Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-243-569/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-29
Bylos Nr.: e2A-243-569/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01085-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas: K. K., A. K.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-243-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01085-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir K. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai A. K. ir K. K. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Pareiškėjai prašė pakeisti 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, 3.3. punktą išdėstant jį taip: „3.3. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos: 3.3.1. A. K. įsipareigoja vieną kartą per 3 mėnesius grįžti su nepilnamečiu sūnumi P. K. į Lietuvą, išskyrus A. K. ir/ar šalių nepilnamečio sūnaus P. K. ligos atvejus. Tokio sugrįžimo metu A. K. įsipareigoja sudaryti K. K. galimybę matytis su nepilnamečiu sūnumi P. K. ne trumpiau kaip 24 val., išskyrus nepilnamečio sūnaus P. K. ligos, jam sugrįžus į Lietuvą, atvejus. 3.3.2. K. K. vizituojant arba gyvenant toje pačioje valstybėje, kurioje yra nepilnamečio sūnaus P. K. nuolatinė gyvenamoji vieta, K. K. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. K. kas antrą (pirmą ir trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį, išskyrus šalių nepilnamečio sūnaus P. K. ligos atvejus, pasiimdamas jį iš nepilnamečio sūnaus P. K. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžindamas nepilnametį sūnų P. K. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino ir pakeitė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktą išdėstant jį sekančiai: „3.3. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos: 3.3.1. A. K. įsipareigoja vieną kartą per 3 mėnesius grįžti su nepilnamečiu sūnumi P. K. į Lietuvą, išskyrus A. K. ir/ar šalių nepilnamečio sūnaus P. K. ligos atvejus. Tokio sugrįžimo metu A. K. įsipareigoja sudaryti K. K. galimybę matytis su nepilnamečiu sūnumi P. K. ne trumpiau kaip 24 val., išskyrus nepilnamečio sūnaus P. K. ligos, jam sugrįžus į Lietuvą, atvejus. 3.3.2. K. K. vizituojant arba gyvenant toje pačioje valstybėje, kurioje yra nepilnamečio sūnaus P. K. nuolatinė gyvenamoji vieta, K. K. galės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi P. K. kas antrą (pirmą ir trečią) kiekvieno mėnesio savaitgalį, išskyrus šalių nepilnamečio sūnaus P. K. ligos atvejus, pasiimdamas jį iš nepilnamečio sūnaus P. K. gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžindamas nepilnametį sūnų P. K. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.“

3. Teismas vertino, kad abu pareiškėjai yra veiksnūs, jų nurodyti motyvai dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo yra įtikinami iš esmės pasikeitusioms aplinkybėms konstatuoti. Pareiškėjų prašymas neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei pareiškėjų nurodytus motyvus, vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

4. Apeliaciniu skundu pareiškėjas K. K. prašo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nors apeliantas ir kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei pareiškime pasirašė, jog sutinka su išdėstytomis sąlygomis, tačiau jaučiasi apgautas, bei yra įsitikinęs, kad sprendimas priimtas nevisapusiškai įvertinus tokio pobūdžio bylose reikšmingas aplinkybes.

4.2. Pareiškėja A. K. bei jos atstovas informavo apeliantą, kad pareiškimo tvirtinimas bus nagrinėjamas teisme žodinio proceso tvarka, tai yra dalyvaujant šalims, o apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka nebuvo informuotas.

4.3. Pareiškėja žodžiu apeliantui buvo įsipareigojusi į teismą pateikti duomenis, kurie turi ypač aktualią reikšmę, siekiant gauti sutikimą iš apelianto bei Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone dėl vaiko išvežimo iš Lietuvos, o būtent duomenis apie vaiko būsimąją gyvenamąją vietą užsienyje, ugdymo bei auklėjimo įstaigą, kurią nepilnametis sūnus lankys po išvykimo iš Lietuvos, taip pat apie pareiškėjos darbo vietą bei pajamas, kurių pagalba dalinai bus aprūpinta ne tik pati pareiškėja bei ir nepilnametis sūnus. Apeliantui pradėjus domėtis apie pareiškėjos gyvenimo užsienyje aplinkybes, paaiškėjo, kad ji neturi nuolatinės darbo vietos, taip pat nuolatinės gyvenamosios vietos, visiškai neaišku, kur ir kokiomis aplinkybėmis užsienyje gyvens pareiškėjų nepilnametis sūnus, kas jį prižiūrės kol pareiškėja bus darbe, ar yra/bus suteikta galimybė nepilnamečiui sūnui lankyti ugdymo/auklėjimo įstaigą.

