- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 2-933/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Olegas ir sūnus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Itelsis“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Olegas ir sūnus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria byla sustabdyta, civilinėje byloje Nr. B2-2552-603/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Itelsis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Olegas ir sūnus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi UAB ,,Olegas ir sūnus“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankroto administratorių biuras“. 2009 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtintas UAB ,,Olegas ir sūnus“ kreditorių sąrašas, o 2009 m. lapkričio 25 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos. Administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pažymą įmonės išregistravimui bei remdamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalimi, prašė priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pažymi, kad visos bankroto procedūros yra baigtos, įmonė turto neturi, todėl kliūčių priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nėra. Prašyme taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-556-585/2012 BUAB „Olegas ir sūnus“ dalyvauja kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, o civilinėje byloje Nr. 2-304-603/2011 – kaip bendraatsakovas, tačiau, net priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, pastarojoje byloje atsakovais patrauktos dvi draudimo bendrovės, todėl nurodyta civilinė byla nepasibaigs. Be to, pažymėjo, kad BUAB „Olegas ir sūnus“ jokio turto neturi, visos bankroto procedūros yra faktiškai užbaigtos, todėl net palankaus ieškovams sprendimo vykdymas bendrovės atžvilgiu būtų beprasmis, neturės jokios įtakos BUAB „Olegas ir sūnus“ turto sudėčiai bei kreditorių reikalavimų apimčiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė BUAB „Olegas ir sūnus“ bankroto bylą B2-2552-603/2012 iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2964-603/2012 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams UAB DK „Ergo Lietuva“, AAS „BTA“ ir BUAB „Olegas ir sūnus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2A-556-585/2012 yra išnagrinėta 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi, kuria Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. sprendimą, todėl teismui išnyko pagrindas spręsti dėl minėtos bylos, kurioje BUAB „Olegas ir sūnus“ buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, sąsajumo su BUAB „Olegas ir sūnus“ bankroto byla.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos Nr. 2-304-603/2011 (dabartinis civilinės bylos Nr. 2-2964-603/2012) sąsajumo su nagrinėjama bankroto byla, pažymėjo, jog vienas iš atsakovų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams UAB DK „Ergo Lietuva“, AAS „BTA“ ir BUAB „Olegas ir sūnus“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra BUAB „Olegas ir sūnus“, todėl patenkinus ieškinio reikalavimus, J. Z. būtų įtraukta į BUAB „Olegas ir sūnus“ kreditorių sąrašą. Teismas sprendė, kad ĮBĮ nuostatos įpareigoja teismą išspręsti visus bankroto byloje esančius reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 4 p., 15 str. 2 d.), todėl priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, būtų pažeistos J. Z., kaip galimos bankrutavusios įmonės kreditorės, teisės ir teisėti interesai dalyvauti priimant kreditorių susirinkimo nutarimus, o taip pat teisės juos skųsti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Kaip minėta, minėta civilinė byla iškelta dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, joje nustatinėjami faktai, susiję su ieškovės patirtais sužalojimais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Olegas ir sūnus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Olegas ir sūnus“ pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovo administratorius pateikė teismui visus įstatyme (ĮBĮ 32 str. 4 d.) numatytus dokumentus, būtinus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti.
2. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2964-603/2012 negali užkirsti kelio teismui spręsti klausimo dėl atsakovo pabaigos, Juo labiau, kad BUAB „Olegas ir sūnus“ minėtoje byloje yra bendraatsakovis (šalia kitų dviejų atsakovų – draudimo kompanijų), todėl, net ir priėmus sprendimą dėl atsakovo pabaigos, ši byla nepasibaigs, o ieškovės J. Z. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
3. Šiuo metu J. Z. nėra atsakovo kreditorė, o atsakovas jokio turto neturi (visos atsakovo bankroto procedūros faktiškai yra užbaigtos), todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012 vykdymas atsakovo atžvilgiu būtų visiškai beprasmis, nerezultatyvus bei netikslingas, o formalus J. Z. įtraukimas į atsakovo kreditorių sąrašą yra akivaizdžiai neefektyvaus teisingumo įgyvendinimas.
4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovo bankroto bylai tęstis neribotą laiką, tuo pažeidžiant bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo bei viešojo intereso principus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau nagrinėjamu atveju kilo klausimas, kaip turėtų elgtis teismas, kai bankrutuojanti įmonė yra dalyvaujantis kitoje byloje asmuo (konkrečiu atveju – atsakovu). Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-1851/2012) padarytus išaiškinimus, kiekvienos bylos, kurioje dalyvauja bankrutavusi įmonė, įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę ir galimas ieškinio patenkinimo pasekmes. Kartu minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pažymėta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio patenkinimas negalėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigos, vien ieškinio pareiškimas nebūtų kliūtis teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012, iš dalies tenkinus Ž. G. ieškinį, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtintas Ž. G. trečios eilės kreditorinis reikalavimas 25 059,53 Lt sumai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, jog tiek Ž. G., tiek J. Z. ieškiniai minėtoje byloje susiję su 2005 m. spalio 8 d. autoįvykiu, tikėtina, kad J. Z. reikalavimai atsakovui BUAB „Olegas ir sūnus“ taip pat gali būti bent iš dalies pagrįsti. Tačiau, kaip matyti iš administratoriaus prašymo dėl BUAB „Olegas ir sūnus“ pabaigos (184 – 188 b. l.), nei Ž. G., nei jokie kiti trečios eilės kreditorių reikalavimai BUAB „Olegas ir sūnus“ bankroto byloje apskritai nebuvo tenkinami, nes atskaičius administravimo išlaidas (ĮBĮ 36 str. 1 d.; 193 b. l.), lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami trečios eilės kreditoriniai reikalavimai, neliko, o jokio turto įmonė neturi. Tokiu būdu J. Z. ieškinio atsakovo BUAB „Olegas ir sūnus“ atžvilgiu patenkinimas civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012, negalėtų iš esmės pažeisti J. Z. teisių į finansinio reikalavimo patenkinimą, o bankroto bylos stabdymas tik tam, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012 tenkinimo BUAB „Olegas ir sūnus“ atžvilgiu atveju J. Z. būtų įtraukta į BUAB „Olegas ir sūnus“ kreditorių sąrašą, neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu civilinėje byloje Nr. 2-2964-603/2012 atliekama ekspertizė).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi bankroto byla nepagrįstai sustabdyta, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl BUAB „Olegas ir sūnus“ pabaigos perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Olegas ir sūnus“ pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.