- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-332-300/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- J. D.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo J. D.:
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 100 (vieno šimto) Lt dydžio bauda;
už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda paskirta 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. nubaustas už tai, kad 2013 m. kovo 15 d., 15.50 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai bus saugu, ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas kelių eismo taisykles.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui J. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarimą dalyje, ir administracinę teiseną pagal ATPK 130 straipsnio l dalį nutraukti.
Skunde nurodo sutinkąs, kad važiuodamas atbulas galėjo kliudyti automobilį „Mazda 626“, nes pajutęs atsitrenkimą į kažką (galbūt tai buvo sniego sangrūda) sustojo ir išlipęs iš automobilio apžiūrėjo abi transporto priemones, tačiau, pasak apelianto, jokių matomų požymių, kad jis būtų užkliudęs šį automobilį, nematė, todėl pamanęs, kad nieko neįvyko, nuvažiavo. Apie tai, kad galėjo būti apgadintas automobilio „Mazda 626“ priekinis bamperis, sužinojo, kai jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Teigia, kad automobilio „Mazda 626“ apgadinimas galėjo būti padarytas ne jo automobilio, tai patvirtina Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulės R. P. surašytas tarnybinis pranešimas (11 b. l.), kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus lengvąjį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tą dieną jis vairavo, ant automobilio esantys apgadinimai neatitinka kovo 15 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybių. Taip pat nurodo, kad fotonuotraukos, kurios pridėtos prie transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, yra ne jo automobilio, o automobilio „Mazda 626“, o automobilio „Mazda 626“ techninio apžiūros protokolo byloje net nėra. Tai, pasak apelianto, reiškia, kad automobilis „Mazda“ 626 galėjo būti apgadintas ne šio įvykio metu, bet teismas, nubaustojo asmens nuomone, nagrinėdamas bylą į šias faktines aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Dėl to, kas paminėta, mano, kad šiuo atveju teismas nepagrįstai jį nubaudė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jo tyčios pasišalinti nebuvo, o norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal aptariamą straipsnį, turi būti nustatyta, kad tai jis padarė tyčia ir suvokė, kad pasitraukia iš įvykio vietos. Be to, nurodo ir tai, kad, jeigu eismo įvykio metu ir buvo apgadintas automobilis „Mazda 626“, jis apgadintas nežymiai, o esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio l dalyje. Be kita ko, nurodo ir tai, kad jam skirta 3000 Lt piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams yra pernelyg griežta, ir teismas, pasak apelianto, skirdamas baudą turėjo atsižvelgti į jo gaunamas pajamas, kurios per mėnesį sudaro tik 1200 Lt, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užkerta kelią atlikti savo tiesiogines pareigas – dirba pas ūkininką V. I., ir darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo J. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, priimant sprendimą buvo remtasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tačiau, nepaisant to, šiuo atveju apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, kad J. D. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nors apeliaciniame skunde apeliantas neigia tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti ir patikrinti pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač pažeidėjo žodinį paaiškinimą. Be to, iš bylos medžiagos, iš R. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad apžiūrėjus J. D. automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį tą dieną vairavo apeliantas, ant automobilio esantys apgadinimai neatitinka kovo 15 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybių (11 b. l.) bei bylos medžiagoje nėra automobilio „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos, nors ja remiamasi priimant sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (LVAT nutartis Nr. N62-1830/2011). Taigi šiuo atveju teismas, pažeisdamas ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė priemonių patikrinti paties apelianto bei liudytojų nurodomas aplinkybes dėl to, ar J. D. tikrai padarė jam inkriminuotos pažeidimus.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.