4.4. Kadangi apeliantas visus ankščiau nurodytus klausimus tikėjosi išsiaiškinti surengtame žodiniame teismo posėdyje, tačiau byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, taip pat byloje nėra pateikta Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone išvada, apeliantas prašo panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliaciniame skunde yra nurodomi melagingi, neatitinkantys tikrovės bei teismą klaidinantys motyvai. Pareiškėjos manymu, tai yra ne kas kita, o siekis sąmoningai, piktnaudžiaujant procesu bei tyčia varžyti jos galimybę su nepilnamečiu sūnumi P. K. išvykti gyventi į užsienį.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantas melagingai teigia, jog pareiškimo sudarymo metu jis buvo įsitikinęs, kad byla dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėja ir apeliantas pareiškime patys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, apeliantui 2019 m. lapkričio 27 d. buvo siunčiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pranešimas, informuojantis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pranešimas apeliantui buvo tinkamai įteiktas. Pranešime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o į teismo posėdį pareiškėja ir apeliantas nebus kviečiami.

5.3. Apeliantas įžūliai meluoja, jog pareiškėja po pareiškimo sudarymo neleido susitikti bei bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantui kokiomis nors priemonėmis ar veiksmais po pareiškimo sudarymo buvo kliudoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, apeliantas nepateikia.

5.4. Apeliantas melagingai teigia, kad pareiškėja žodžiu buvo įsipareigojusi pateikti duomenis apie vaiko būsimąją gyvenamąją vietą užsienyje, ugdymo bei auklėjimo įstaigą, kurią nepilnametis sūnus lankys po išvykimo iš Lietuvos, taip pat duomenis apie pareiškėjos darbo vietą bei pajamas. Pažymėtina, kad pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi gyventi į užsienį vis dar nėra išvykusi, o tam tikri klausimai, pavyzdžiui dėl nepilnamečio sūnaus ugdymo bei auklėjimo įstaigos užsienio valstybėje yra tvarkomi vaikui pradėjus gyventi užsienio valstybėje. Pareiškėja turi dokumentus, liudijančius būsimą pareiškėjos darbo vietą bei nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pateikiami dokumentai patvirtina, jog apeliantas apeliaciniame skunde meluoja, kad pareiškėja užsienyje neturi nuolatinės darbo bei gyvenamosios vietos.

5.5. Apeliantas pareiškėjos išvykimui į užsienį su nepilnamečiu sūnumi niekada neprieštaravo ir neprieštarauja. Esant bendram tėvų sutarimui, Vaikų teisių apsaugos tarnybos sutikimas nagrinėjamu atveju nėra nei būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

8. Pareiškėja A. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2019 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją; (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio 2020 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. K. kopiją; 2020 m. sausio 23 d. darbo sutarties kopiją; 2020 m. sausio 23 d. registracijos patvirtinimo kopiją; 2017 m. spalio 8 d. pažymėjimo kopiją.

9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

10. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėja pateikė minėtus įrodymus atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, todėl jų pateikimo būtinybė atsirado tik po skundžiamo priėmimo. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi teikiamų įrodymų būtinybė iškilo vėliau – po apeliacinio skundo pateikimo, minėti dokumentai gali turėti įtakos sprendžiant ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima pareiškėjos pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais, esančiais byloje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjų pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. liepos 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, nurodydamas, jog tikėjosi, kad pareiškimas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka ir jis turės galimybę teismo posėdžio metu išsiaiškinti aplinkybės apie vaiko būsimąją gyvenamąją vietą užsienyje, ugdymo bei auklėjimo įstaigą, kurią nepilnametis sūnus lankys po išvykimo iš Lietuvos, taip pat apie pareiškėjos darbo vietą bei pajamas.

13. Jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 straipsnio 5 dalis).

14. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams.

15. Šiuo atveju teismui buvo pateiktas abiejų šalių pasirašytas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, pareiškime nebuvo nurodyta, kad kuris nors iš pareiškėjų prieštarauja sutarties pakeitimui. Pažymėtina, kad ir patys pareiškėjai savo pareiškime išreiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą, vertintina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepažeidė CPK normų, taip pat nebuvo pažeistos ir pareiškėjų teisės.

16. Apelianto teigimu, jog, nors jų pareiškime dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo yra prašymas bylą nagrinėti rašytino proceso tvarka, tačiau jis pasirašė prašyme neatkreipęs dėmesio į tokį įrašytą prašymą ir tikėjosi, kad pareiškimas bus nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui 2019 m. lapkričio 27 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas, kuriuo apeliantas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pranešime yra aiškiai nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2019 m. gruodžio 10 d. 9 val., ir kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į posėdį šalys nekviečiamos. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, todėl galėjo prašymus ar prieštaravimą dėl rašytinio bylos nagrinėjimo išreikšti pirmosios instancijos teismui.

18. Pažymėtina, kad pareiškimu pareiškėjai prašė pakeisti tik santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Dėl pareiškime nurodytos ir skundžiamu sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos apeliantas jokių pretenzijų nenurodo.

19. Apeliantas nurodo, kad žodinio proceso metu būtų papildomai aiškinęsis duomenis apie vaiko būsimąją gyvenamąją vietą užsienyje, ugdymo bei auklėjimo įstaigą, kurią nepilnametis sūnus lankys po išvykimo iš Lietuvos, taip pat apie pareiškėjos darbo vietą bei pajamas, nes, pasak apelianto, tokių duomenų jis pasirašydamas pareiškimą nežinojo.

20. Pareiškėja A. K. su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 2019 m. lapkričio 27 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopiją; (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio 2020 m. sausio 20 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl P. K. kopiją; 2020 m. sausio 23 d. darbo sutarties kopiją; 2020 m. sausio 23 d. registracijos patvirtinimo kopiją; 2017 m. spalio 8 d. pažymėjimo kopiją. Pažymėtina, kad šis pareiškėjos atsiliepimas išsiųstas apeliantui. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja A. K. gyvena/gyvens bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad pareiškėja yra sudariusi darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbui. Darbo sutartyje numatytas darbo atlygis, darbo valandų skaičius, darbo sutarties pradžia numatyta – 2020-04-01. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad su nepilnamečiu sūnumi gyventi į užsienį vis dar nėra išvykusi, o tam tikri klausimai, pavyzdžiui, dėl nepilnamečio sūnaus ugdymo bei auklėjimo įstaigos užsienio valstybėje, yra tvarkomi vaikui pradėjus gyventi užsienio valstybėje, todėl pareiškėja tam tikrų dokumentų dėl objektyvių priežasčių pateikti negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliantui rūpimus duomenis apie vaiko gyvenamąją vietą užsienyje, pareiškėjos darbovietę. Apeliantas dėl šių duomenų jokių pastabų nepateikė.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalis). Apeliantas prieš duodamas sutikimą turės galimybę papildomai išsiaiškinti jam svarbias aplinkybes.

22. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nesuprasdamas sutarties turinio, ar kieno nors verčiamas. Jeigu atsakovui nebuvo priimtinos tam tikros sutarties nuostatos, jis turėjo galimybę kreiptis į advokatą arba pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, tačiau to nepadarė. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad teismas 2019 m. lapkričio 27 d. išsiuntė pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimą apie paskirto teismo posėdžio datą ir laiką, taigi pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą posėdį ir turėjo galimybę pateikti prieštaravimus ar nuomonę dėl pateikto pareiškimo, tačiau to nepadarė. Remiantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai patenkino pareiškimą dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pirmosios instancijos teismo procesinių pažeidimų bei įvertinęs visas bylos aplinkybes sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Pareiškėja A. K. prašo iš pareiškėjo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jai jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė