Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 19 val. 10 min., adresu M. K. Čiurlionio g. ties pastatu pažymėtu numeriu 59, Druskininkuose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. B. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „T. A.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Tokiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji J. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, pasitvirtino. 2021 m. rugpjūčio 8 d. apie 19 val. 10 min., adresu M. K. Čiurlionio g. ties pastatu pažymėtu numeriu 59, ji vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje yra pateiktas laiduotojos I. I. prašymas perduoti jai kaltinamąją pagal laidavimą be piniginio užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (t.1., b. l. 197-199). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laiduotoja yra neteista, yra padariusi du smulkius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios, dirbanti, charakterizuojama teigiamai (t.1., b. l. 151 – 154). Laiduotojos paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad laiduotoja yra labai gera kaltinamosios draugė, kaltinamąją pažįsta virš 17 metų. Kaltinamoji visuomet jai padėdavo bėdoje tiek veiksmais, tiek palaikymu žodžiu. Ji pati ieško dvasinės ramybės Bernardinų bendruomenėje, tikisi, kad su kaltinamąją kartu vaikščios į ten organizuojamus „Alfa“ kursus“, mano, kad ji turės jėgų ir moralinės atsakomybės ištraukti kaltinamąją iš duobės sunkiose gyvenimo situacijose, padės atrasti dvasinę ramybę.

Iš kaltinamą J. B. charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji teisiama pirmą kartą (t.1., b. l. 110), dirbanti (t.1., b. l. 116, ), charakterizuojama teigiamai (t.1., b. l. 156 – 158), į psichikos sveikatos ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašyta (t.1., b. l. 119). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji administracine tvarka bausta 2020 m. birželio 9 d. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už vairavimą būnant neblaiviai (lengvas 0,68 promilės girtumas), ko pasekoje apgadino kitas transporto priemones, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo nuobauda jau negaliojo (t. 1., b. l. 112).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamoji J. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, žala nepadaryta, neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja I. I. sutinka laiduoti už kaltinamąją, ir yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kas duoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant I. I. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, o baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajai būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas 1,71 promilių neblaivumas, neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininkės ir jos sutuoktinio sveikatai ar net gyvybei, šiuo nusikaltimu padarytas KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens.

Be to, kaip jau minėta, kaltinamoji anksčiau buvo bausta administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviai (lengvas 0,68 promilės girtumas), jai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Šiuo metu baustumas išnykę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 8 d., buvo praėję nepilnas mėnesis nuo vairuotojo pažymėjimo 2021 m. liepos 17 d. atgavimo dienos.

Vertintina ir tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, neteista, administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviai paskirta nuobauda negaliojanti, dirba, charakterizuojama teigiamai, teisė vairuoti kaltinamajai reikalinga svarbių darbinių funkcijų vykdymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju, siekiant pataisyti kaltinamosios elgesį ir užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, tikslinga jai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Specialios teisės atėmimo 1 metų 6 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo, kuriuo kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 98.99).

Nors kaltinamosios gynėjas prašė skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau gynėjo nurodomi neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą, šiuo atveju – nusikalstamą veiką, darantis asmuo, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo skirti trumpesnį draudimo naudotis specialiąja teise terminą - siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

Nagrinėjamoje byloje automobilis „T. A.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas kaltinamajai darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „T. A.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamosios sutuoktinio D. B. vardu (t. 1., b. l. 30) ir yra įsigytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad šį automobilį įsigijo 2017 metais lizingo būdu, šiuo metu jis intensyviai ieško darbo, todėl automobilis jam labai reikalingas. Kaltinamoji paaiškino, kad šis automobilis labai reikalingas šeimos poreikių tenkinimui, jos darbinių funkcijų vykdymui, rūpintis savo pagyvenusiais tėvais.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga iš kaltinamosios išieškoti konfiskuotino turto vertę.

Kaltinamoji prašė nekonfiksuoti transporto priemonės, o skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę - sumokėti 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamoji, vairuodamas automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Vertintina ir tai, kad tą patį automobilį kaltinamoji praėjusiais metais taip pat yra vairavusi neblaivi, už ką jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvylikai mėnesių. Kaip jau minėta, automobilio vairavimas asmens, kuris apsvaigęs nuo alkoholio, kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Nagrinėjamu atveju pavyko išvengti itin sunkių padarinių, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės išieškojimas iš kaltinamosios konfiskuotino turto vertę būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (LAT nutartis Nr. 2K-372-693/2018).

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji šiuo atveju nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų – kaltinamoji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą, todėl jai neskiriama bausmė ir ji neturės teistumo. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui teigti, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės ir ši baudžiamojo poveikio priemonė yra būtina tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, asmuo suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje.

Iš VšĮ „Emprekis" duomenų bazės pažymos matyti, jog automobilio „T. A.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 10 350,00 Eur su PVM (t. 1.,b.l. 29), todėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 10 350,00 Eur išieškotina iš kaltinamosios valstybės naudai

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 9 d. pažymos apie patirtas proceso išlaidas matyti, kad buvo patirtos proceso išlaidos - 94,38 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir po 0,968 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos iki transporto priemonės grąžinimo(t.1., b. l. 40). Šias proceso išlaidas ikiteisminio tyrimo metu apmokėjo kaltinamosios sutuoktinis D. B. 2021 m,. rugpjūčio 10 d. pavedimu (t.1., b. l. 50), todėl nėra pagrindo išieškoti proceso išlaidas, susijusias su automobilio „T. A.”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu ikiteisminio tyrimo metu.

2021 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu kaltinamajai J. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos (t.1.,b.l. 98-100).

2021 m. rugpjūčio 10 d. prokuroro nutarimu iki 2021 m,. gruodžio 10 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. B. automobiliui „T. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintas. (t.1., b. l. 53-60).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis „T. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelis ir registracijos liudijimas Nr. Y 096067 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu grąžinti ir perduoti saugoti jo savininkui D. B., adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jo savininkui (t.1., b. l. 61-66); vaizdo įrašas, iš įvykio vietos perkeltas iš policijos pareigūnų Body kameros į IBPS sistemą, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugojimui prie bylos (t.1., b. l. 11), kompaktinė plokštelė CD-R su garso įrašu, perkeltu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pranešimo saugomą Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, Vytauto g. 41, Druskininkuose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (t. 1., b. l. 76-78)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

J. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos I. I. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams, ir baudžiamąją bylą Nr. 1-784-418/2021 nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, skirti J. B. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 1 (vieneriems) metus 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugpjūčio 8 d.

2) transporto priemonės – automobilio „T. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. SB1BG76L30E131896, konfiskavimą, išieškant iš J. B. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą –10 350,00 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę „T. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „T. A.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), jo raktelį ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu grąžinti ir perduoti saugoti jo savininkui D. B. adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui D. B.;

2) vaizdo įrašą, iš įvykio vietos perkeltą iš policijos pareigūnų Body kameros į IBPS sistemą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugojimui prie bylos visą jos saugojimo laiką kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

3) kompaktinę plokštelę CD-R su garso įrašu, perkeltu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pranešimo saugomą Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK, Vytauto g. 41, Druskininkuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) jeigu laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. I., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.