Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-170-390/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-04
Bylos Nr.: 2A-170-390/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Arvydas Žibas
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo: A. D., D. K., G. K., R. G., R. K., V. P.

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-170-390/2013Procesinio sprendimo kategorija: 30.5; 30.9.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (pirmininkaujanti) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-297/2012 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialui, UAB „Altida“, tretiesiems asmenims A. D., D. K., G. K., R. G., R. K., V. P., dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė D. K. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti UAB „Altida“ (buv. A. A. T. firma „Altida“) 2009-07-02 nustatytus ir VĮ Registrų centras įregistruotus 3,6800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3); 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 54-58). Nurodė, kad 2010-03-30 iš Druskininkų žemėtvarkos skyriaus gavo raštą, prie kurio buvo pridėtos 2009-07-02 Žemės ribų paženklinimo parodymo akto, 2009-11-13 Alytaus apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-3357-(1.3), Žemės sklypo geodezinio plano, Žemės sklypo preliminaraus plano kopijos. Gavusi minėtus dokumentus, nustebo, kadangi apie kadastrinių duomenų pakeitimą nebuvo girdėjusi bei apie ketinimą ženklinti ribas nebuvo informuota įstatymo nustatyta tvarka. 2009 m. spalio mėnesį iš O. J. gavo laišką su A.A. T. firmos „Altida“ 2009-09-29 datuotu raštu dėl žemės sklypų derinimo ir kvietimą atvykti į A.A. T. firmą „Altida“. Negalėdama nuvykti, ji O. J. išsiuntė registruotą laišką, pranešdama, kad nesutinka su parengtais kadastriniais matavimais, nes šie neatitinka galiojančių teritorijų planavimo bei ieškovės turimų dokumentų. Peržiūrėjusi kitus gautus dokumentus, pastebėjo, kad 2009-07-02 žemės ribų paženklinimo-parodymo akte 4 p. 6 eilutėje prie jos pavardės yra ne jos parašas. Dėl dokumentų galimo suklastojimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, bet 2010-12-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė 2011-03-23 kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, 2011-07-17 kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą bei 2011 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į matininką S. Č.. S. Č. 2011-09-14 pateiktose sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų išvadose nurodyta eilė pažeidimų, padarytų atliekant kadastrinius matavimus: pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 13 p., kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti nesant prašymo, o visi tretieji asmenys prašymus pateikė 2009-09-25, t. y. jau po atliktų kadastrinių matavimų; apie ketinimus ženklinti ribas ieškovei tinkamai nepranešta, o tik 2009-09-29 raštu dėl žemės sklypų derinimo atsiųstas kvietimas atvykti į A.A. T. firmą „Altida“, tuo pažeisti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 27 p. bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 31.1.2 p., ant 2009-07-02 žemės ribų paženklinimo parodymo akto nėra ieškovės parašo, be to, atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo pakviesti ir gretimų sklypų savininkai-P. S., I. S., K. R., V. S. bei 2009-07-02 ribų paženklinimo akte klaidingai nurodyti gretimų žemės sklypų savininkų S. L. ir R. L. kadastriniai numeriai; žemės sklypo ribos yra pakeistos ir jos nesutampa su 1995-11-17 žemės sklypo ribų nustatymo abrise pažymėtomis ribomis, dėl ko tikėtina, kad natūroje žemės sklypo plotas mažesnis, nei nurodyta kadastriniuose dokumentuose. Kadangi žemės realybėje buvo mažiau nei registruota, 2009-07-02 atliekant kadastrinius matavimus pakeista žemės sklypo rytinė/pietrytinė riba, paimant dalį miško žemės iš S. ir R. L. priklausančio 7 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo paskirtis buvo ir yra miško ūkio. Nesutinka, kad atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypas rytinėje dalyje už griovio būtų padidintas miško ūkio paskirties žemės sąskaita, kadangi tai apsunkina patekimą į žemės sklypo dalį už griovio, be to, dokumentų, kad žemės paskirties keitimo procedūra atlikta teisėtai, neturi. Taip pat yra du žemės sklypo planai, kuriuose skiriasi suderinimo datos su Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėju V. B. bei VĮ Registrų centru, be to, atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nors Druskininkų miesto savivaldybė nebuvo priėmusi sprendimo dėl adreso suteikimo. Mano, kad A.A. T. firmos „Altida“ 2009-07-02 atlikti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai pažeidžia jos kaip bendraturtės teises. Kadastriniai matavimai yra netikslūs, atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, žemės sklypo ribos neatitinka pirminių kadastrinių dokumentų-pasikeitusi sklypo forma, todėl pripažintini negaliojančiais. Tuo pagrindu pripažintinas negaliojančiu ir 2009-11-13 Alytaus apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-3357-(1.3), kuriuo buvo pakeisti minėto sklypo kadastriniai matavimai. Taip pat ieškovė pateikė prašymą atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, kadangi terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Apie ginčijamus dokumentus ji sužinojo tik 2010-03-30 ir nesutikdama su atliktais kadastriniais matavimais bei gindama savo pažeistas teisės, ji iškart, t. y. 2010-04-12 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, dėl to Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2012-12-30 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir 2011-02-19 teismui atmetus jos skundą, ji ir toliau aktyviai siekė išsiaiškinti priežastis dėl savo galimai pažeistų teisių - 2011-03-23 kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, 2011-08-17 kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, 2011 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į matininką S. Č. (t. 1, b.l. 5-6).