- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-515-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00006-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo P. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., jam paskiriant 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimu P. N. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 18 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 132 p. reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Po ko P. N., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 234 p. reikalavimą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, nedelsiant pranešti policijai apie eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pagal ATPK 127 str. 2 d. P. N. nubaustas 100 litų bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir galutinė nuobauda P. N. paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimo dalį, kuria teismas jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. bei už šį pažeidimą paskyrė 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu trejiems metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.
Apeliaciniu skundu P. N. sutinka su priimtu nutarimu dalyje dėl ATPK 127 str. 2 d. taikymo. Nors ir siekė vairuoti savo automobilį kiek įmanoma atsargiau, pasitelkė į pagalbą ten buvusį asmenį, stengėsi nekliudyti nukentėjusiojo automobilio, kuris buvo pastatytas taip, jog kliudė eismą, išanalizavęs byloje esančius įrodymus pripažįsta, kad galėjo nežymiai kliudyti nukentėjusiojo automobilį. Dėl šio pažeidimo nuoširdžiai gailisi, žalą visiškai atlygino nukentėjusiajam. Mano, jog nutarimo dalis pripažinti jį kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. nepagrįsta, priimta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškinus nagrinėjamos bylos aplinkybių. P. N. taip pat nesutinka dėl liudytojo A. G. parodymų vertinimo ir šio asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn už ATPK 187² str. pažeidimą. Skunde detalizuojamos ATPK 248 str. nuostatos, reglamentuojančios administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius, ATPK 257 str. nuostatos. Teigiama, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Baudžiant asmenį pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam turtui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Apeliantas pažymi, jog teismas, konstatuodamas jo kaltę pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės vadovavosi nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, šališki ir paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat nuosekliais apelianto paaiškinimais bei liudytojo A. G. parodymais. Apeliantas pabrėžia, kad jis nuo pat pradžios tvirtino negirdėjęs automobilių susidūrimo garso, nepajutęs ir nematęs susidūrimo, po eismo įvykio iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Šiuo apelianto paaiškinimus patvirtina ir tai, kad automobilis „VW Sharan“ buvo apgadintas nežymiai (apgadintas galinis kairės pusės žibintas), apelianto automobilis iš viso nebuvo apgadintas, jis yra krovininio tipo, jo gabaritai ženkliai didesni, nei nukentėjusiojo automobilio, automobilis yra gana ilgas, aukštas, o susidūrimas įvyko pakankamai žemai, yra su dyzeliną naudojančiu varikliu, o šis variklis skleidžia didelį garsą, sukelia didelę automobilio vibraciją, dėl ko galėjo suveikti nukentėjusiojo automobilio signalizacija. Atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykio dieną lijo, todėl apeliantas kontakto su nukentėjusiojo automobiliu objektyviai galėjo nematyti. Liudytojų parodymai neginčijamai neįrodo, kad apeliantas girdėjo, matė ir/arba pajuto susidūrimą, be to, apeliantui eismą reguliavęs A. G. nepasakė, kad P. N. kliudė kitą automobilį. Apelianto automobilis yra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, apeliantas įvykio metu buvo blaivus, nevartojo jokių vaistų ar medžiagų, todėl jis neturėjo jokių protingumo kriterijumi pagrįstų priežasčių šalintis iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti kokios nors atsakomybės už sukeltą įvykį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog nukentėjusysis rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad išgirdo signalizaciją, dūžio garsą, tuo tarpu posėdžio metu tvirtino, jog žibinto dūžio negirdėjo, kad girdėjo girgždesį, trenksmą, kaip metalas apie metalą trinasi, po to per plastmasines detales. Šios aplinkybės, kurios, tariamai, ir privertė nukentėjusįjį prieiti prie lango, nebuvo nurodytos jo pirminiuose paaiškinimuose, be to, šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė jau po transporto priemonių apžiūros, kurios metu neva suprato tokių garsų priežastis. Tuo tarpu ant apelianto automobilio jokių apgadinimų nenustatyta. Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo girdėtus garsus galėjo sukleti bet koks kitas šaltinis, kuris objektyviai negali būti siejamas su automobilių „FIAT Ducalto“ ir „VW Sharan“ kontaktu, po kurio buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Skunde teigiama, jog iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilio „VW Sharan“ kablys galėjo sąveikauti tik su automobilio „FIAT Ducalto“ galinėje dalyje esančiu dažyto metalo balkiu, kurio galuose yra sumontuoti automobilio galiniai žibintai. Technikai neįmanoma, kad įvykus automobilio „VW Sharan“ kablio kontaktui su automobilio „FIAT Ducalto“ galiniu balkiu nebūtų pažeistas „FIAT“ dažų sluoksnis, nebūtų sulaužytas kairės pusės galinis žibintas. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstos teismo padarytos išvados, kad nukentėjusysis išgirdo susidūrimo garsą ir kad P. N., vairavęs automobilį atbuline eiga su atidarytomis durelėmis, negalėjo negirdėti susidūrimo garso, kuris buvo girdimas bute, esant uždarytam langui, pravirai orlaidei.
