Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenantis K(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012 m. balandžio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2) 2012 m. rugpjūčio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams; 3) 2012 m. lapkričio 19 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu - 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2018 m. kovo 23 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val., N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė savo šeimos narei – sugyventinei S. D. į veidą, taip dėl poodinės kraujosruvos nosyje padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. K. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val., būdamas neblaivus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus delnu sudavė savo sugyventinei S. D. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 27 d., apie 20.00 val., jis neblaivus grįžo iš kaimyno ir nenorėjo toks pasirodyti S. D., todėl nuėjo miegoti į kieme stovėjusį automobilį. Vėliau, apie 22.00 val., atsikėlęs parėjo į kambarį, kur tarp jo ir S. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė, nenorėdamas išleisti iš namų, ir sudavė jai tris kartus į veidą. Šalia S. D. stovėjo jos dukros, tačiau jis jų nemušė. Po smūgių S. D. apsiverkė ir su mergaitėmis išėjo iš namų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 84-85).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, t. y. gavus duomenų apie tai, jog N. K., būdamas neblaivus, apstumdė ir tris kartus delnu sudavė per veidą savo sugyventinei S. D. (buvusi pavardė – G.) (b. l. 1-8, 12-13, 32-36).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra name (duomenys neskelbtini). Namai tvarkingi, jokių sulaužytų ar sudaužytų namų apyvokos daiktų nematyti. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vieta nufotografuota (b. l. 14-19).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus įvykio vietoje padarytą vaizdo įrašą, jame matyti nukentėjusioji, kurios dešinys skruostas paraudęs. Nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams pasakoja, kad sugyventinis N. K. grįžo namo išgėręs, jie susikivirčijo ir N. K. pradėjo ją stumdyti, trenkė tris ar keturis kartus delnu per veidą (b. l. 20, 21-23).

Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2019 m. balandžio 28 d. 00.44 val. S. G. Bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad neblaivus sugyventinis ją mušė rankomis per veidą ir galvą (b. l. 24-31).

Nukentėjusioji S. D. nurodė, kad N. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie vienus metus laiko, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi, kartu su jais gyvena jos dvi mažametės dukros. 2019 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val., asmeninio konflikto su N. K. metu, jis jai delnu sudavė tris kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio metu N. K. buvo neblaivus. Jiems abiem ginčijantis, jis ją vieną kartą rankomis pastūmė, bet tuo metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Tuo metu, kai N. K. ją pastūmė, šalia jos stovėjo abi jos dukros, kurios išsigando, tačiau N. K. prieš mergaites jokio fizinio smurto nenaudojo ir niekada nėra naudojęs. Mergaitės išsigando, nes N. K. garsiai šaukė ir buvo neblaivus. Iškart po konflikto, ji su mergaitėmis nuėjo pas kaimynę ir išsikvietė policiją. Byloje civilinio ieškinio nereikš. N. K. fizinį smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą, ji jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 39-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G1065/2019(02) nurodyta, kad S. G. (D.) konstatuota poodinė kraujosruva nosyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 58).

Liudytoja M. R. nurodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. ji su savo vyru ir anūkais buvo savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje ji negyvena, ten būna tik vasaros metu. Apie 01.00 val. į jos sodybos duris pasibeldė kaimynė S. su dviem mažom mergaitėmis ir pasakė, kad ją sumušė vyras, paprašė paskolinti telefoną išsikviesti pagalbą. S. atrodė susijaudinusi, apsiašarojusi, liūdna, laikėsi susiėmusi už galvos ir sakė, kad jai skauda galvą, nes vyras jai trenkė į galvą. S. mergaitės atrodė labai ramios, neatrodė išsigandusios, elgėsi ramiai, žaidė kol laukė policijos. Kol laukė policijos, S. papasakojo, kad ją sumušė jos sugyventinis, kad jie kartu gyvena nepilnus metus, prieš tai ji gyveno Šakiuose su vyru, su kuriuo yra išsiskyrusi. Toks atvejis buvo pirmą kartą, S. sumuštos nėra mačiusi, kiek teko matyti, jie abu sutaria labai gražiai (b. l. 61-64).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomos bausmės rūšiai ir dydžiui (b. l. 117-118, 119-122).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narę – sugyventinę į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę – teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, nedirba, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. sausio 24 d. buvo Priklausomybės ligų informacinėje grupėje, diagnozė – konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (b. l. 94-116).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina mažesnė nei vidurkis (vidurkis 52,5 paros) arešto bausmė (BK 49, 61 straipsniai), bausmę mažinant vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomosios priemonės. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. D., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu, nesilankyti adresu Kėdainių r., Krakių sen., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus g. 34 (b. l. 86-88, 92-93), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomi byloje (b. l. 20), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. D., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu, nesilankyti adresu Kėdainių r., Krakių sen., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus g. 34, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, saugomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.