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,6800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas-(duomenys neskelbtini) kuriame yra ieškovei bei tretiesiems asmenims R. K. ir D. K. priklausantys statiniai (t. 1, b. l. 11-13, 19-22, žemės sklypo kadastro duomenų b. l. 1-9). Nurodė, kad tretiesiems asmenims G. K. ir R. G. bendraturčių vardu kreipusis į atsakovą UAB „Altida“ dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir pateikus reikalingus dokumentus (žemės klypo abrisą, VĮ Registrų centro 2004-04-28 raštą), tarp trečiųjų asmenų G. K., R. G. ir atsakovo UAB „Altida“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo, todėl atsakovas UAB „Altida“ teisėtai ir pagrįstai ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype atliko kadastrinius matavimus. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad tretieji asmenys dėl kadastrinių matavimų atlikimo į UAB „Altida“ kreipėsi jau po to, kai kadastriniai matavimai buvo atlikti, atmetė kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių trečiųjų asmenų R. K., V. P., D. K., G. K. ir R. G. 2009-09-25 nustatė, kad tretieji asmenys su šiais prašymais kreipėsi į Druskininkų žemėtvarkos skyrių, prašydami patikslinti ginčo žemės sklypo ribas po geodezinių matavimų (t. 1, b.l. 37-41), o ne prašydami UAB „Altida“ atlikti kadastrinius matavimus. Teismas nurodė, kad atsakovo UAB „Altida“ 2009-08-13 raštas dėl žemės sklypo ribų derinimo bei Lietuvos pašto 2009-08-13 kvitas patvirtina, kad kviestiniams asmenims-gretutinių sklypų savininkams S. L., R. L., P. S., V. S., K. R., I. S. 2009-08-13 registruotu laišku (prieš 15 dienų iki nustatytų kadastrinių matavimų atlikimo dienos) buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti nustatant ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas bei pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nurodant, kad neatvykus matavimai bus atlikti be jų (žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos l. 10-12). Taigi, priešingai nei patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė, kviestiniams asmenims-gretutinių sklypų savininkams buvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribos vietovėje paženklinimą. Nustatė, kad ieškovei kvietimas dalyvauti žymint žemės sklypo ribas registruotu laišku nesiųstas, asmeniškai neįteiktas. Teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie būsimą žemės sklypo ribų ženklinimą vietovėje. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Altida“, ženklindamas ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, nedalyvaujant ieškovei, kuriai neįteiktas kvietimas dalyvauti paženklinant ribas, pažeidė Taisyklių 25 p., 27 p. bei Nuostatų 32.1.1. p. ir 32.1.1.2. p. Tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, pati savaime nelemia nurodyto akto ydingumą. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Altida“ 2009-09-29 išsiuntė ieškovei pranešimą dėl žemės ribų derinimo, kviesdamas ieškovę atvykti į bendrovę iki 2009-10-26 ir nurodydamas, jog jai neatvykus, kadastrinių-geodezinių darbų užbaigimas bus atliekamas be jos, kartu su šiuo pranešimu ieškovei buvo išsiųstas ir žemės sklypo geodezinis planas (t. 1, b.l. 16). Ieškovė patikslintame ieškinyje patvirtino, jog 2009 m. spalio mėnesį gavo atsakovo UAB „Altida“ pranešimą. Taigi, ieškovė apie atliekamus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytą žemės sklypo konfigūraciją, sužinojo 2009 m. spalio mėnesį, o ne 2010-03-30, kaip kad nurodyta patikslintame ieškinyje. Be to, aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma apie kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribų pasikeitimą, patvirtino ir liudytoja O. J., kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad dar 2009 m. ieškovei rodė UAB „Altida“ parengtą pradinį planą, kuriame buvo matyti pakeistos bloko ribos. Byloje esantis ieškovės 2009-11-26 pareiškimas Alytaus apskrities viršininkui, kuriuo ieškovė atsisakė vykdyti Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą (t. 1, b.l. 89), taip pat patvirtina, kad ieškovei jau 2009-11-26 buvo žinoma ir apie Alytaus apskrities viršininko priimtą įsakymą, kuriuo pakeisti žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad negalėdama atvykti į atsakovo buveinę nurodytu laiku, nusiuntė O. J. (iš kurios gavo UAB „Altida“ pranešimą) registruotą laišką, pranešdama, kad nesutinka su parengtais kadastriniais matavimais, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis (CPK 178 str.). Atsakovas UAB „Altida“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė prieštaravimo ar kito su žemės sklypo kadastriniais matavimais susijusio dokumento, nepateikė. Liudytoja O. J. neigia gavusi iš ieškovės pretenzijas dėl atliktų kadastrinių matavimų. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų ginčijusi atsakovo UAB „Altida“ atliktus kadastrinius matavimus bei Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.2.) dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo, byloje nėra. Ieškovė, nuo 2009 m. spalio mėnesio žinodama apie atliekamus kadastrinius matavimus, pakeistą žemės sklypo konfigūraciją bei nuo 2009-11-26 žinodama apie priimtą įsakymą, būdama atidi ir rūpestinga bei siekdama sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, galėjo laiku kreiptis į atsakovą UAB „Altida“, pareikšdama nesutikimus dėl paženklintų žemės sklypo ribų, teikti savo pasiūlymus bei nustatytu terminu apskųsti Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą, tačiau to nepadarė, o savo galimai pažeistas teises dėl atliktų jos ginčytinų kadastrinių matavimų siekė apginti tik praėjus pusei metų (t. 1, b.l. 29-30). Teismas nurodė, kad Iš 1995-11-17 abriso ir atsakovo UAB „Altida“ 2008 m. rugpjūčio mėnesio geodezinio žemės sklypo plano matyti, kad 1995-11-17 atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypo riba tarp posūkio taškų B ir C, suformuotų remiantis nustatyta riba tarp 7 ir 8 blokų, kirto žemės sklype esantį statinį (t. 1, b.l. 113, 115). Iš žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad VĮ Registrų centras pritarė Druskininkų žemėtvarkos skyriaus siūlymui pakeisti žemės sklypų ribas tarp 7 ir 8 blokų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (blokų riba, ėjusi per ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribą, esančią tarp sklypo ribų posūkio taškų B-C). Remiantis ribos tarp 7 ir 8 blokų pritartais pakeitimais, ieškovei ir tretiesiems asmenims trūkstama žemės sklypo ploto dalis, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padidinta, prijungiant gretimo S. ir R. L. priklausančio žemės sklypo dalį ir abrise pažymėtą posūkio C tašką nukeliant į pietus, tuo pagrindu pasikeitė žemės sklypo pietinė riba, abrise nurodyta tarp posūkio taškų B ir C, pailgėjusi iki 186,01 m ilgio (ši žemės sklypo riba žemės sklypo kadastriniame plane yra tarp posūkio taškų 5 ir 6) bei abrise pažymėta riba tarp posūkio taškų C ir D, sumažėjusi iki 52,19 m. (ši žemės sklypo riba žemės sklypo plane yra tarp posūkio taškų 6 ir 7) (t. 1, b.l. 110-112, 115). Su šiais sklypo ribų, žemės sklypo plane pažymėtų tarp posūkio taškų 5-6, 6-7 (atitinkamai abrise pažymėtų tarp posūkio taškų B-C, C-D), pakeitimais sutiko ir gretimo žemės sklypo savininkai S. ir R. L. (žemės sklypo kadastro duomenų bylos l. 28), kurių prašymu 2009-12-17 ir buvo pakeista riba tarp 7 ir 8 blokų bei žemės sklypo riba, kertanti ieškovės bei tretiesiems asmenims ir S. ir R. L. priklausančius žemės sklypus (žemės sklypo kadastro duomenų b. l. 47-50). Remiantis atsakovo UAB „Altida“ atliktais kadastriniais matavimais ir Apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymu Nr. Ž-3357-(1.3.), nekilnojamojo turto registre žemės sklypo plotas įregistruotas 3,6800 ha, taigi, po atliktų kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas išliko nepakitęs-3,6800 ha, o sklypo riba, kurią ginčija ieškovė, buvo nukelta pagal naujai žemėtvarkos skyriaus suformuotą bloko ribą. Kadangi atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nesikeitė, atsakovas UAB „Altida“ žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbus pagrįstai atliko nesikreipęs į teritorinį žemėtvarkos skyrių (Nuostatų, galiojusių kadastrinių matavimų atlikimo metu, 21 p.). Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog atlikus kadastrinius matavimus, prie žemės sklypo buvo prijungta dalis miško ūkio paskirties žemės, kadangi iš žemės sklypo plano matyti, jog prie žemės sklypo prijungta žemės dalis yra pieva (t. 1, b.l. 14), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2011-05-17 išraše žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra nurodyta-žemės ūkio (t. 1, b.l. 11). Kitų duomenų, patvirtinančių, jog būtų prijungta miško ūkio paskirties žemė, byloje nėra. Atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl žemės sklypui suteikto adreso teisėtumo buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-2046-189/2012, teismas šį klausimą paliko nenagrinėtą. Nustatęs, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal žemėtvarkos skyriaus kadastro žemėlapio ištraukoje naujai suformuotą ir kadastro duomenų tvarkytojo patvirtintą bloko ribą, šio žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų nepakito, teismas pripažino, kad atsakovas UAB „Altida“ ieškovės ginčijamus žemės sklypo kadastrinius duomenis nustatė tinkamai. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie žemės sklypo ribų ženklinimą ir ji nedalyvavo ženklinant žemės sklypo ribas, įvertinant, kad ieškovė, sužinojusi apie nustatytą žemės sklypo konfigūraciją, veikė pasyviai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, o nustatyti kadastriniai duomenys yra neteisingi. Teismas ieškovės argumentą, kad kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti vadovaujantis vien tik 1995-11-17 abrisu, atmetė kaip nepagrįstą, nes abriso sudarymo metu riba tarp posūkio taškų B-C nustatyta pažeidžiant Nuostatų 20 p. (riba nubrėžta per statinį), be to, ši riba buvo nustatyta pagal abriso sudarymo metu suformuotą ribą tarp 7 ir 8 bloko, kurią 2004-04-28 kadastro duomenų tvarkytojo buvo pritarta panaikinti, suformuojant naują bloko ribą. Teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Altida“ 2009-07-02 nustatyti ir į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys yra teisingi, nustatyta žemės sklypo konfigūracija yra aiški, todėl ieškovės reikalavimą naikinti šiuos nustatytus kadastro duomenis atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi antrasis ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3) nuo jo priėmimo dienos iš esmės yra išvestinis, todėl atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atitinkamai atmestas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3), plačiau nepasisakant dėl jo pagrįstumo bei nesprendžiant ieškinio senaties termino taikymo šiam reikalavimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,6800 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra R. K. ir D. K. priklausantys statiniai. Tai yra klaidinga išvada, nes D. K. adresas yra (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo pertvarkytojai tretieji asmenys ir atsakovas UAB „Altida“ pažeidė Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. Nr. 3D-538/D1-667 įsakymo Dėl 2004 10 04 įsakymo Nr. 3D-452/D-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo (2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija) 43.1. punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Pažeistas (pagal tuo metu galiojusią redakciją) ir žemės ūkio ministro bei aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo 13 punktas, nes byloje nėra nei prašymo, nei Apskrities viršininko leidimo. Pažeistas tų pačių taisyklių 15 punktas, nes byloje nėra Druskininkų savivaldybės išduotų sąlygų rengti teritorijų planavimo dokumentą. Darytina pagrįsta išvada, kad visas ginčijamo žemės sklypo pertvarkymo projektas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes savivaldybė neišdavė sąlygų rengti dokumentą, o apskrities viršininkas neišdavė leidimo.

