apie 21 val. jis buvo savo kambaryje adresu (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kaip bendro naudojimo virtuvėje, esančioje trečiame aukšte, M. F. garsiai šnekėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Su juo buvo dar kitas kaimynas (nežino vardo, nežino – kokiam bute gyvena). Tą vakarą buvo nedaug išgėręs (kiek tiksliai – neprisimena), nes iš ryto jam reikėjo į darbą. Jis atėjo į virtuvę, kur iš karto prie įėjimo ant kėdės sėdėjo M. Jis (L. M.) atsistojo šalia. M. ir kitas kaimynas vartojo alkoholinius gėrimus. Jis (L. M.) M. necenzūriniais žodžiais pasakė, kad jie jam atsibodo, kad „(keiksmažodis)“ čia rėkauti ir staugti, nes M., kai išgeria, visada labai garsiai kalba. Tada M. pradėjo prieš jį (kaltinamąjį) vartoti necenzūrinius žodžius „(nurodyti apklausos protokole)“ ir kitus. Po šių M. žodžių jis dešinės rankos delnu sudavė M. vieną smūgį į veido sritį (kur pataikė, tiksliai neprisimena). M. staigiai pašoko nuo kėdės ir parvertė jį ant grindų. M. užkrito visu savo svoriu ant jo ir tada kitas kaimynas, kurio vardo nežino, pakėlė M. ir atitraukė jį į šoną. L. M. neprisimena, ar jis pirmas išėjo iš virtuvės, ar M. Po šio įvykio jis (L. M.) išėjo į savo kambarį. Ar tą vakarą buvo atvykusi policija, neprisimena (b. l. 50-52).
Papildomai apklaustas įtariamasis L. M. parodė, kad jo teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, savo kaltę jis pripažįsta visiškai ir nori papildyti, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, tik nori papildyti, kad 2022 m. vasario 2 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje jis dešinės rankos kumščiu sudavė M. vieną smūgį į veido sritį. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 54-55).
Be L. M. pripažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.
Nukentėjusysis M. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. vakare, apie 21.10 val. jis buvo bendroje virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšte, kartu su kitu kaimynu S. N. (S. N.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute, kai į virtuvę atėjo dar vienas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, vardu L. Jis sėdėjo ant kėdės, kuri stovėjo netoli įėjimo į virtuvę. L. užėjo ir atsistojo priešais jį. L. buvo akivaizdžiai neblaivus. Užėjęs į virtuvę L. iš karto pradėjo ieškoti priežasčių konfliktui sukelti. Visko, ką sakė jam L., jis neatsimena, nes stengėsi į konfliktą nesivelti, nes L. dažnai būna neblaivus ir konfliktuoja su kaimynais, todėl jis vengia bendrauti su juo. L. bandė jį (M. F.) išprovokuoti visokiais įžeidžiančiais žodžiais, o galiausiai liepė jam eiti plauti bendro naudojimo tualetą. M. jam atsakė, kad jeigu pats išpurvino, tai tegul pats eina ir plauna. Į tokį jo pasisakymą L. užsimojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuo ko jis pajuto stiprų skausmą. M. pastūmė L. ir tuo metu pribėgo S. N. M. kartu su S. L. pargriovė ant grindų, tuomet M. pradėjo skambinti į bendrą pagalbos centrą. L. daugiau muštis nebandė, o tyliai atsikėlė nuo grindų ir pasišalino į savo kambarį, kur užsirakino. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 21-22).
