- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- ATP-642-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko ir D. Z. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. D. Z. surašytas už tai, kad ji 2013 m. spalio 17 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje ? daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kieme ? necenzūriniais žodžiais išplūdo Č. B. K..
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu D. Z. atžvilgiu byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir pripažinti D. Z. padarius ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai, pažeisdamas ATPK 257 str. nuostatas. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad būtent 2013-10-17, apie 19.00 val., viešoje vieloje D. Z. plūdo Č. B. K. necenzūriniais žodžiais. Tokia nutarime išdėstyta nuostata nesuprantama, nes būtent 2013-10-17 apie šį įvykį buvo pranešta policijai, dėl to buvo atvykę policijos pareigūnai ir iš jos priėmė pareiškimą, pažeidimo faktą pareiškėja dar kartą patvirtino duodama paaiškinimą 2014-01-07, kuriame nurodė kada, kas, kur ir būtent kokiais necenzūriniais žodžiais ją plūdo. Tai, kad teisme duodama parodymus pareiškėja painiojosi, reiktų vertinti jos naudai, nes nuo tų įvykių praėjo tam tikras laiko tarpas, dėl kurio asmuo gali tinkamai neprisiminti įvykio aplinkybių. Teismui nagrinėjant šį atvejį turėjo būti suprantama, kad Č. B. K. pirmą kartą necenzūriniais žodžiais buvo išplūsta 2013 m. vasarą, t. y. liepos mėn., dėl to įvykio buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, o antras atvejis yra būtent nagrinėjamas laikas, t. y. 2013 m. spalio 17 d., kai iš karto po įvykio buvo kviečiama policija. Renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidimo faktą paliudijo liudytojai Z. P. ir Ž. J.. Z. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būdama namuose pro atidaryta buto langą girdėjo, kaip D. Z., liepdama atiduoti knygą, pasakė du negražius žodžius (kokie jie, teisme nebuvo išsiaiškinta), o 2014-01-08 paaiškinime ji nurodė, kad tai buvo necenzūriniai žodžiai. To paties laiko aplinkybes patvirtino ir liudytojas Ž. J., teigdamas, kad girdėjo kaip D. Z. (ją pažino iš balso) plūdosi necenzūriniais žodžiais, tas pačias aplinkybes Ž. J. patvirtino ir 2014-01-08 paaiškinime. Taigi iš aukščiau nurodomų aplinkybių matyti, kad pažeidimo aplinkybes kartu su pareiškėja liudija dar du asmenys, todėl D. Z. kategorišką neigimą padarius pažeidimą Institucija siūlo vertinti kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra abejonių, jog D. Z. necenzūrinius žodžius, kuriuos galėjo girdėti ir daugiau asmenų, vartojo būdama viešoje vietoje, toks pažeidėjos elgesys netoleruotinas ir ji turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nepaisant to, kad nukentėjusioji atsiėmė kaltinimus, prašydama nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
D. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad ji 2013 m. liepos mėn. (apie 12-13 val.) paprašė Č. B. K. grąžinti jai paskolintą knygą, tačiau tarp jų nebuvo jokio konflikto, jokių keiksmažodžių viena kitos atžvilgiu jos nevartojo. Tuo metu lauke, prie tvartukų, buvo dvi kaimynės – F. V. ir J. Š., jos abi patvirtino, kad negirdėjo, kaip D. Z. išplūdo Č. B. K. necenzūriniais žodžiais ir nematė, kad tą dieną būtų iškviesta policija. Kita liudytoja J. Š. teisme patvirtino, kad apie tą pokalbį dėl knygos grąžinimo su Č. B. K. jai apeliantė pasakojo 2013 m. liepos mėn. Pažymėtina, kad liudytojų Z. P. ir Ž. J. tuo metu nei lauke, nei namuose nebuvo, jie net nežino, kurią dieną tas pokalbis su nukentėjusiąja vyko, todėl, akivaizdu, kad jie davė melagingus, tikrovės neatitinkančius parodymus, paprašyti Č. B. K.. Po minėto pokalbio 2013 m. liepos mėn. su Č. B. K. skundo autorė pradėjo nebendrauti ir net nesisveikinti, tuomet ir prasidėjo šmeižto ir apkalbų lavina jos atžvilgiu. 2013-07-16 Č. B. K. apeliantės atžvilgiu nepagrįstai parašė pareiškimą dėl „iškoliojimo“ stotelėje. 2013-10-15 Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK priėmė nutarimą, kuriuo buvo nutraukta (nepradėta) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. Z. atžvilgiu. Iš karto po to, 2013-10-17, atsirado kitas Č. B. K. pareiškimas, neva D. Z. ją „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais namo kieme, prie tvartukų. 2014-01-10 D. Z. buvo iškviesta pas tyrėją G. C. į apklausą, kur nurodė, kad tokio atvejo pareiškime nurodyta data (2013-10-17) tikrai nebuvo, kad tuo metu ji sirgo, nebuvo išėjusi iš savo buto ir su niekuo nebendravo, o rytojaus dieną (2013-10-18) vyko į Kaišiadorių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą (patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų). Apeliantė mano, kad apklausos metu tyrėjas G. C. jai pateikė suklastotą 2013-10-17 Kaišiadorių rajono PK registruojamų viešosios tvarkos pažeidimų įvykių išrašą, kuriame buvo nurodyta 2013-10-17 data, pranešėja Č. K. ir nurodytas pranešėjos judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau D. Z., gyvendama kaimynystėje su Č. B. K., puikiai žino, kad ji mobilaus ryšio telefono niekada neturėjo ir nemoka juo naudotis, kadangi yra senyvo amžiaus. Be to, iš UAB „Bitė Lietuva“, TEO LT, AB, Omintel raštų (b. l. 88, 90, 94) matyti, kad nukentėjusioji yra fiksuoto