Teismo išvada, kad UAB „Altida“ teisėtai atliko kadastrinius ginčijamo sklypo Kadastrinius matavimus vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 12 30 įsakymo Nr. 522 Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 10 punkto pagrindu, nepagrįsta, nes keičiant žemės sklypo ribas privalu vadovautis tuo metu galiojusio Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 12 30 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 nuostatomis, kurios visos yra pažeistos.

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Taisyklės numato tik kadastrinius matavimus (geodezinio plano parengimą), o ne žemės sklypų pertvarkymą. Taigi teismo išvada, kad kadastriniai matavimai atlikti teisėtai pagal žodinę trečiųjų asmenų ir UAB „Altida“ sutartį šiai bylai esminės reikšmės neturi, nes ginčijamas neteisėtas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, o ne sutartis atlikti kadastrinius matavimus, ir tuo pagrindu priimtas neteisėtas Alytaus apskrities viršininko sprendimas pakeisti sklypo ribas.

Teismas nustatė, kad apeliantė žinojo apie atliekamus kadastrinius matavimus, todėl daro išvadą, kad jai buvo tinkamai pranešta. Tokią išvadą padarė remdamasi trečiojo asmens G. K. bei liudytojos O. J. parodymais teismo metu. Kitų įrodymų, kad apeliantė žinojo apie kadastrinius matavimus byloje nėra. Vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių 27 punktu, dalyvauti paženklinant ribas asmenys, kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Šis taisyklių punktas iš esmės buvo pažeistas. Šios taisyklių nuostatos teismas nevertino, dėl jos nepasisakė. Taigi darytina išvada, kad apeliantė tinkamai nebuvo informuota apie būsimus kadastrinius matavimus. Liudytojų parodymai be kitų reikšmingų įrodymų negali reikšti, kad jie patikimi, kad vien jais remiantis galima priimti teismo sprendimą, todėl teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta.

Teismas nustatė, kad atsakovo UAB „Altida“ 2009 08 13 raštas dėl žemės sklypo ribų derinimo bei 2009 08 13 pašto kvitas patvirtina, kad kviestiniams gretimų sklypu savininkams 2009 08 13 registruotu laišku (prieš 15 dienų) buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti nustatant ieškovei bei tretiesiems asmenims priklausančio sklypo ribas bei pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, nurodant, kad neatvykus matavimai bus atlikti be jų. Bet matavimai atlikti 2009 07 02, t.y. prieš mėnesį iki pranešimų išsiuntimo. Ieškovei iš viso nebuvo pranešta.

Taisyklės nenumato žemės sklypo ribų derinimo. Taigi, teismo išvada dėl žemės sklypų ribų derinimo nesuprantama, nes vadovaujantis Taisyklių 29.7. punktu, paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas pagal šių Taisyklių 2 priedą. Aktą pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Jokios nuostatos Taisyklėse, kad jis turi derinamas ateityje, nėra ir jis nėra privalomas.

Yra du 2009 07 02 UAB „Altida“ parengti žemės sklypo ribų ženklinimo - parodymo aktai; viename yra pasirašę 8 asmenys iš 12 kviestinių, kitame irgi pasirašę 8 asmenys iš 12 kviestinių. Nė vienas asmuo prie savo parašo nėra nurodęs datos. Neaišku kuriuo aktu tikėti. Kiekviename Akte yra skirtingų asmenų parašai be datos. Viename akte vietoj apeliantės yra pasirašęs kitas asmuo.

Pagal Taisyklių 29.8.14. punktą žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. Ant vieno akto yra spaudas: „kopija tikra, skyriaus vedėjas N. V. ir parašas bei 2011 04 09 data. Ką reiškia šis spaudas su pareigūno duomenimis - neaišku, ar žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus, ar tik patvirtinta kopija. Apačioje yra irgi spaudas: „Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vyresn. Specialistas J. J. ir parašas su prierašu: kopija tikra. Ką šis spaudas reiškia irgi neaišku.

Kadangi buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija (žemės sklypo ribos), pareiškėjai tretieji asmenys ir užsakymo vykdytojas atsakovas UAB „Altida“ žemės sklypo kadastrinius matavimus privalėjo atlikti vadovaujantis tuo metu galiojusio Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija (2007 m. gruodžio 6 d. Nr. 3D-538/D1-667 įsakymo „Dėl 2004 10 04 įsakymo Nr. 3D-452/D-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“) nuostatomis ir tik iš Druskininkų savivaldybės gavę projektavimo sąlygas bei iš Alytaus apskrities viršininko gavę leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. 2007 03 29 raštu Nr. 4-236-(1.28.) Alytaus viršininko administracija apeliantei pranešė, kad 3,68 ha žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nebuvo išduotas.

Žemesnės instancijos teismas

Kadangi keičiasi žemės sklypo ribos ir konfigūracija užsakovas (tretieji asmenys) turėjo laikytis Taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-265/D1-308 Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo. Minėtų Taisyklių 2 punktas numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdus gretimų žemės sklypų ribų pakeitimas (amalgamacija), kai vieno žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su greta esančiu žemės sklypu (taisyklių 2.5. punktas). Būtent tai ir buvo atlikta su apeliantės žemės sklypu. Kadangi keičiasi žemės sklypo ribos ir konfigūracija užsakovas (tretieji asmenys) turėjo laikytis minėtų Taisyklių reikalavimų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto svarstymo, derinimo. Taigi buvo pažeisti Taisyklių 42 - 52 punktų reikalavimai. Teismas apie šiuos pažeidimus sprendime neužsimena. Projekto užsakovai tretieji asmenys privalėjo apie supaprastinta tvarka rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą registruotais laiškais informuoti besiribojančių su pertvarkomu ar formuojamu žemės sklypu (sklypais) žemės sklypų savininkus, nurodydami galimybes susipažinti su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, arba su šiuo dokumentu supažindinti juos asmeniškai. Šito užsakovai tretieji asmenys nepadarė, šios aplinkybės teismas nevertino, todėl nepagrįstai atmetė pirmąjį apeliantės reikalavimą dėl 2009 07 02 UAB „Altida“ nustatytų ir VĮ Registrų centre įregistruotų 3,6800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų panaikinimo nuo jų nustatymo ir įregistravimo dienos. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atmesti apeliantės reikalavimus, vadovavosi visai kitais teisės aktais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Teismas sprendime darė išvadą, kad apeliantė laiku neapskundė Alytaus apskrities viršininko įsakymo, todėl šis reikalavimas yra išvestinis. Ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, kartu su civiliniu reikalavimu gali būti išsprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas. Kadangi ginčas apima ne tik administracinius, bet ir civilinius teisinius santykius – senaties terminas per vieną mėnesį apskųsti Alytaus apskrities viršininko įsakymą netaikytinas, nes bendrasis terminas nepraleistas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Altida“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju amalgamacija yra negalima ir nebuvo vykdoma. Buvo keičiama bloko riba, ją pakeitus, taisomos nuosavybės teisių atkūrimo metu padarytos klaidos - faktiškai mažesnis, negu nurodytas nuosavybės dokumentuose žemės sklypo plotas, sklypo riba kerta statinį, -kurias įtakojo ankstesnė bloko riba, nes pagal galiojantį reglamentavimą, žemės sklypas negali būti keliuose blokuose, jo riba sutapatinama su bloko riba. Todėl šis atvejis nėra žemės sklypų amalgamacija kaip teigia apeliantė, o atitaisymai dėl bloko ribų nereglamentuojami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Atitinkamai visi apeliantės argumentai dėl to, kad turėjo būti išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo sąlygos teritorijų planavimo dokumentams rengti, taikyta projekto rengimo, svarstymo, derinimo tvarka ir t.t. pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą pagrįstai ginčo santykiams netaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių.

