- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-1903-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02512-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- J. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 94-406 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad J. T., nuteistas 2010-09-29 Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2010-10-04 Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus apygardos teismo 2011-01-07 nuosprendžiu 2010-10-04 nuosprendis pakeistas: nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 64 str. 1 d., 3 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.; Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo 2011-05-06 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn.; Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2011-08-30 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., 64 str. 1 d., nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams.
Bausmės pradžia 2011-02-11, o pabaiga 2015-02-08.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-09-10 nutarimu Nr. 94-406 nutarė taikyti nuteistajam J. T., lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną t.y. 2014-09-10) pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-10-01 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. T. paleidimo iš pataisos įstaigos, nes nepadarė išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. T. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nutartį. Skunde nurodo, kad sutinka su teismo teiginiu, jog praeityje turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo. Prieš šį teistumą bandė nevartoti narkotikų, sukurti šeimą, atsiriboti nuo draugų, tačiau be pagalbos tai padaryti beveik neįmanoma. Suprasdamas, jog pats negali susitvarkyti pataisos namuose pasirinko reabilitacijos – adaptacijos būrį.
Skunde taip pat nurodo, kad yra gavęs penkias nuobaudas, kurios šiuo metu yra negaliojančios. Pirmojoje bausmės atklikimo pusėje, beveik visi nuteistieji gauna nuobaudų, nes jaučia spaudimą iš jau kalinčių nuteistųjų, prižiūrėtojų, todėl nelieka pasirinkimo.
Skundo autorius teigia, jog dabar labai stengiasi pasikeisti, mokėsi profesijos ir įgijo staliaus specialybę, turi tris paskatinimus, išėjęs į laisvę tęs reabilitaciją reabilitacijos centre. Laisvės atėmimo bausmė likusi nedidelė. Lygtinis paleidimas būtų taikomas kelis mėnesius ir po to reabilitacija, tai padidintų galimybes pradėti kitokį gyvenimą. Nuteistasis buvo susitikęs su buvusiais nuteistaisiais, kurie praėję reabilitaciją, sukūrė šeimas, susitvarkė gyvenimą, todėl ir J. T. nori tokio gyvenimo. Nuteistasis suprato, jog laikas praleistas laisvės atėmimo vietoje yra praleistas veltui, todėl prašo patikėti jo ketinimais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. T. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
BVK 158 str. 1 d. 5 p. numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau kaip trys mėnesiai, tačiau Komisijos nutarimo priėmimo metu bei skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu nuteistajam iki bausmės atlikimo pabaigos buvo likę daugiau kaip trys mėnesiai, todėl aukštesnysis teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Nuosprendžiu subendrinęs ir J. T. skirdamas galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, tikintis, kad laisvės atėmimo bausmė bus atlikta visa, be sutrumpinimų ar sąlygų sušvelninimo.
Sprendžiant iš bylos medžiagos, J. T. atlikęs didžiąją dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl formalusis pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę buvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, teisingai įvertino, jog vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Itin svarbu yra įvertinti ir materialųjį pagrindą sudarančias aplinkybes, kurios ir parodo, ar atlikta bausmės dalis jau yra pakankama.
J. T. anksčiau teistas 11 kartų, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, būdingas nusikaltimų modelis, daromi nusikaltimai sunkėja, todėl šiuo metu jo atžvilgiu taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis vieną kartą buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau taip pat jam buvo du kartus atidėtas bausmės vykdymas, jis neįvykdė teismo paskirtų įpareigojimų, ir toliau darė nusikaltimus, teismo pareikšto pasitikėjimo nepateisino, ir tai rodo jo polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei bei visuomenės normų ir įstatymų ignoravimą.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurias įvertino ir apylinkės teismas, t.y., kad mokėsi, įgijo specialybę, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose. Be to, teigiamai vertintinas ir nuteistojo pasiryžimas keisti gyvenimo būdą, tęsti reabilitaciją net ir išėjus iš pataisos namų. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai vyksta tik paskutiniuoju metu, todėl nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad J. T. elgesys tik trumpą bausmės atlikimo laiką yra tinkamas, bausmės atlikimo metu jis net penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat dar tris kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nors nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog jis viso bausmės atlikimo metu nepakankamai stengėsi laikytis nustatytų taisyklių ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nuteistasis skunde nurodo, jog bausmės atlikimo pradžioje nusižengdavo tik dėl kitų kalinių ir prižiūrėtojų spaudimo, nes tačiau šie argumentai atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi įvertinus pažeidimų pobūdį (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, dienotvarkės, lokalizacijos pažeidimai ir kt.) matyti, jog pats asmuo rinkosi taip elgtis.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką yra 60 balų – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tai verčia abejoti ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus. Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose išdėstyti pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, pasidavimas kitų asmenų įtakai, emocinė gerovė, bei problemos susijusios su narkotikų vartojimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo vardu gautas vykdomasis raštas, kurio suma 5175,63 Lt, šios skolos J. T. nedengia, nors per paskutinius metus į jo sąskaitą buvo pervesti 3187,50 Lt, kuriuos visus nuteistasis išleido savo reikmėms, daroma išvada, kad nuteistasis nesistengia sumažinti finansinių įsipareigojimų.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis J. T. jau atliko didesnę bausmės dalį, nei numatyta BVK 157 str., aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryti nusikaltimai, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog J. T. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo J. T. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.