Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovas) prašo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 2 871,08 Eur žalą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pranešimą apie įteiktinus dokumentus paliekant atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkinamas.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – pažymos apie I. K. išmokėtas išmokas (našlaičių pensiją), R. K. mirties liudijimo, I. K. gimimo liudijimo, sprendimo dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo I. K., Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio – tyrimą ir vertinimą, nustatyta, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl R. K. nužudymo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais 2016 m. sausio 28 d. sprendimu paskyrė našlaitei I. K. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Per nurodytą laikotarpį I. K. išmokėta 2 871,08 Eur pensijos. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta nurodyto dydžio turtinė žala.

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybiniam socialiniam draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, o žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti dokumentai. Kadangi minėtų išmokų mokėjimas yra sąlygotas atsakovo neteisėtų veiksmų, tai konstatuotinos visos būtinosios deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos (CK 6.246–6.149 straipsniai). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nepateikus jokių įrodymų, kad savo prievoles atlyginti padarytą žalą ieškovui jis yra įvykdęs, ieškovo pareikštas ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiama 2 871,08 Eur žala (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 65,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 871,08 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 8 ct) žalą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas sprendimo apeliacine tvarka skųsti negali, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali skųsti Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.