- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- I-1229-171/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03637-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Irena Paulauskienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Nemuno būsto priežiūra“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Advokatai
- Justinas Jarusevičius
- Kategorijos
- 7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Justinui Jarusevičiui, atsakovės atstovėms Evelinai Uogintaitei ir Viktorijai Puzirauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nemuno būsto priežiūra“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Nemuno būsto priežiūra“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Taryba) 2013-08-21 nutarimą Nr. 1S-114 „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva UAB „Nemuno būsto priežiūra“ įsigijus 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų“ (toliau – Nutarimas) (t. I, b. l. 1–28).
Paaiškino, kad 2012-09-26 UAB „Nemuno būsto priežiūra“ įsigijo 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų. Šiam įsigijimui nebuvo reikalingas Konkurencijos tarybos leidimas koncentracijai, kadangi pareiškėjos ir UAB „Žirmūnų būstas“ pajamos neatitiko Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio reikalavimų: kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais nebuvo didesnės negu penki milijonai litų. 2013-08-29 pareiškėja elektroniniu paštu gavo Tarybos pranešimą apie Nutarimą.
Pareiškėjos manymu, Nutarimu pažeista Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, t. y. „tikėtinumo išvados“ buvo aplaidžiai suformuotos, Taryba neatliko net preliminarios atitinkamos rinkos analizės, ignoravo rinkos apibrėžimo principus ir neatsižvelgė į tai, kad pagal teisinį reguliavimą atitinkamoje rinkoje nėra galimybių daryti vienpusės lemiamos įtakos. Tai minimalios aplinkybės, kurios turėjo būti įvertintos siekiant pateikti adekvačius sprendimo motyvus ir pagrįsti „tikėtinumo“ sąlygą. Be to, pareiškėja mano, kad Nutarimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus objektyviai ir aiškiai pagrįsti priimamus sprendimus, nurodyti jų motyvus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o individualaus administracinio akto pobūdis reikalauja aiškiai jame apibūdinamų teisių ir pareigų.
Paklausos pakeičiamumas yra būtinas analizės elementas net preliminariai apibrėžiant atitinkamą rinką ir privalo būti paremtas kokybiškais, nuosekliais, neprieštaringais, patikimais įrodymais. Tačiau Taryba neatliko ne tik paslaugos turinio analizės, bet ir netyrė paslaugos per jos pirkėjo prizmę, kaip reikalauja net preliminarus rinkos apibrėžimas. Taryba netyrė, kokie yra preliminarūs prekės pirkėjai ir kokią paslaugą jie perka. Neatlikusi net preliminarios paklausos pakeičiamumo analizės, Taryba dėl savo neveikimo nenustatė ir per se negalėjo nustatyti, kas yra paslaugos pardavėjai.
Mano, kad Nutarimas grindžiamas įstatymo nežinojimo prielaida. Net preliminariai žinant teisės aktų (Civilinio kodekso 4.82–4.85 straipsniai) reikalavimus, Tarybos neveikimo pagrindu priimtas Nutarimas negalėjo būti teisingas, nes net pagal įstatymą administravimo įmonės, daugiabučių namų savininkų bendrijos, asmenys, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, teikia analogiško turinio organizacinę paslaugą ir yra konkuruojantys ūkio subjektai. Nutarimas nepateisinamai pažeidžia ilgametę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią visos bendrojo naudojimo objektų administravimo formos yra lygiavertės. Taip pat Taryba neįvertino ir neatskyrė, kad pagal teisės aktus bendrojo naudojimo objektu valdytojai administruoja visus daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo plotus – ne tik gyvenamosios paskirties, kurios bendrojo naudojimo objektams nustatomas privalomas administravimas, bet ir negyvenamosios paskirties komercinės. Toks Nutarimas, kuris grindžiamas įstatymo nežinojimo prielaida, tiek bendru, tiek konkrečiu atveju negalėjo būti teisingas, nes net pagal įstatymą administratoriai, bendrijos, jungtinės veiklos sutartis teikia analogiško turinio organizacinę paslaugą, jų veiklą reguliuoja tie patys teisės aktai, jų teisės ir pareigos lygios.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Taryba turėjo ne preziumuoti, kad geografinė rinka yra Vilniaus miestas, bet bent preliminariai tirti teritoriją, kurioje konkurencijos sąlygos yra pakankamai homogeniškos, ir paslaugos kainų skirtumą skirtingose teritorijose, kitas faktines aplinkybes, kad nustatytų geografinę rinką, tačiau to nepadarė. Taryba neveikimo pagrindu priėjo prie išvados, kad daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugos geografinė rinka yra Vilniaus miestas, todėl Nutarime nurodytos pareiškėjos rinkos dalys apibrėžtos netinkamai dėl Tarybos neveikimo ir negali būti pagrindas spręsti apie „tikėtiną“ dominavimą ar konkurencijos apribojimą.
Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo rinkos reguliavimas ir esama akivaizdi konkurencija neleidžia veikti ne rinkos sąlygomis, todėl preliminarios išvados dėl dominavimo galimybės yra paremtos įstatymo nežinojimo prielaida.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, teismų praktiką ir į tai, kad bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyviai bei bendrojo naudojimo objektų administratoriai, vykdydami namų administravimą bei priežiūrą, turi užtikrinti vienodus teisės aktų nustatytus namų priežiūros reikalavimus, o savininkų dauguma sprendžia, kokia forma organizuoti savo namo priežiūrą, darytina išvada, kad bendrijos, jungtinės veiklos dalyviai bei bendrojo naudojimo objektų administratoriai veikia toje pačioje rinkoje ir yra tiesioginiai konkurentai. Tokių faktų nevertinimas turi būti laikomas Tarybos neveikimu.
Atsiliepimas
Atsakovė nusprendė reikalauti pranešti apie koncentraciją, nevykdydama savo pareigos paaiškinti ir motyvuoti savo sprendimą bent jau preliminaria atitinkamos rinkos, konkurencinės aplinkos, teisės aktų, reguliuojančių atitinkamą rinką, analize, todėl Nutarimas negali būti laikomas objektyviu.
Taryba Konkurencijos įstatymo 13 straipsnį taikė išimtinai dėl savo neveikimo ignoruodama akivaizdžius jos išvadas paneigiančius įrodymus. Nutarimas yra neteisėtas dėl Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimo, kadangi Tarybos išvados dėl „preliminaraus“ rinkos apibrėžimo, dėl tariamų konkurencijos problemų, „tikėtinumo išvados“ suformuotos aplaidžiai ir ignoruojant realią faktinę (Tarybai žinomą bei lengvai sužinomą) situaciją ir turimą informaciją.
Atsakovė analizavo paslaugos rinką darydama akivaizdžiai neteisingą prielaidą, esą, daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugas teikia tik administravimo įmonės. Tačiau pareiškėjai žinoma, kad Taryba pati yra jau bent 3 kartus ištyrusi daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugų teikimo rinką ir, priimdama nutarimus, kuriais leistos koncentracijos bendrovei AB „City service“, pripažino, kad daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugų teikimo rinkų dalyviai yra ne tik administravimo įmonės, o ir daugiabučių namų savininkų bendrijos ir kiti asmenys pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį. Selektyviai ignoruodama savo pačios ankstesnę administracinę praktiką, atsakovė pažeidė teisėtų lūkesčių bei nuoseklumo principus. Atkreipė dėmesį, kad Taryba Nutarimo vieninteliu įrodymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-07-02 rašto turinį selektyviai iškraipė ir šališkai ignoravo net keturis kartus paminėtą faktą, kad administratorių konkurentai yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir kiti asmenys. Taryba veikė neobjektyviai ir nesivadovavo oficialiąja statistika ir Civilinio kodekso 4.81 straipsniu ir ignoravo akivaizdžius faktus? apie administratorių konkurentus, skaičiuodama rinkos dalis Taryba „nepamatė“ 8,129 mln. m² Vilniaus srities daugiabučių namų, o tai sudaro beveik 48 proc. Vilniaus apskrities daugiabučių bendro ploto, kuriuos administravo administravimo įmonių konkurentai. Ignoruota paslaugos homogeniška prigimtis, kylanti iš teisės aktų imperatyvo atlikti techninę statinių, šilumos ir karšto vandens sistemų bei elektros sistemų priežiūrą, kad paslaugos pirkėjui (daugiabučių namų savininkams) yra nesvarbu, koks ūkio subjektas paslaugą teikia.