Tretiesiems asmenims G. K. ir R. G. bendraturčių vardu kreipusis į atsakovą UAB „Altida“ dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir pateikus reikalingus dokumentus (žemės klypo abrisą. VĮ Registrų centro 2004-04-28 raštą), tarp trečiųjų asmenų G. K., R. G. ir atsakovo UAB „Altida“ buvo sudaryta žodinė sutartis dėl kadastrinių matavimų atlikimo, todėl atsakovas UAB „Altida“ teisėtai ir pagrįstai ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype atliko kadastrinius matavimus. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės nurodytą aplinkybę, kad tretieji asmenys dėl kadastrinių matavimų atlikimo į UAB „Altida“ kreipėsi jau po to, kai kadastriniai matavimai buvo atlikti. Be to ir tretieji asmenys R. K., V. P., D. K., taip pat ir užsakovai G. K. ir R. G. 2009-09-25 prašymais kreipėsi į Druskininkų žemėtvarkos skyrių, prašydami patikslinti ginčo žemės sklypo ribas po geodezinių matavimų (t. 1, b.l. 37-41), o ne prašydami UAB „Altida“ atlikti kadastrinius matavimus. Apeliantė teiginys, kad atlikti kadastrinius matavimus užsakovai kreipėsi po jų atlikimo, - 2009-09-25 prašymais, tai neleistinas teismo klaidinimas.

Šalies argumentai

Apeliantė klaidina teismą teigdama, kad apie atliktus kadastrinius matavimus sužinojo tik 2010-03-30, gavusi Druskininkų žemėtvarkos skyriaus raštą su žemės sklypo dokumentų kopijomis, todėl neturėjo jokių objektyvių galimybių išreikšti savo nuomonės dėl sklypo geodezinių matavimų bei išdėstyti savo nesutikimą pagrindžiančių argumentų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei kvietimas dalyvauti žymint žemės sklypo ribas registruotu laišku nesiųstas, asmeniškai neįteiktas. Tačiau apie tai, kad žemės sklype bus atliekami kadastriniai matavimai jai buvo pranešta telefonu. Tai patvirtino trečiasis asmuo G. K., jis parodė, kad ieškovė nedalyvavo atliekant žemės sklypo ribų ženklinimą, tačiau jai buvo žinoma, jog žemės sklype bus atliekami kadastriniai matavimai bei kas juos atliks, kadangi jis pats asmeniškai du kartus telefonu kalbėjosi su ieškove dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir ieškovė tam neprieštaravo. Kitas tretysis asmuo R. G., taip pat liudytoja O. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog bus atliekami kadastriniai matavimai. Atsakovas UAB „Altida“ 2009-09-29 išsiuntė ieškovei pranešimą dėl žemės ribų derinimo, kviesdamas ieškovę atvykti į bendrovę iki 2009-10-26 ir nurodydamas, jog jai neatvykus, kadastrinių-geodezinių darbų užbaigimas bus atliekamas be jos, kartu su šiuo pranešimu ieškovei buvo išsiųstas ir žemės sklypo geodezinis planas (t. 1, b.l. 16). Taigi apeliantė gavo minėto turinio pranešimą ir žemės sklypo geodezinį planą, t.y. jai buvo suteikta visa informaciją kaip ji turi elgtis ir dokumentai apie šios bylos esminį ginčo dalyką, - 3,6800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų atlikimą. Ji visa tai gavo 2009 m. spalio pradžioje, dar daug laiko iki Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymo Nr. Ž-3357-(1.2.) dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo priėmimo. UAB „Altida“ 2009-09-29 pranešimo gavimo aplinkybę apeliantė neneigia. Taigi, apeliantė turėjo informaciją apie atliktus kadastrinius matavimus ir žinodama kaip turi elgtis, nepasielgė taip, kaip, jai buvo paaiškinta, - neatvyko pas atsakovą UAB „Altida“ iki 2009-10-26 ir neišsiaiškino jai rūpimus klausimus. UAB „Altida“ negavo jokio apeliantės prieštaravimo ar kito su žemės sklypo kadastriniais matavimais susijusio dokumento. Kadangi apeliantė į UAB „Altida“ 2009-09-29 pranešimą jokio prieštaravimo nepateikė, todėl nebuvo kliūties Alytaus apskrities viršininkui priimti 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.2.) dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo. Apie šį įsakymą apeliantė sužinojo 2009-11-26, nes šios datos pareiškimu Alytaus apskrities viršininkui, ieškovė atsisakė vykdyti Alytaus apskrities viršininko 200911-13 įsakymą (t. 1, b.l. 89). Tokiu būdu apeliantei 2009-11-26 buvo žinoma ir apie Alytaus apskrities viršininko priimtą įsakymą, kuriuo pakeisti žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys, bet ne 2010-03-30, kaip ji bando suklaidinti teismą.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliekami ir buvo būtini atlikti, todėl, kad sklypo pietinė riba (ir 7 ir 8 blokų riba), ėjo per namų valdą ir statinius, kas yra neleistina pagal Kadastro nuostatus, be to, sklype trūko apie 3999 kv. m. ploto žemės. Visa tai buvo būtina taisyti.