Skunde pažymima, kad nukentėjusysis pranešime draudimo bendrovei apie įvykį nurodo, jog P. N. apsisukinėdamas kliudė stovintį automobilį ir pasišalino. Apeliantas mano, kad nukentėjęs asmuo sąmoningai melavo draudimo bendrovei, norėdamas draudimo lėšomis susiremontuoti ir tuos automobilio defektus, kurie nebuvo padaryti byloje nagrinėjimo eismo įvykio metu, nes pastarasis parodo, jog draudiminio įvykio metu buvo pažeistas ne tik automobilio galinis kairės pusės žibintas, tačiau ir galinis bamperis. Be to, paties nukentėjusiojo parodymai leidžia manyti, kad jam visą arba bent dalį vaizdo užstojo garažas. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad eismo įvykį stebėjo pro langą, tuo tarpu tarnybiniame pranešime teigiama, kad eismo įvykį nukentėjusysis matė rūkydamas balkone. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, jog policiją kvietė jis, tačiau iš Bendrosios pagalbos informacijos centro duomenų matyti, kad apie eismo įvykį pranešė moteris. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojos D. S. parodymai yra nenuoseklūs, ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, todėl gali būti šališka. Minėta liudytoja vienu atveju teigė, jog apeliantas buvo išlipęs iš automobilio, kitu atveju ji nurodė, jog nežino, ar apeliantas sėdėjo mašinoje, ar buvo išlipęs. Ji taip pat teigė, kad buvo stiprus smūgis, nuo to atsibudo, nors, kaip jau buvo minėta, ant apelianto automobilio jokių akivaizdžių apgadinimų nustatyta nebuvo. Apeliantas abejoja, jog automobilių antro kontakto, kuomet tik nežymiai buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilio žibintas, garsas galėjo būti girdimas už keliasdešimt metrų nuo eismo įvykio buvusiame bute, juolab, kad liudytoja nenurodė, jog buto langas būtų buvęs atidarytas. Teigia, kad tuo atveju, jeigu ši liudytoja matė automobilio susidūrimą, kaip kad pati teigia, ji turėjo matyti ir apelianto automobilio pusę, su kuria jis kliudė nukentėjusiojo automobilį, tuo tarpu ji tvirtina, kad to nematė. Elektroniniame laiške išdėstytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo liudytojos D. S. teisme duotų parodymų. Priešingai, nei konstatavo teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad aptariamas elektroninis pranešimas išsiųstas iš V. S. elektroninio pašto adreso. Apeliantas taip pat pažymi, kad liudytojos V. S. parodymai negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu P. N. kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo, kadangi ji eismo įvykio iš esmės nematė. Minėta liudytoja nurodo, jog iųgirdo girgždesį, stuktelėjimą, po kurio suveikė signalizacija, tačiau šį garsą galėjo sukelti bet koks šaltinis, kuris objektyviai negali būti siejamas su automobiliu „FIAT Ducalto“ ir „VW Sharan“ kontaktu, po kurio apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojo A. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti juos melagingais ir jais nesivadovauti. Apeliantas pažymi, jog šis liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šio liudytojo nešališkumu. Apelianto įsitikinimu, teismas, remdamasis išimtinai nukentėjusiojo, jo sutuoktinės, dukros parodymais, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, liudytojo A. G. parodymus įvertino kaip melagingus ir šį asmenį patraukė administracinėn atsakomybėn už ATPK 187² str. pažeidimą. P. N. nuomone, teismas taikė dvigubus standartus, kadangi ignoravo nukentėjusiojo parodymų prieštaravimą tarnybiniame pranešime – pirminiame dokumente, kuriame buvo užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės, nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas teigia, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, o taip pat bendruoju teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, nepakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma P. N. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą bei įvertinęs įrodymų visumą, rėmėsi įrodymais, kurie buvo objektyvūs ir nekėlė abejonių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti proceso dalyviai T. S., D. S. ir V. S., duodami parodymus susipažinę su atsakomybę už melagingų parodymų teikimą, nurodė, jog 2011 m. gruodžio 18 d. apie 9 val. garsas, sklindantis iš lauko ir suveikusi automobilio „VW Sharan“ signalizacija buvo gerai girdimi jiems būnant pastate. Šiuos garsus turėjo girdėti ir P. N., be to, jis negalėjo nejusti automobilių susidūrimo, nes, kaip patvirtina specialistės R. L. surinkta medžiaga, „FIAT Ducato“ įsirėmęs į „VW Sharan“ toliau judėti negalėjo. Į eismo įvykio vietą atvykę patruliai ant VW automobilio kėbulo nustatė galinio žibinto ir bamperio apgadinimus ir minėtus apgadinimus pažymėjo eismo įvykio vietos schemoje. Teismo posėdžių metu nenustatyta duomenų, kad schemoje išvardintus apgadinimus policijos pareigūnams liepė įrašyti T. S., priešingai, teisingumą vykdanti institucija patvirtino Vilniaus apskrities VPK KPV surinktų duomenų teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neginčija savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., padarymo, tačiau nesutinka su jo veiksmų įvertinimu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir tvirtina negirdėjęs automobilių susidūrimo garso, nepajutęs ir nematęs susidūrimo, po eismo įvykio iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Tokia P. N. iškelta versija vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama.
P. N. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. S., V. S. parodymais bei kita bylos medžiaga.
Iš nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. S., V. S. parodymų matyti, kad jie, būdami namuose, išgirdo susidūrimo garsą, po to suveikė jų automobilio signalizacija. Nukentėjusysis ir liudytoja D. S. nurodė, jog matė, kaip P. N. vairuojamas automobilis antrą kartą užkabino jų automobilį, kad P. N. su kitais dviem asmenimis apžiūrinėjo, po to P. N. išvažiavo, vėliau T. S. nuėjęs pažiūrėti, pastebėjo apgadintą užpakalinį žibintą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo, liudytojų D. S., V. S. parodymais, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą apkalbėti P. N., be to, jų nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimo apie įvykį bendrosios pagalbos informacijos registravimo centre duomenys, eismo įvykio schemoje, foto lentelėse užfiksuoti automobilio apgadinimai. Iš foto lentelės matyti, kad apgadinimai ant automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (galinis kairys žibintas) atsirado po kontakto su automobiliu „Fiat Ducato (b. l. 18). Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog P. N., kaip kad pats teigia, vairavęs automobilį atbuline eiga atidarytomis durelėmis – taip stebėdamas kelią, negalėjo negirdėti susidūrimo garso, juolab, kad pastarasis neginčija girdėjęs suveikusią nukentėjusiojo automobilio signalizaciją. Aplinkybę, jog suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija, patvirtino ir liudytojas A. G..
Atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiojo T. S., liudytojų D. S., V. S. parodymų, surašyto tarnybinio pranešimo nežymūs netikslumai neturi esminės reikšmės nustatant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto kaltę, nes šiuo atveju svarbu tai, kad nukentėjusysis, liudytoja D. S. nuo pat įvykio pradžios esmines aplinkybes aiškino nuosekliai, t.y. kad įvykio dieną išgirdo susidūrimo garsą, signalizaciją, matė, kaip automobilio „FIAT Ducalto“ vairuotojas užkabino antrą kartą jų automobilį, išlipo iš mašinos, pažiūrėjo ir išvažiavo. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog elektroniniame pranešime, siųstame iš vikotia stankevic (vikotja@mail.ru) adreso, nurodytos aplinkybės teismo posėdžio metu iš esmės pasitvirtino, teismo posėdžio metu patikslinti kiekvienos liudytojos (D. S., V. S.) veiksmai, jų stebėtos aplinkybės. Be to, apelianto kaltės nustatymui šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pagal ATPK 130 str. 1 d. neturi esminės reikšmės taip pat duomenys, užfiksuoti šio įvykio UAB (duomenys neskelbtini) žalos byloje.
Nepagrįstas apelianto teiginys, jog apylinkės teismas, nesant objektyvių duomenų, liudytojo A. G. parodymus įvertino kaip melagingus ir šį asmenį patraukė administracinėn atsakomybėn už ATPK 187² str. pažeidimą. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad jis padėjo išvažiuoti iš kiemo P. N., susidūrimo garso negirdėjo, atrodo, kad susidūrimo nebuvo, tik atėjus kito automobilio šeimininkui paaiškėjo, kad yra galinio žibinto skylė. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tokie liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja nukentėjusiojo T. S. parodymams apie tai, kad nukentėjusysis tuoj po įvykio bendravo su liudytoju A. G., kuris jam minėjo, jog sakė P. N. apie tai, jog šis stumdo nukentėjusiojo automobilį. Taip pat šie parodymai prieštarauja liudytojos D. S. parodymams apie tai, kad smūgis buvo stiprus, kada ji pradėjo žiūrėti, A. G. jau ten reguliavo, P. N. sėdėjo automobilyje, po to buvo antras smūgis, D. S. matė tris galvas, matė, kad buvo trys žmonės. Įvertinus šiuos duomenis, konstatuotina, kad A. G. negalėjo nepastebėti automobilių kontakto, juolab, kaip jau buvo minėta, suveikė nukentėjusiojo automobilio signalizacija, todėl apylinkės teismas pagrįstai liudytoją patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdžius, pažeidėjo asmenybę, P. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatęs atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), taip pat atsižvelgęs į kitas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais už padarytus administracinius teisės pažeidimus, apeliantui paskyrė teisingas minimalaus dydžio nuobaudas, kurias tinkamai subendrino.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo P. N. padarytus administracinius teisės pažeidimus, administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, apylinkės teismas nepažeidė skunde išvardytas teisės aktų normas, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir P. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.