Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 149 str. 4 d. - laisvės atėmimu dešimčiai metų;pagal BK 150 str. 4 d. - laisvės atėmimu aštuoneriems metams;pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. G. nukentėjusiosios M. Ž. įstatyminės atstovės R. Ž. naudai priteista 973 Lt 68 ct (devyni šimtai septyniasdešimt trys litai šešiasdešimt aštuoni centai) turtinės žalos atlyginimo, 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) išlaidų advokato teisinės pagalbos ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos mažametystės, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, taip pat tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu, taip pat, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

G. G. 2007 m. spalio 26 d., apie 15.30 val., Varkališkių kaime, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone, krūmuose, žinodamas, kad M. Ž. , gim. 1995 m. balandžio 6 d., yra mažametė, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą ir turėti su nukentėjusiąja lytinių santykių, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės M. Ž. būkle bei panaudodamas fizinį smurtą, t. y. kaire ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kaklo, dešine - užspaudęs burną, nutempė pastarąją į krūmus, kur jėga ją nuogai išrengė, po to, viena ranka užlenkęs jos dešinę ranką už nugaros, kita ranka laikė prispaudęs jos galvą prie savo lytinio organo ir, tokiu būdu palaužęs pastarosios pasipriešinimą, įvedė į jos burną savo lytinį organą ir taip oraliniu būdu nukentėjusiąją seksualiai prievartavo. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, jėga paguldęs nukentėjusiąją ant žemės bei prispaudęs jos rankas prie žemės, jėga praskėtė pastarosios kojas, padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą, įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios lytinius organus bei atliko natūralų lytinį aktą ir taip išžagino mažametę M. Ž. prieš jos valią.

Taip pat jis 2007 m. spalio 26 d., apie 15.30 val., Varkališkių kaime, Vidiškių seniūnijoje, Ukmergės rajone, po to, kai panaudojo fizinį smurtą ir tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, mažametę M. Ž. seksualiai išprievartavo bei išžagino, pagrobė iš M. Ž. jos motinai R. Ž. priklausantį 600,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson Z 520i“, padarydamas nukentėjusiajai R. Ž. 600 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde su apygardos teismo nuosprendžiu nesutinka. Apeliantas visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau teigia veikęs būdamas laikino psichikos sutrikimo būsenos ir negalėjęs visiškai suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti.

Teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistojo G. G. gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Byloje surinkti įrodymai teismo įvertinti tinkamai, o nuosprendžio išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Pats nuteistasis skunde taip pat pripažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, tačiau teigia veikęs būdamas laikino psichikos sutrikimo būsenos ir negalėjęs visiškai suvokti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Šis apeliacinio skundo argumentas visiškai nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, G. G. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar jis įvykio metu galėjo teisingai suprasti savo veiksmus bei juos valdyti, ar gali tai daryti dabar ir ar jis neserga kokia nors psichikos liga, dėl kurios jam reikėtų taikyti priverčiamąsias medicininio poveikio priemones. Atlikus šią teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad G. G. nei praeityje, nei nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos liga nesirgo, taip pat nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, kuris esminės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neturi. Dėl savo psichikos būklės G. G. galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei nusikalstamos veikos padarymo metu valdyti savo veiksmus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši teismo psichiatrijos ekspertizė jam buvo atlikta paviršutiniškai. Iš paties ekspertizės akto matyti, kad iš esmės į visas apelianto skunde nurodytas jo buities ir gyvenimo sąlygas buvo atsižvelgta, ekspertai įvertino apelianto psichiką, atliko jo psichologinį tyrimą. Ekspertinio tyrimo eiga išsamiai aprašyta tiriamojoje akto dalyje. Nei akto tiriamojoje, nei išvadų dalyse jokių prieštaravimų tarp teiginių nėra.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, taip pat atsižvelgdama į paties nuteistojo byloje esančius gan aiškius, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštaraujančius parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo pakaltinamumo klausimą, pagrįstai rėmėsi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 62 (t. 1, b. l. 182-184) ir pripažino, jog G. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, todėl skirti papildomą teismo psichiatrijos ekspertizę G. G. nėra pagrindo. Nėra pagrindo jam taikyti ir priverstinio medicininio gydymo, kadangi aptartu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu neabejotinai įrodyta, kad ir šiuo metu G. G. neserga jokia psichikos liga, dėl kurios jam reikėtų taikyti tokias priemones.

Apeliantas nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, jog 70 000 Lt suma priteista neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir toks neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti.

Vadovaujantis CK 6.250 str., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasėkmes (nukentėjusioji po įvykio užsidarė savyje, pablogėjo mokslai, nenori bendrauti, pasidarė nesukalbama, dėl tokios jos būsenos ne kartą lankėsi pas psichologus), nuteistojo jauną amžių, turtinę jo padėtį. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sumažino ieškovės prašytą neturtinės žalos dydį nuo 100 000 Lt iki 70 000 Lt. Tačiau ir ši suma, teisėjų kolegijos nuomone, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką, nes teismas įvertino ne visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, o į kai kurias atsižvelgė nepagrįstai.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik nukentėjusiajai nusikaltimu sukeltas pasėkmes, bet ir nuteistojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau neįvertino jo protinių savybių, parodančių jo psichinį santykį su nusikalstama veika. Nors G. G. ir pripažintas pakaltinamu, tačiau teismo medicinos akte konstatuota, kad jis yra nuo mažens protiškai atsilikęs, augo alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų aplinkoje, mokėsi pagal specialią programą, skirtą protiškai atsilikusiems vaikams, dabartinėje nuteistojo būsenoje vyrauja silpnaprotystės sindromas (t. 1, b. l. 183-184). Šios nuteistojo psichologinės savybės iš dalies taip pat turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei atsakomybės suvokimui. Nors baudžiamosios atsakomybės šios aplinkybės nešalina, tačiau į jas būtina atsižvelgti nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti tai, kad G. G. pripažino savo nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, motyvuodamas nustatomą neturtinės žalos dydį, nurodė, kad neaišku, kokių padarinių nukentėjusiajai turės nusikalstama veika ateityje. Tai rodo, kad teismas atsižvelgė ne tik į šiuo metu nustatytas faktines aplinkybes, bet įvertino ir tai, kokių pasekmių nukentėjusiajai gali kilti ateityje (tačiau gali ir nekilti). Toks vertinimas neteisingas ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas negali remtis prielaidomis ar spėjimais. Jei vėliau, išnagrinėjus šią bylą, iš tiesų nukentėjusiajai kiltų sunkesnių padarinių, nei šiuo metu konstatuotieji, ji turėtų teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti atlyginti padarytą žalą.

Be to, kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti ir į padarytą turtinę žalą (CK 6.250 str.). Šiuo atveju turtinė žala padaryta sąlyginai nedidelė (973 Lt 68 ct), todėl į tai atitinkamai reikia atsižvelgti ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad priteistas 70000 Lt neturtinės žalos suma nevisiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl ši suma mažintina.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinę žalą teismas turėjo priteisti pačios nukentėjusiosios, o ne jos įstatyminės atstovės naudai. Tačiau dėl to nesant nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo, šią nuosprendžio dalį kolegija palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 d.

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 8 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiosios M. Ž. įstatyminės atstovės R. Ž. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 40 000 Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.