Šiuos neleistinumus taisant, atsakovei UAB „Altida“ atliekančiai 3,6800 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypo ribas sutapatinti su 1995-11-17 abrise pažymėtomis žemės sklypo ribomis buvo neįmanoma. Pirmiausia buvo atlikta ribos tarp 7 ir 8 blokų korekcija. Iš bylos duomenų matyti, kad Druskininkų žemėtvarkos skyriaus iniciatyva buvo pakeista riba tarp 7 ir 8 blokų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, - abrise pažymėtą posūkio C tašką nukeliant į pietus. Tokiu būdu pakeitus 7 ir 8 blokų ribą, ji jau nėjo (nekirto) per namų valdos sklypą ir statinius. S. ir R. L. priklausančio žemės sklypas buvo į pietus už blokų ribos, o 3,6800 ha žemės sklypas į šiaurę už blokų ribos. Remiantis ribos tarp 7 ir 8 blokų pritartais pakeitimais, t.y. kartografine medžiaga UAB „Altida“ atsirado galimybė apeliantės ir trečiųjų asmenų 3,6800 ha žemės sklypo ribą, esančią tarp sklypo ribų posūkio taškų B-C patraukti iki 7 ir 8 blokų jau perkeltos ribos, taip, kad sklypo riba neitų per namų valdos sklypą ir jame esančius statinius. Taigi, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu bendraturčių, jų tarpe apeliantės, interesai nebuvo pažeisti. Atvirkščiai, pagal preliminarius matavimus nustatytos sklypo ribos pažeidė bendraturčių interesus, - trūko apie 3999 kv.m. žemės ir sklypo riba kirto namų valdą ir joje esančius statinius, UAB „Altida“ atliktais kadastriniais matavimais pažeisti bendraturčių interesai buvo atstatyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Valstybinės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2012-11-12 matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir D. K., bet apeliantė sąmoningai nutyli, kad būtent jos vienos nesutikimu D. K., kurios pastatams, esantiems tame žemės sklype, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) negali būti suformuotas atskiras žemės sklypas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama amalgacija. buvo keičiama bloko riba, nes iki keitimo žemės sklypas priklausė dviem atskiriems kadastro vietovės blokams, kirto D. K. namų valdą bei joje esantį ūkio pastatą, o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktui. Be to, atliekant kadastrinius matavimus pagal 1995-11-17 abrisą buvo rasta 3,2801 ha žemės plotas, nors žemės savininkams priklauso disponuoti 3,6800 ha plotu. Patikslinus kadastrinius matavimus ir pakeitus bloko ribą savininkams atstatyta galimybė naudotis pagal dokumentus priklausančiu 3,6800 ha sklypu. Žemės sklypų formavimo taisyklės nereglamentuoja atitaisymų dėl bloko ribų. Todėl visi pažeidimai, kurie anot apeliantės buvo padaryti, yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

Apeliantė taip pat teigia, kad paženklinimo - parodymo aktas (toliau aktas) yra neteisėtas, o teismas padarė išvadą, kad jai buvo tinkamai pranešta apie kadastrinius matavimus. Tačiau teismas konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė žinojo, kad bus atliekami kadastriniai matavimai, negali būti pagrindas pripažinti, kad ieškovė buvo tinkamai informuota, todėl UAB „Altida“ ženklindamas ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje nedalyvaujant ieškovei, kuriai neįteiktas kvietimas dalyvauti paženklinant ribas pažeidė Taisyklių 25 p., 27 p. bei Nuostatų 32.1.1. p. ir 32.1.1.2. p. ir pabrėžė, kad ši aplinkybė atsižvelgiant į ieškovės elgesį, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus nelemia šio akto ydingumo. Tad apeliantės teiginiai, jog teismas tai nevertino yra klaidingi.

Apeliantė teigia, kad teismas savo sprendime padarė išvadą, apeliantei laiku neapskundus Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymo Nr. Ž-3357-(1.3) todėl šis reikalavimas yra išvestinis. Teismas ir šiuo klausimu pasisakė kitaip nei teigia apeliantė, nes savo sprendime jis nurodė, kad reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo panaikinti nustatytus žemės sklypo kadastrinius duomenis, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, atitinkamai atmestinas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu minėtą įsakymą plačiau nepasisakant dėl jo pagrįstumo, bei nesprendžiant ieškinio senaties termino taikymo šiam reikalavimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys A. D., R. G., G. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Priimti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2011-08-30 rašto Nr. (2.1.9.)G-2007 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją, kuriame nurodyta, kad adresas (duomenys neskelbtini) suteiktas tik statiniams, kurių nekilnojamojo turto registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), šie statiniai priklauso D. K. ir A. D.. Šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes pirmos instancijos teisme, šis klausimas nebuvo keliamas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tik formaliais pagrindais ir konkrečiai nenurodo, kaip prašomi teismo panaikinti dokumentai pažeidžia jos nuosavybės teises į 3,6800 ha žemės sklypą ir kitas su tuo susijusias teises. Patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, priešingai patikslinus kadastro duomenis, nepažeidžiami teisės aktų reikalavimai - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. nustatantis, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Taip pat žemės sklypo savininkams užtikrinta galimybė faktiškai valdyti ir naudoti 3,6800 ha ploto žemės sklypą, nes anksčiau tokio dydžio žemės sklypu jie disponavo tik pagal nuosavybės teisės dokumentus, bet ne natūroje. Apeliantės siekimas grąžinti viską į pradinę padėtį, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, sklypas būtų mažesnio ploto, nepateikiant jokių aiškių motyvų, kuo jai netinka atlikti kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribos, kaip dėl to apribojama ar pažeidžiama jos nuosavybės teisė, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Panaikinus 2009-07-02 nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, pakartotinai atliktais kadastriniais matavimais nustatyti duomenys būtų tokie patys, nes tai sąlygoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. ir aplinkinių žemės sklypų ribos.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde nurodo, jog teismas nustatydamas, kad jai ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,6800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kuriame yra R. K. ir D. K. priklausantys statiniai, padarė klaidingą išvadą, nes D. K. adresas yra (duomenys neskelbtini).Teismo išvada nėra klaidinga. Nors D. K. priklausantiems statiniams, apeliantės reikalavimu VĮ Registrų centro Alytaus filialas vietoje buvusio adreso (duomenys neskelbtini), suteikė naują adresą -(duomenys neskelbtini), tačiau patys statiniai yra 3,6800 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). D. K. statiniams atskiras žemės sklypas nesuformuotas, ji savo žemės dalies, užimtos statiniais, iš 3,6800 ha žemės sklypo dar neatsidalino, nes tam, vienintelė iš visų žemės sklypo bendraturčių, sutikimo nedavė apeliantė D. K..