telefono ryšio abonentė TEO LT, AB, ir jai yra įrengtas telefono ryšio numeris (duomenys neskelbtini). Todėl yra visiškai nesuprantama, kaip Kaišiadorių rajono PK registruojamų įvykių išraše nurodyta, kad 2013-10-17, 19.01 val., gautas nukentėjusiosios pranešimas judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi kitas žmogus – L. S. (gyvenanti Vilūnų (duomenys neskelbtini)), kuri visiškai nepažįsta nukentėjusiosios. Skunde taip pat nurodoma, kad tyrėjas G. C. minėtos apklausos metu naudojo prieš apeliantę psichologinį smurtą, grasino baudomis, tikindamas ją, kad policijos pareigūnai 2013-10-17 buvo atvykę pas Č. B. K., nors nei vienas iš kaimynų to nematė ir jos pačios niekas tą dieną neieškojo. Tai akivaizdžiai įrodo, kad prieš D. Z. buvo sukurtas sąmokslas, siekiant su ja susidoroti. Šį faktą patvirtina ir tai, kad tyrėjas G. C. jai 2014-01-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatlikęs išsamaus tyrimo, neanalizavęs nukentėjusiosios pareiškime pateiktų argumentų, liudytojus apklausęs tik praėjus trims mėnesiams po gauto nukentėjusiosios pareiškimo.
D. Z. manymu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 174 str. jos atžvilgiu nutraukti, tačiau nepareikalavo pakankamai informacijos ir neištyrė faktų dėl apeliantei nepagrįstai surašyto administracinio teisės pažeidimo, o būtent: teismas atmetė jos prašymą išreikalauti informaciją iš Bendrojo pagalbos centro 112, siekiant nustatyti, ar 2013-10-17, apie 19.00 val., buvo gautas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir kieno vardu tas pranešimas gautas, taip pat neištyrė fakto, kad minėtame Kaišiadorių rajono PK registruojamų įvykių sąraše nurodytas visiškai kito asmens telefono numeris, nepareikalavo telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinių, kad būtų išsiaiškinta, ar Č. B. K. 2013-10-17 buvo iškvietusi policijos pareigūnus, taip pat neištyrė Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK PPS tyrėjos I. L. ir laikinai einančio vyr. patrulio pareigas R. D. tarpusavyje prieštaraujančių parodymų. Be viso to, teismas nekreipė jokio dėmesio į apeliantės prašymus įstatymų numatyta tvarka nubausti Ž. J., Z. P. ir Č. K. dėl melagingų parodymų davimo. Dėl šių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą D. Z. nurodo, kad Institucija, kreipdamasi į teismą su apeliaciniu skundu, kuriuo prašoma ją nubausti, kai byloje yra nukentėjusiosios atsisakymas nuo kaltinimų, siekia jai pakenkti ir tokiu būdu su ja susidoroti.
Institucijos atsiliepime į D. Z. apeliacinį skundą nurodoma, kad grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra tikslinga, kadangi ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str., todėl jai turi būti skirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Institucijos apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir D. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. N575-2791/2009).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis necenzūriniais žodžiais išplūdo Č. B. K..
Siekiant D. Z. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 str., kaip to prašoma Institucijos skunde, turi būti patikimai ir objektyviai nustatytas faktas, kad ji viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais įžeidžiančiai kibo prie Č. B. K., dėl ko buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nors Institucija apeliaciniu skundu ginčija teismo išvadas dėl D. Z. kaltės neįrodytumo, tačiau nenurodo jokių naujų aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų žinomi ir aptarti skundžiamame nutarime, ir siekia, jog remiantis tais pačiais byloje esančiais įrodymais būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau apygardos teismas sutinka ne su Institucijos skundo argumentais, o su skundžiamos nutarties išvadomis, jog nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių, kad 2013-10-17, apie 19.00 val., ją D. Z. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji pati nurodė, kad aptariamą įvykį matė ir girdėjo jos kaimynės – F. V. ir J. Š., tačiau nei viena iš jų nepatvirtino, kad nurodytu metu D. Z. būtų išplūdusi nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais (b. l. 7, 8, 55). Liudytojų Z. P. ir Ž. J. parodymais, kuriais Institucija grindžia D. Z. kaltę, nustatant faktines bylos aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, pagrįstai nesivadovauta. Apklausiamas administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu (2014-01-08) Ž. J. nurodė, kad 2013-10-17, apie 19.00 val., eidamas namo iš darbo girdėjo, kaip D. Z. kieme, prie kito namo, plūdo necenzūriniais žodžiais kitą asmenį, kurio jis nematė, o D. Z. atpažino iš balso (b. l. 9), apklausiamas teisme liudytojas nurodė, kad įvykio datos nefiksavo, bet tai buvo spalio mėnesį, tuomet jis girdėjo, kaip D. Z. rėkė necenzūriniais žodžiais prie tvartuko (b. l. 81). 2014-01-08 paaiškinime liudytoja Z. P. nurodė, kad pro savo antro aukšto buto langą girdėjo ir matė, kaip prie namo 2013-10-17, apie 19.00 val. D. Z. plūdo Č. B. K. necenzūriniais žodžiais (b. l. 10), teisme liudytoja nurodė, jog per langą tik girdėjo, kaip D. Z. pasakė „atiduok knygą“ ir du necenzūrinius žodžius kažkokiam žmogui. Paklausta, kodėl pakeitė parodymus, liudytoja atsakė, kad rašant paaiškinimą buvo nesusipratimas (b. l. 55).