Atsakovė dėl neveikimo ignoravo jai žinomas ir pačios patvirtintas geografines rinkos ribas. Taryba negalėjo preziumuoti, kad geografinė rinka yra Vilniaus miestas, nes ankstesniame nutarime nustatė, geografinė daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo rinka yra apskritis (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2011-07-21 nutarimas Nr. 1S-141 „Dėl leidimo AB „City Service“ vykdyti koncentraciją įsigyjant 100 proc. UAB „Būsto administravimo agentūra“ akcijų). Pareiškėjos turimais duomenimis, bendrojo naudojimo objektų valdytojai daugiabučius namus valdo ne vieno miesto teritorijoje.
Taryba dėl savo neveikimo ignoravo alternatyvų tikėtiną atitinkamos rinkos apibrėžimą, apimantį bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimą ne tik daugiabučiams gyvenamiesiems namams, bet ir komerciniams objektams, kitiems bendrosios dalinės nuosavybės objektams. Taryba dėl savo neveikimo ignoravo šias nesunkiai išaiškinamas aplinkybes ir neanalizavo tikėtino atitinkamos rinkos apibrėžimo, apimančio komercinių objektų administravimą.
Pareiškėjos manymu, buvo pažeista teisė į gynybą, Taryba neišklausė pareiškėjos prieš sukurdama jai pareigą ir priimdama neigiamai jos interesus paveikiantį Nutarimą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų pareiškėjos teisę būti išklausytai, duoti paaiškinimus ir pastabas dėl ginčytinų aplinkybių. Taryba nesilaikė savo Paaiškinimų dėl rinkos apibrėžimo (Tarybos 2000-02-24 nutarimas Nr. 17) 17 punkte nustatytos procedūros ir Konkurencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatytų teisių ir pareigų informacijai gauti įgyvendinant Konkurencijos įstatymą, pažeidė objektyvumo principą, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą (būti išklausytai). Taigi toks Tarybos Nutarimas laikomas priimtu padarant esminį procedūrinį pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas J. Jarusevičius skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Nutarimas yra nemotyvuotas, nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, atsakovė nesilaikė savo pačios formuojamos praktikos, ignoravo rinką, netyrė paslaugos pakeičiamumo, nesurinko pakankamai įrodymų.
Šalies argumentai
Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 31–45).
Paaiškino, kad Nutarimu Konkurencijos taryba, įvertinusi turimus duomenis, konstatavo, kad UAB „Nemuno būsto priežiūra“ 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų įsigijimas laikytinas koncentracija ir dėl šios koncentracijos įgyvendinimo galėjo būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugų teikimo Vilniaus mieste rinkoje. Kadangi nuo koncentracijos įgyvendinimo nėra praėję daugiau kaip dvylika mėnesių (UAB „Žirmūnų būstas“ akcijos buvo įsigytos 2012-09-26), yra pagrįstas pagrindas taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Tarybos iniciatyva ir įpareigoti pareiškėją pateikti pranešimą apie koncentraciją įsigijus 100 procentų UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų. Kaip numatyta Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju (kai nėra viršijami Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrųjų pajamų rodikliai) Konkurencijos taryba gali savo iniciatyva taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą priimdama atskirą nutarimą.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad Nutarimas, kuriuo tik pradedama koncentracijos priežiūros procedūra, pagal savo pobūdį bei sukeliamas teisines pasekmes galėtų būti prilyginamas Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytiems Konkurencijos tarybos nutarimams ir todėl Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo tvarka turėtų būti taikoma ir nagrinėjamoje situacijoje. Taigi nors Konkurencijos taryba Nutarime nurodė, kad Nutarimas gali būti skundžiamas teismui, tačiau nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinama, ar iš tikrųjų šis Nutarimas, atsižvelgus į jo pobūdį, pagrindus ir sukeliamas pasekmes pareiškėjai, gali būti pripažintas skųstinu ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme. Taryba pabrėžia, kad Nutarimas atitinka Konkurencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei teismų praktikos jam keliamus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas. Kadangi Nutarimas yra koncentracijos priežiūros procedūrą (administracinę procedūrą) inicijuojantis dokumentas, todėl toks dokumento pobūdis nulemia argumentavimo, įrodymų išsamumo reikalavimų skirtumus nuo galutinių Tarybos ar kitos institucijos sprendimų, kuriais priimti galutiniai sprendimai, darantys poveikį ūkio subjektų teisinei padėčiai. Nėra svarbu, ar pateikta vienas ar daugiau įrodymų, pagrindžiančių koncentracijos priežiūros procedūros taikymą, kadangi Tarybai, sprendžiant klausimą dėl procedūros pradėjimo, užtenka bent vieno fakto ar aplinkybės, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad dėl koncentracijos gali būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
Atkreipia dėmesį, kad Nutarimu yra padarytos preliminarios išvados, tuo tarpu, jei išsamiai išnagrinėjus koncentraciją būtų padarytos kitokios išvados, jos bet kuriuo atveju atsispindėtų galutiniame Tarybos sprendime dėl koncentracijos, kurį esant pagrindui galėtų skųsti pareiškėja. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad Taryba, priimdama Nutarimą ir pradėdama koncentracijos priežiūros procedūrą, pareiškėjos atžvilgiu būtų pažeidusi jos teisę į gynybą ar padariusi esminį procedūrinį pažeidimą.
Pažymi, kad Nutarimas pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą iš esmės yra analogiško pobūdžio kaip ir Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriai pradedamos Reklamos įstatymo ar Konkurencijos įstatymo galimų pažeidimų tyrimų procedūros.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Konkurencijos taryba 2013-08-21 priėmė nutarimą Nr. 1S-114 „Dėl koncentracijos priežiūros procedūros taikymo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos iniciatyva UAB „Nemuno būsto priežiūra“ įsigijus 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų“ (t. I, b. l. 38–40), kuriuo nutarė: 1) taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva UAB „Nemuno būsto priežiūra“ įsigijus 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų; 2) įpareigoti UAB „Nemuno būsto priežiūra“ iki 2013 rugsėjo 21 d. pateikti pranešimą apie koncentraciją įsigijus 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų.
Pareiškėja UAB „Nemuno būsto priežiūra“ su šiuo atsakovės Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013-08-21 nutarimu nesutinka, mano, kad Taryba, priimdama skundžiamą Nutarimą, pažeidė Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio dalį.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra skundžiami tik galutiniai Tarybos nutarimai, kuriais baigiama koncentracijos priežiūros procedūra (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti nutarimai). Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus, kuriais užkertama tolesnė šio įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su Tarybos pozicija, kad tik atlikusi koncentracijos priežiūros procedūrą, nustatytą Konkurencijos įstatymo trečiajame skirsnyje, Taryba gali priimti nutarimą dėl koncentracijos vertinimo, kuris ir sukelia pranešimą pateikusiems ūkio subjektams teisines pasekmes, t. y. tik galutiniu nutarimu nustačiusi Konkurencijos įstatyme nustatytus pagrindus, Taryba gali duoti leidimą koncentracijai, atsisakyti duoti leidimą koncentracijai ar įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus atlikti tam tikrus su koncentracijos sandoriais susijusius veiksmus. Pradėta koncentracijos priežiūros procedūra reiškia tik administravimo procedūros pradžią, kurios metu Taryba, atlikusi pranešimo apie koncentraciją ir kitos surinktos informacijos nagrinėjimą, priims galutinį nutarimą, nustatytą Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nebuvo priimtas sprendimas, t. y. pareiškėjos interesams poveikį darantis galutinis Tarybos sprendimas.
Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas motyvuotas Tarybos Nutarimas taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą UAB „Nemuno būsto priežiūra“ bei ją įpareigoti iki atitinkamos datos pateikti pranešimą apie koncentraciją. Nors šis Nutarimas yra skirtas konkrečiam subjektui (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis), tačiau vertinant jo priėmimo teisinius pagrindus ir pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu toks nutarimas yra priimtas, toks aktas negali būti pripažintas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui.
LVAT savo praktikoje (2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009) taip pat yra išaiškinęs, kad atitinkamos procedūros (Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo) pradėjimas bei jos vykdymas iš esmės labai neapsunkina ūkio subjektų, nes pastarieji turi teisę kreiptis į teismą dėl galutinio Konkurencijos tarybos sprendimo panaikinimo ir netgi prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: „Dėl to, jog Konkurencijos taryba tęs pareiškėjo atvejo tyrimo ir nagrinėjimo procesą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo aptariamoje administracinėje byloje vykdymo neturėtų esmingai apsunkinti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas Konkurencijos tarybos bus nubaustas, jis turės teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atitinkamą Konkurencijos tarybos nutarimą panaikinti.“
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja skunde teigia, kad Taryba nepagrįstai įpareigojo UAB „Nemuno būsto priežiūra“ pateikti pranešimą apie koncentraciją, neatliko teisinių veiksmų, kurie yra conditio sine qua non priimant Nutarimą, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog tikėtina, kad po koncentracijos gali būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
Šiuo atveju priimtas Tarybos Nutarimas nėra galutinis, kuriuo pareiškėjai būtų sukuriamos teisės ar pareigos ar taikomos neigiamos poveikio priemonės. Nutarimas yra koncentracijos priežiūros pradžią inicijuojantis dokumentas, kuriame pateikiamos Tarybos nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, leidžiančios pagrįstai įtarti, kad dėl pareiškėjos įvykdytos koncentracijos galėjo būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija. Nutarimas priimtas kompetentingos institucijos Konkurencijos įstatymo bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2002 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 139 patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka ir atitinka šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nutarimo, kuriuo nutarta pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą pareiškėjos atžvilgiu, turinys iš esmės atitinka Tarybos darbo reglamento 99 punkte nustatytus turinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Nutarimas pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
Nutarimo nustatomojoje dalyje nurodyta Tarybos surinkta reikšminga informacija iš Registrų centro (Juridinių asmenų registro), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento ir kita sprendimui priimti svarbi informacija bei aplinkybės. Nutarimo konstatuojamojoje dalyje pateiktas nuoseklus ir išsamus nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, o rezoliucinėje dalyje nurodomas Konkurencijos tarybos sprendimas ir nustatytas įpareigojimas pareiškėjai.
Šiuo atveju nėra svarbu, ar yra pateikta vienas ar daugiau įrodymų, pagrindžiančių koncentracijos priežiūros procedūros taikymą, kadangi Tarybai sprendžiant klausimą dėl procedūros pradėjimo užtenka bent vieno fakto ar aplinkybės, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad dėl koncentracijos gali būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad Konkurencijos taryba koncentracijos priežiūros procedūrą gali pradėti, kai yra tikėtina, o ne neabejotina, kad dėl koncentracijos gali būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Nei Konkurencijos įstatymas, nei Tarybos darbo reglamentas nereikalauja iš pareiškėjos pateikti visų tyrimui reikalingų duomenų ir dokumentų, o tik tuos, kurie leistų Konkurencijos tarybai įtarti galimą pažeidimą ir pradėti tyrimą, t. y. leistų Konkurencijos tarybai preliminariai įvertinti pareiškime nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nevertinant, ar pareiškime nurodytų aplinkybių pakanka konstatuoti esant Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