Šiuo atveju amalgamacija nebuvo vykdoma. Buvo keičiama bloko riba, ją pakeitus, taisomos nuosavybės teisių atkūrimo metu padarytos klaidos - faktiškai mažesnis, negu nurodytas nuosavybės dokumentuose žemės sklypo plotas, sklypo riba kerta statinį,- kurias įtakojo ankstesnė bloko riba, nes pagal galiojantį reglamentavimą, žemės sklypas negali būti keliuose blokuose, jo riba sutapatinama su bloko riba. Todėl šis atvejis nėra žemės sklypų amalgamacija. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ginčą pagrįstai ginčo santykiams netaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad informuojant apie žemės sklypo ribų ženklinimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 27 p., nustatantis, kad dalyvauti paženklinant ribas asmenys, kviečiami įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku, o teismas šios nuostatos nevertino ir nepasisakė. Tokie apeliantės teiginiai nepagrįsti, teismas 2012-09-18 sprendime padarė aiškią išvadą, kad atsakovas UAB „Altida“, ženklindamas ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, nedalyvaujant ieškovei, kuriai neįteiktas kvietimas dalyvauti paženklinant ribas pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 25 p., 27 p. bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p. ir 32.1.2 p. Teismas vertino šį pažeidimą ir visumą byloje surinktų įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad vien tik ši aplinkybė atsižvelgiant į ieškovės elgesį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, pati savaime nenulemia žemės sklypo ribų parodymo - paženklinimo akto ydingumo. Pažymi, kad šiuo metu yra atlikti aplinkinių žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių riba sutampa su ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo riba, paženklinta 2009-07-02, ginčų dėl žemės sklypų ribų nekilo.

