Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimo K. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutarimu (b. l. 26 – 27) pripažino K. Š. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (vairavimas neblaiviam esant lengvam neblaivumo lygiui) ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiolikai mėnesių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors K. Š. padaręs pažeidimą ir neprisipažino, jo kaltę vairavus 2010 m. rugsėjo 21 d., 19 val. 30 min., Dvaro g., Elmininkų kaime, Anykščių rajone, neblaiviam (nustatyta 1,35 promilių), patvirtino byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas K. Š. atžvilgiu nenustatė.

II.

K. Š., nesutikdamas su Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, neatsižvelgė į ATPK 284 ir 254 straipsniuose numatytus bylos nagrinėjimo ir įrodymų vertinimo principus, o byloje surinkta medžiaga nepatvirtina nei vieno jam pareikšto kaltinimo. Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vien policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuris negali būti laikomas patikimu įrodymu. Pažymi, jog faktines bylos aplinkybes atitinka liudytojų A. M., D. Š. ir M. Š. parodymai. Teigia, jog teismui pateikti pareigūnų paaiškinimai yra identiški, kas parodo, jog jie savo poziciją idealiai suderino. Pabrėžia, jog nei vienas iš pareigūnų negalėjo matyti, kad jis vairavo automobilį, nes to nebuvo, be to, kai liudytojas A. M. priparkavo automobilį, policijos pareigūnai privažiavo tik po kurio laiko. Teigia, jog neturi teisinio išsilavinimo ir pagrįstai tikėjosi, kad bylos nagrinėjimas jo atžvilgiu bus atidėtas, kol bus išnagrinėtas jo skundas Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje, o tai, kad prokuratūroje surinkta medžiaga persiųsta Anykščių rajono apylinkės teismui, jis sužinojo tik tuomet, kai byla jau buvo išnagrinėta – 2010 m. spalio 6 d. Nurodo, jog tikėjosi, kad teismas į bylos nagrinėjimą iškvies visus reikiamus asmenis, todėl paklausęs A. M., ar jis gavo teismo šaukimą, ir šiam atsakius neigiamai, suprato, kad bylos nagrinėjimas atidėtas iki tol, kol Anykščių rajono apylinkės prokuratūroje bus išnagrinėtas jo skundas. Pažymi, jog teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus bei pažeidė nekaltumo prezumpciją, o byloje nesurinkta svarių, pagrįstų ir išsamių jo kaltės įrodymų, todėl visi neaiškumai ir abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti vertinami jo naudai.

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentacijos, apeliantas administracinį teisės pažeidimą neigia, ginčydamas būtiną jo sudėties elementą – vairavimo faktą, kurį, anot jo, pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. Š. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog K. Š. kaltė buvo visiškai įrodyta byloje surinkta įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), alkotesterio rodmenimis (b. l. 3), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 8) ir vėlesniais pareigūnų rašytiniais paaiškinimais (b. l. 17 – 20). Šie pareigūnų paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, abu pareigūnai parodė, jog įvykio metu automobilyje važiavo tik vienas žmogus, jie pažeidimą matė tiesiogiai, byloje nebuvo nustatytas joks jų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl jie laikytini objektyviais. Pažymėtina, jog tai, kad pareigūnų paaiškinimai beveik identiški, reiškia, jog ta pati situacija vertintina analogiškai, bet nerodo, jog jie – neteisingi. Tuo tarpu K. Š. ir jo liudytojų parodymai vertintini kritiškai: pirminiame paaiškinime K. Š. teigia, jog „parėjo iki koridoriaus ir jį sulaikė policija“ (b. l. 6), tačiau skunde prokuratūrai jau nurodo, kad „į kambarį įsiveržė du policijos pareigūnai“ (b. l. 12), taip pat jis apeliaciniame skunde pažymi, jog „asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą pareigūnai paėmė bute“, o jo liudytoja D. Š. nurodo „pati atidavusi vairuotojo pažymėjimą iš vyro rankinės“ lauke (b. l. 21). Kritiškai vertintinas ir tas apelianto teiginys, jog jis teismui nurodė, kad būdamas neblaivus „pats už vairo nesėdo, nes pro šalį du kartus pravažiavo policijos mašina“. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiga nevairuoti neblaiviems vairuotojams galioja visada, o ne tik tuomet, kai pro šalį važiuoja policija. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra suprantama, kodėl neblaivaus K. Š. automobilį neva vairavęs A. M., išvydęs prie K. Š. namo privažiuojantį policijos automobilį, pasišalino ir tolesniais įvykiais nesidomėjo. Teismo vertinimu, ši aplinkybių visuma rodo, jog K. Š. argumentai laikytini gynybiniais.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta tą K. Š. argumentą, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad bylos nagrinėjamas bus atidėtas, todėl neatvyko į apylinkės teismo posėdį ir negalėjo ten apginti savo teisių. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, jokių pagrįstų priežasčių, leidžiančių apeliantui tikėtis, jog bylos nagrinėjimas bus atidėtas, nenustatė, apie jokį teismo posėdžio atidėjimą apeliantas informuotas nebuvo, o jo nurodomos aplinkybės tėra prielaidos. Pažymėtina, jog net ir, kaip nurodo apeliantas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, bet būdamas aktyvus teisinių santykių dalyvis, jis į teismo posėdį, apie kurį jam tinkamai buvo pranešta, atvykti galėjo, todėl toks jo neatvykimas teismui nesudarė kliūties išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą (ATPK 272 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad faktas, jog K. Š. automobilį vairavo neblaivus buvo visiškai įrodytas, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

K. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.