LVAT 2010-04-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-517/2010 yra nurodęs, kad Taryba, pradėdama tyrimą, preliminariai vertina tikimybę, kad nagrinėjamos aplinkybės gali sudaryti pažeidimo požymius, o galutinis Tarybos vertinimas ir sprendimas priimamas tik atlikus tyrimą: „Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, privaloma preliminariai įvertinti tikimybę, kad suinteresuoto asmens nurodyti faktai gali atitikti pažeidimo požymius, tuo tarpu tiksliai rinka apibrėžiama ir situacija išnagrinėjama atliekant tyrimą. <...> Šitos aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju Konkurencijos tarybos (atsakovo) turi būti įvertinamos siekiant nustatyti minėtų pažeidimų požymius, pakankamus pradėti tyrimą.“
Tarybos surinkta informacija ir duomenys yra pakankami, kad leistų pagrįstai įtarti galimą (tikėtiną) dominuojančios padėties sukūrimą ar sustiprinimą arba konkurencijos apribojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjos teiginių, kad nesurinkta kita klausimui nagrinėti, pareiškėjos manymu, reikšminga informacija, reikia pabrėžti, kad Nutarimu administracinė procedūra tik pradedama, juo galutinai nėra nustatomos ar suteikiamos teisės, todėl akivaizdu, kad tokio nutarimo turinys ir institucijos galimi atlikti veiksmai negali būti tapatūs administracinės procedūros metu atliekamiems bei galimiems atlikti veiksmams, taip pat nėra tapatus ir nutarimo, kuriuo yra baigiama koncentracijos nagrinėjimo procedūra ar Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimas, turiniui.
Konkurencijos įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos nustato, kad tik pradėjus koncentracijos priežiūros procedūrą yra nagrinėjamas pranešimas apie koncentraciją, renkama kita nagrinėti reikalinga informacija tiek iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų, tiek ir kitų ūkio subjektų, institucijų ar įstaigų. Konkurencijos taryba turi tik ribotas galimybes rinkti informaciją ne atliekamo tyrimo ar konkretaus nagrinėjimo (t. y. nesant formaliai pradėtai atitinkamai procedūrai) pagrindu, todėl tik pradėjus atitinkamą koncentracijos priežiūros procedūrą Tarybos pareigūnai įgyja pagrindą ir teisę rinkti bei reikalauti pateikti informaciją, kuri yra būtina atitinkamam pranešimui apie koncentraciją nagrinėti.
Taryba būtent nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją turėjo rinkti informaciją ir įvertinusi, ar dėl koncentracijos gali būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija, priimti vieną iš Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų nutarimų.
Tarybos skundžiamo Nutarimo nustatomojoje dalyje yra išsamiai nurodyti koncentracijos vertinimui reikšmingi faktai, t. y. informacija, iš kur Taryba gavo duomenis apie akcijų įsigijimą (AB „City Service“ ir jos patronuojamųjų įmonių konsoliduotos 2012 m. finansinės ataskaitos, Juridinių asmenų registro duomenys), UAB „Žirmūnų būstas“, UAB „Nemuno būsto priežiūra“ ir su juo susijusių ūkio subjektų vykdoma veikla ir gautos pajamos, taip pat duomenys, reikšmingi atitinkamos rinkos apibrėžimui, rinkos dalyvių nustatymui bei konkurencinės situacijos rinkoje įvertinimui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. liepos 2 d. raštas).
Nutarimo konstatuojamojoje dalyje nurodytos Konkurencijos įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo įvertintos nustatytos aplinkybės ir priimtas sprendimas pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą. Nutarime nurodyta, kad, pagal Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektai pranešimą apie koncentraciją privalo pateikti, kai sandoris, remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, laikytinas koncentracija ir yra viršijamos nustatytos koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų ribos.
Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio reikalavimais, nuosekliai nagrinėjo, ar yra įstatyme nustatyti pagrindai pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą.