Žemesnės instancijos teismas

Kiti apeliantės nurodyti Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimai - datos prie parašo nebuvimas, nenurodyti įgaliojimo rekvizitai, yra formalūs, niekaip nepažeidžia pačios apeliantės teisių ir teisėtų interesų bei nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypo kadastro duomenys neteisingi.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji laiku neapskundė Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-13 įsakymo Nr. Ž-3357-(1.3), todėl šis reikalavimas yra išvestinis. Teismas sprendime nurodė, kad reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą yra išvestinis iš pirmojo ieškinio reikalavimo - panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis, o šių nepanaikinus nėra pagrindo naikinti ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3). Priešingai negu nurodo apeliantė teismas nesprendė ir nepasisakė dėl jokių terminų, laiku ar ne laiku apskųstas minėtas įsakymas. Nėra ginčo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, tačiau reikalavimas panaikinti apskrities viršininko įsakymą kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl tokio administracinio akto apskundimui bendros kompetencijos teisme taip pat taikomi sutrumpinti terminai ir netaikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą nepripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada, jog ieškovei ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3,6800 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra R. K. ir D. K. priklausantys statiniai yra klaidinga, nes D. K. adresas yra (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 1., b.l. 11-13). Šio žemės sklypo bendraturtė yra ir ieškovė. Ta aplinkybė, kad patikslinus duomenis, statinių adresas patikslintas į (duomenys neskelbtini) (t. 2., b.l. 108), nereiškia, jog teismas neteisingai nustatė ginčo žemės sklypo buvimo vietą. Pažymėtina, kad klausimas dėl žemės sklypui suteikto adreso teisėtumo buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-2046-189/2012. Taigi, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada atitinka byloje esančius įrodymus bei faktines aplinkybes.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Apeliantės įsitikinimu, kadangi buvo vykdoma sklypų amalgamacija – teismas spręsdamas bylą turėjo vadovautis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 12 30 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 nuostatomis, ieškovė mano, kad nurodytos nuostatos visos yra pažeistos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės ginčija atsakovės UAB „Altida“ atliktus kadastrinius matavimus, argumentuodama, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo padaryta eilė teisės aktų pažeidimų bei buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija, su kuria ji nesutinka, dėl to buvo pažeistos jos kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės (CK 4.45 str.). Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo žemės sklypas suformuotas 1995-11-17 pagal matininko R. S. abrisą, parengtą atlikus žemės sklypo preliminarius matavimus ir pagal šį abrisą žemės sklypo riba, einanti tarp sklypo ribų posūkio taškų B-C, kerta namų valdoje esantį statinį (t. 1, b.l. 10, žemės sklypo kadastro duomenų b. l. 7-9). VĮ Registrų centras 2004-04-28 pritarė Druskininkų žemėtvarkos skyriaus siūlymui pakeisti ribą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje tarp blokų 7 ir 8 (blokų riba einanti per ieškovės ir trečiųjų asmenų priklausančio žemės sklypo ribą, esančią tarp sklypo ribų posūkio taškų B-C), keičiamąją ribą faktiškai sutapdinant su ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo pietrytine riba (t. 1, b.l. 42, žemės sklypo kadastro duomenų b. l. 38-39). Atsakovė UAB „Altida“ (buvusi A.A. T. firma „Altida“), 2009-07-02 paženklinusi ginčo žemės sklypo ribas, surašė žemės ribų paženklinimo-parodymo aktą, užpildė žemės sklypo kadastro duomenis, 2009 m. liepos mėn. parengė žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 31-33) ir 2009-09-29 išsiuntė ieškovei raštą dėl žemės sklypo ribų suderinimo su žemės sklypo geodeziniu planu, kviesdama ieškovę iki 2009-10-26, jai patogiu laiku, atvykti pas atsakovę, nurodydama, kad neatvykus, kadastrinių-geodezinių darbų užbaigimas bus atliekamas be jos (t. 1, b.l. 16). Nustatyta, kad 2009-11-27 Druskininkų savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėjas, žemėtvarkos skyriui patikrinus atsakovo UAB „Altida“ pateiktą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, pasirašė parengtą žemės sklypo planą, patvirtindamas, jog žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi privalomi dokumentai bei žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas (t. 1, b.l. 31-33). Remiantis atliktais kadastriniais matavimais, 2009-11-13 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. Ž-3357-(1.3.) buvo pakeisti ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenys (t. 1, b.l. 36). 2009-12-17 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu, esant gretimo žemės sklypo su ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančiu žemės sklypu savininkų S. L. ir R. L. įgalioto asmens prašymui, atlikus 7 ir 8 blokų ribų pakeitimus, buvo pakeistos S. ir R. L. žemės sklypo ribos (tame tarpe ir riba tarp ieškovės bei trečiųjų asmenų ir S. ir R. L. žemės sklypų) (žemės sklypo kadastro duomenų b.l. 52). 2010-01-27 pakeisti ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre, sklypo ribos pagal atsakovo UAB „Altida“ parengtą žemės sklypo planą pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. 1, b.l. 11-14). Prieš atliekant ginčijamus kadastrinius matavimus, ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas buvo 3,6800 ha. Atlikus matavimus pagal 1995-11-17 abrisą, žemės sklype trūko apie 3999 kv. m. ploto žemės, be to, žemės sklypo riba ėjo per namų valdą ir statinį. Remiantis ribos tarp 7 ir 8 blokų pritartais pakeitimais, ieškovei ir tretiesiems asmenims trūkstama žemės sklypo ploto dalis, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padidinta pakeitus gretimo žemės sklypo ribas. Taigi, nagrinėjamu atveju amalgamacija nebuvo vykdoma, o buvo keičiama bloko riba, nes iki keitimo žemės sklypas priklausė dviem atskiriems kadastro vietovės blokams, t.y., kirto D. K. namų valdą bei joje esantį ūkio pastatą. Amalgamacija - nekilnojamojo daikto pertvarkymo būdas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesuformuojant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, (toliau - Nuostatai) 1 p. nustato, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai reglamentuoja nekilnojamojo turto kadastro (toliau vadinama – kadastras) paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, (toliau - Taisyklės) 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo keliamas klausimas būtent dėl UAB „Altida“ atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau minėtais Nuostatais ir Taisyklėmis. Esant šioms aplinkybėms apeliantės argumentai dėl netinkamų materialinės teisės normų taikymo ginčo santykiams bei Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2007 12 30 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 nuostatų pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apylinkės teismas remdamasis tik liudytojų parodymais padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantei buvo tinkamai pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apeliacinio skundo argumentas neatitinka skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų turinio. Iš pirmosios instancijos sprendimo turinio matyti, jog teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovei iš anksto buvo nustatyta tvarka pranešta apie žemės sklypo ženklinimo datą bei laiką. Nurodytą aplinkybę nustatęs, teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Altida“, ženklindama ieškovei ir tretiesiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas vietovėje, nedalyvaujant ieškovei, kuriai neįteiktas kvietimas dalyvauti paženklinant ribas, pažeidė Taisyklių 25 p., 27 p. bei Nuostatų 32.1.1. p. ir 32.1.1.2. p. Tačiau teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, pati savaime nelemia nurodyto akto ydingumo. Teisėjų kolegija tokią teismo padarytą išvadą pripažįsta pagrįsta. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas sprendė, jog ieškovei apie atliekamus kadastrinius matavimus tinkamai pranešta nebuvo.

Apeliantės teigimu, teismas sprendime darė išvadą, kad apeliantė laiku neapskundė Alytaus apskrities viršininko įsakymo, todėl šis reikalavimas yra išvestinis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neteisingai interpretuoja teismo sprendime išdėstytus motyvus. Iš sprendimo turinio analizės matyti, jog teismas ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3) nuo jo priėmimo dienos laikė išvestiniu reikalavimu iš pirmojo ieškovės reikalavimo, todėl netenkinęs pagrindinio ieškovės reikalavimo, atitinkamai atmetė ir reikalavimą pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3), plačiau nepasisakant dėl jo pagrįstumo bei nesprendžiant ieškinio senaties termino taikymo šiam reikalavimui.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė D. K. kreipėsi į teismą keldama du materialinius teisinius reikalavimus: 1) panaikinti UAB „Altida“ (buv. A. A. T. firma „Altida“) 2009-07-02 nustatytus ir VĮ Registrų centras įregistruotus 3,6800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis nuo jų nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos; 2) pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Alytaus apskrities viršininko 2009-11-13 įsakymą Nr. Ž-3357-(1.3). Taigi, skundžiamo Alytaus apskrities viršininko įsakymo neteisėtumas (teisėtumas) yra tiesiogiai susijęs su UAB „Altida“ atliktų kadastrinių matavimų teisėtumu, t.y. reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl UAB „Altida“ atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo (teisėtumo). Esant nurodytam pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antrąjį ieškovės reikalavimą išvestiniu. Priešingai nei teigia apeliantė, reikalavimas dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu apylinkės teismo buvo atmestas ne todėl, kad ieškovė praleido terminą įsakymui apskųsti, bet todėl, jog teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl kadastrinių duomenų panaikinimo. Taip pat priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas nagrinėdamas bylą netaikė šiam reikalavimui ieškinio senaties termino. Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus ( C P K 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Kiti apeliaciniame skundė apeliantės dėstomi argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ( C P K 263 straipsnis), apeliacinio skundo argumentai padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArvydas Žibas