- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2YT-9306-991/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01523-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P., išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. P. atstovo advokato J. P. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo.
Antstolis J. P. 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
2020 m. spalio 6 d. teisme suinteresuoto asmens antstolio J. P. atstovo advokato J. P. prašymas priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti iš pareiškėjo A. J. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo antstolis J. P., pateikdamas Klaipėdos apygardos teismui atsilepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi perdavus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktas spręsti pirmosios instancijos teismui. Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, liko neišspręstas suinteresuoto asmens antstolio J. P. apeliacinio proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teismo, priėmusio byloje sprendimą, teisė dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šioje byloje priimta teismo nutartimi liko neišspręstas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo (atsižvelgiant į tai, kad šiam klausimui išspręsti pakanka byloje pateiktų duomenų) nagrinėtinas CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. rašytinio proceso tvarka.
Aiškindamas ir taikydamas papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismui, peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir priėmus nutartį pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, likę neišspręsti klausimai išsprendžiami teismui priėmus tokį pat procesinį dokumentą, kuris buvo priimtas nagrinėjant bylą apeliaciniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2010). Pagal analogiją, atsižvelgdamas į nurodytą praktiką (su atitinkamais pritaikymais - patikslinimais), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti priimamas toks pats papildomas procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, t. y. papildoma nutartis. Be to, tokiam procesiniam sprendimui mutatis mutandis taikytinos ir apskundimo tvarką reglamentuojančios proceso teisės normos.
Civiliniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) tarp dalyvaujančių byloje asmenų yra priskiriamas civilinio proceso teisinio reguliavimo sferai, nes jos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla, jų paskirstymas (atlyginimas) tarp proceso subjektų vykdomas pagal civiliniame procese įtvirtintą principą – pareiga kompensuoti procesą laimėjusios šalies išlaidas tenka pralaimėjusiais šaliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2014 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje 2-226/2014). Todėl civilinį procesą laimėjusios šalies pareiga apmokėti priešingos šalies civiliniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas kildintina iš teismo sprendimo, kuriuo tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (atlyginimas) yra išsprendžiamas, o jos atsiradimo momentas – su tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 18 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų klausimas paliktas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; šiuo atveju antstolis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, jeigu civilinė byla pagal pareiškimą dėl antstolio veiksmų išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, nes antstolis nepripažino savo atliktų veiksmų neteisėtais ir teismas nutartimi sutiko su antstoliu, tai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo ir antstolio interesai yra priešingi ir taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Kasacinis teismas, spręsdamas antstolio patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, yra išaiškinęs, kad bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų specifika yra ta, kad antstolis yra teisinį išsilavinimą turinti bylos šalis, gerai išmananti sritį, kurioje dirba. Be to, pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų antstoliams gali atstovauti antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą. Kita vertus, konstatavus, kad antstolis kiekvieną civilinę bylą, kurioje ginčijami jo veiksmai, turėtų vesti tiesiogiai pats arba per antstolio padėjėją, būtų žymiai apsunkintas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas. Be to, bylų dėl antstolio vykdomų funkcijų vedimas reikalauja ne tik šias funkcijas tiesiogiai reglamentuojančių materialiosios ir proceso teisės normų, bet ir specialiųjų proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą teisme, bei šių normų taikymo praktikos išmanymo. Dėl to nesuteikiant teisės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas ir taip ribojant antstolio teisę į atstovavimą, antstolis, kurio tiesioginis darbas nėra bylinėjimasis teisme, neturėdamas pakankamai reikiamos bylinėjimosi patirties, gali atsidurti blogesnėje, nei kita proceso šalis, kurios teisė į atstovavimą tokiu būdu nėra ribojama, padėtyje. Net ir pripažinus, kad antstolio (antstolių) kontoros vidinių žmogiškųjų resursų valdymas turėtų būti vykdomas atsižvelgiant, be kita ko, į galimus teisminius ginčus dėl antstolio vykdomų funkcijų, šių ginčų skaičius iš esmės yra sunkiai prognozuojamas, nes jis priklauso ne tik nuo antstolio darbo krūvio vykdant funkcijas, bet ir nuo asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti vykdant šias funkcijas, iniciatyvos ginčijant antstolio veiksmus teismine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų ieškovams (pareiškėjams) būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Taigi tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 23 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl antstolio patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio, atsižvelgtina ne tik į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, bet ir į bylos sudėtingumą, todėl antstolio patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju laikytinos būtinomis.
Pažymėtina, kad šiuo atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad, tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti atsižvelgiant į bylos rezultatą. Be to, CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. J. atskirasis skundas, į kurį suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą, buvo tenkintas iš dalies, o byla perduota Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pareiškėjo skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmetė. Taigi, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo pripažintas nepagrįstu ir buvo atmestas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog suinteresuotas asmuo antstolis J. P. dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens nurodytos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas neviršija 2004 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje (galiojanti redakcija 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P. priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 277 straipsniais, teismas
nusprendžia:
suinteresuoto asmens antstolio J. P. atstovo advokato J. P. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo tenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo A. J. 100 Eur (vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, suinteresuotam asmeniui antstoliui J. P..
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.