Liudytojas S. N. parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. vakare, neprisimena kokią valandą, galimai apie 21.00-22.00 val. jis kartu su M. F. buvo bendroje virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšte. Jis sėdėjo ant kėdės šalia lango, M. F. sėdėjo ant kėdės šalia virtuvės įėjimo. Jie išgirdo, kad iš tualeto, kuris yra netoli virtuvės, šaukia ir vartoja necenzūrinius žodžius kaimynas L. Keiksmai buvo adresuoti M. Taip pat L. šaukė, kad M. ištepliojo visą tualetą. Tada išgirdo, kaip vartodamas necenzūrinius žodžius link jų eina L. Atėjęs į virtuvę, toliau vartodamas necenzūrinius žodžius kaimyno M. atžvilgiu, L. trenkė vieną kartą kumščiu ant kėdės sėdinčiam M. į veidą. Neprisimena, ar dešine, ar kaire ranka. Taip pat neprisimena, į kokią veido pusę. M. po suduoto smūgio atsistojo ir jie tarpusavyje pradėjo stumdytis. Jis atsistojo nuo kėdės ir pradėjo juos raminti, sakyti jiems, kad nustotų stumdytis. Bandė vieną nuo kito atitraukti. Jis kartu su M. L. pargriovė ant grindų. M. išėjo į savo kambarį skambinti į policiją. Jis tuo metu dar laikė prispaudęs prie grindų L. Kai L. apsiramino, padėjo jam atsistoti. L. jam padėkojo, kad šis padėjo išvengti sunkių pasekmių, kurios galėjo įvykti muštynių tarp M. ir L. metu. L. nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, o S. į savo (duomenys neskelbtini) butą. L. jokių pretenzijų dėl minėto įvykio neturi. Ar tą vakarą buvo atvykę policijos pareigūnai, nematė. L., kaip minėjo, gyvena (duomenys neskelbtini). Po to iš M. sužinojo, kad L. pavardė yra M. Jo santykiai su L. yra geri, tačiau su kitais kaimynais būdamas išgėręs dažnai konfliktuoja, įvyksta barniai. Tą vakarą L. akivaizdžiai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jautėsi alkoholio kvapas, jis svirduliavo. M. veidas dėl aukšto kraujo spaudimo yra raudonas, todėl po įvykio nepastebėjo, kad nuo smūgio būtų likęs koks nors sužalojimas M. Taip pat įvykio metu laikė L. ir į M. nežiūrėjo, be to, M. iš karto nuėjo į butą. Po to M. daugiau nematė (b. l. 41-42).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio 3-ąjame aukšte įrengta bendro naudojimosi virtuvė. Daugiabutis pastatas yra 4 aukštų. Į pastatą patenkama per telefonspynę turinčias laiptinės duris. Patekus į laiptinę kairėje matyti pašto dėžutės, tiesiai laiptai. Užlipus į trečią aukštą matyti medinės smėlio spalvos nekoduotos durys, per kurias patenkama į bendrojo naudojimosi koridorių. Įėjus į koridorių bei pasukus į kairę, iš abejų pusių matyti įėjimai į butus bei šonuose išdėstyti įvairūs baldai. Paėjus tiesiai kairėje matyti įėjimas į bendro naudojimosi virtuvę, kuri yra be durų. Patekus į bendro naudojimosi virtuvę dešinėje matyti stalas bei iš šonų padėtos dvi kėdės. Kairėje matyti įvairi buitinė technika. Tiesiai matyti dar vienas stalas su sėdimuoju kampu (b. l. 11-18).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad L. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. vasario 2 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini) namo trečiojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje jis, būdamas supykęs dėl nukentėjusiojo ir jo draugo keliamo triukšmo bendro naudojimo virtuvėje, dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį. L. M. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo M. F. ir liudytojo S. N. duoti parodymai apie tai, kad jiems būnant bendro naudojimo virtuvėje, į ją atėjo neblaivus kaltinamasis, kuris provokavo konfliktą, vartojo necenzūrinius žodžius, galiausiai kumščiu smogė su jo pretenzijomis nesutinkančiam M. F. į veidą, po ko buvo prispaustas prie grindų ir iškviesta policija. Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, patvirtina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku L. M. dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. L. M. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
L. M. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 80-83). Nukentėjusysis taip pat tam neprieštaravo (b. l. 84).
L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkin tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naują tyčinį nusikaltimą jis padarė tebeturėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus.
Skirdamas L. M. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog L. M. anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (vienas teistumas išnykęs, kiti du tebegaliojantys), abu galiojantys teistumai už smurtinio pobūdžio veikas (b. l. 64-67), per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju maršrutiniu transportu be bilieto, apie jam paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l.74), dirba (b. l. 77-78), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas minėtose įstaigose.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra teistas, nors bausmės atliktos, tačiau teistumas pagal du teismų sprendimus neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. M. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant terminą, viršijantį įstatymo numatytą šios bausmės vidurkį. Atsižvelgus į L. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau jam skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar darbo paieška, bei draudimas bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju M. F. Kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis naudojasi bendra virtuve, išaiškintina, kad draudimas bendrauti neriboja kaltinamojo teisės naudotis bendromis patalpomis, tačiau įvertinus tai, kad pagal bylos medžiagą L. M. pirmas be jokios priežasties inicijavo konfliktą, kaltinamasis įpareigotinas neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju. Taip pat, teismo vertinimu, kaltinamajam skirtinas papildomas teismo įpareigojimas, skatinantis pozityvų kaltinamojo užimtumą – įpareigojimas dirbti.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu, esantis prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar darbo paieška, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju M. F., įpareigojant L. M. neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar darbo paieška, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju M. F., įpareigojant L. M. neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.
CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.