Taigi, nesant kitų įrodymų, remtis minėtų liudytojų, kurie nematė, tik iš balso nustatė, kad kieme triukšmauja D. Z., ir nematė asmens, kurio atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, parodymais, nustatant D. Z. kaltę dėl nedidelio chuliganizmo pagal ATPK 174 str., negalima. Nors, atsižvelgus į pačios nukentėjusiosios, D. Z. ir liudytojų parodymus dėl nukentėjusiosios ir D. Z. asmeninių nesutarimų, galima tik daryti prielaidą, kad D. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku konfliktavo su nukentėjusiąja, tačiau, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), prielaidomis remtis negalima, ypač kai D. Z. pati viso proceso metu savo kaltę nuosekliai neigė.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu apygardos teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma nepatvirtina, jog D. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis necenzūriniais žodžiais išplūdo Č. B. K., todėl apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. Z. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties požymių visumos, ir daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
D. Z., kurios atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, apeliaciniame skunde prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo išnagrinėtos esminės aplinkybės, susijusios su jai nepagrįstai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir siekiu su ja susidoroti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į D. Z. skundo argumentus ir patikrinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti skundo teiginiais dėl apylinkės teismo sprendimo neteisėtumo – kad ištirtos ne visos aplinkybės ar kad surinkti ne visi įrodymai, susiję su galimai suklastota tam tikra bylos medžiaga (2013-10-17 Kaišiadorių rajono PK registruojamų viešosios tvarkos pažeidimų įvykių sąrašas) ir jos pagrindu nepagrįstai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, ar kad padaryti kiti skunde nurodyti pažeidimai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus, įrodymų šaltinių patikimumą, įrodymus vertino, laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, ir jų pagrindu priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl telefono numerio, iš kurio nukentėjusioji skambino policijos įstaigai, nesutapimo ar policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, parodymų prieštaravimų, buvo išsamiai tirtos, teisme apklausiant policijos pareigūnus – I. L. ir R. D., taip pat išreikalaujant papildomą medžiagą iš UAB „Bitė Lietuva“, TEO LT, AB, Omnitel raštų (b. l. 88, 90, 94). Grąžinti bylą apylinkės teismui, kad būtų gauti papildomi duomenys (informacija iš Bendrojo pagalbos centro 112, telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės ir kt.), apygardos teismas nemato jokio objektyvaus pagrindo. Įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas. Šiuo atveju teismo išvados dėl D. Z. kaltės neįrodytumo motyvuotos ir pagrįstos, todėl apeliantės prašomų papildomų duomenų rinkimas būtų perteklinis, neturintis teisinės prasmės.
Kaip nepagrįsti atmetami skundo argumentai ir dėl neištirtų neteisėtų, kaip nurodo D. Z., tyrėjo G. C. veiksmų ir jo sukurto sąmokslo prieš apeliantę. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio teisės pažeidimo protokolas, taigi šioje byloje sprendžiama, ar D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Skundžiamu teismo nutarimu šis klausimas buvo išspręstas. Manydama, kad pareigūno veiksmai yra neteisėti ar peržengia jo įgaliojimų ribas, apeliantė juos gali skųsti įstatymo nustatyta tvarka, bet tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
D. Z. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai prašo nubausti liudytojus Ž. J., Z. P. ir Č. K. dėl melagingų parodymų davimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėti liudytojai, prieš teikdami paaiškinimus teismui, buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir jų suinteresuotumas melagingai apkalbėti D. Z. byloje nėra nustatytas. Apeliantės teiginiai, kad liudytojai negalėjo matyti įvykio, nes net nebuvo namuose, yra pagrįsti tik jos pačios subjektyviu manymu, kurio nepagrindžia jokie bylos duomenys. Be to, šių liudytojų parodymais, kaip patvirtinančiais D. Z. kaltę, teismas iš viso nesivadovavo, todėl juos traukti administracinėn atsakomybėm už melagingų parodymų davimą apygardos teismas nemato jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą D. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko ir D. Z. apeliacinių skundų netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.