Vertinant, ar yra tikėtina, kad po koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, Taryba nagrinėjo atitinkamą rinką. Kadangi, kaip nurodyta Nutarime, koncentracijoje dalyvaujančių ir su jais susijusių ūkio subjektų vykdomos veiklos apima daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugas Vilniaus mieste, konstatuota, kad su šia koncentracija susijusi atitinkama rinka preliminariai galėtų būti apibrėžiama kaip daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo paslaugų teikimas Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Žirmūnų būstas“ ir su UAB „Nemuno būsto priežiūra“ susiję ūkio subjektai teikia analogiškas paslaugas, koncentracija buvo įvertintina kaip horizontali.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, Taryba koncentracijos priežiūros procedūrą savo iniciatyva gali pradėti, jeigu nuo tokios koncentracijos įgyvendinimo praėjo ne daugiau kaip dvylika mėnesių, todėl Nutarime įvertinta ir aplinkybė, kad iš AB „City Service“ įmonių grupės konsoliduotų 2012 m. finansinių ataskaitų duomenų matyti, kad koncentracija buvo įgyvendinta 2012 m. rugsėjo 26 d., todėl įstatyme nustatytas terminas nebuvo praėjęs.
Kol nėra atlikta išsami nagrinėjimo procedūra, nėra pagrindo ginčytis dėl tokių pareiškėjos keliamų klausimų (pvz., dėl konkrečių atitinkamų rinkų apibrėžimo, dėl jų dalyvių, dėl konkurencijos sąlygų ir kt.), kurie būtų išsamiai nagrinėjami procedūros metu ir atitinkamai dėl jų dar nėra jokio galutinio Konkurencijos tarybos sprendimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra motyvuotas ir išsamus: jo nustatomojoje ir konstatuojamojoje dalyse išsamiai nurodytos tiek sprendimui priimti reikšmingos faktinės situacijos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos UAB „Žirmūnų būstas“ įsigijimu, nagrinėjamos rinkos apibrėžimu ir konkurencinės padėties joje preliminariu nustatymu, tiek ir šių aplinkybių teisinis vertinimas, motyvai bei argumentai pagal Konkurencijos įstatymo, Viešojo administravimo ir LVAT praktikos suformuluotus reikalavimus. Taigi Konkurencijos tarybos Nutarimas taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą Konkurencijos tarybos iniciatyva UAB „Nemuno būsto priežiūra“ įsigijus 100 proc. UAB „Žirmūnų būstas“ akcijų yra pagrįstas ir teisingas.
Kadangi nagrinėjamu atveju priimtas Nutarimas, kuriuo pradedama koncentracijos priežiūros procedūra ir jokio pareiškėjos teises neigiamai paveikiančio (ar apskritai paveikiančio) sprendimo nebuvo priimta, nėra pagrindo teigti, kad Taryba turėjo išklausyti pareiškėją ir to neatlikusi būtų padariusi esminį procedūrinį pažeidimą. LVAT 2008-12-08 nutartyje Nr. A248-715/2008 yra nurodęs, kad „bylų nagrinėjimas Konkurencijos tarybos posėdyje yra administracinė procedūra, kurios pagrindinis tikslas – išklausyti pažeidimo padarymu įtariamų ir nuo tokių pažeidimų nukentėjusių ūkio subjektų nuomonę dėl atlikto tyrimo išvadų“.
Pareiškėjai nėra užkertamas kelias teikti informaciją, žodinius ir rašytinius paaiškinimus ir tokia galimybe ji gali naudotis koncentracijos priežiūros procedūros metu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010 dėl Konkurencijos tarybos priimtų nutarimų dėl pažeidimo tyrimų pradėjimo yra konstatavęs, kad „Tarybos nutarimas ištirti konkurenciją ribojančius veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimtų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas reikšmingų aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskiriami prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Nors ir negalima teigti, kad Nutarimas pradėti tyrimą dėl Bendrovės veiksmų atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms pareiškėjui išvis jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio“.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Nutarimas savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, kadangi juo tik pradedama procedūra, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjos teisinis statusas gali pasikeisti. Todėl byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nes administraciniai teismai nesprendžia dėl viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, t. y. neindividualių administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 15 straipsnis), ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsniu, 106 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Administracinę bylą Nr. I-1229-171/2014 pagal pareiškėjos UAB „Nemuno būsto priežiūra“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.