Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. C. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-259-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19100025774 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2019 m. gegužės 21 d nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-259-2019 administracinio nusižengimo byloje G. C. buvo nubaustas 225 Eur dydžio nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir būdamas atsakingas už įmonės veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų laikymąsi, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino, jog techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapo kitoje pusėje būtų nurodoma papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu bei kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka, tokiu būdu G. C. pažeidė Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punkto reikalavimus, kadangi išnagrinėjus 2019 m. kovo 13 d. pateiktą skundą (pranešimą) dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės apžiūros kontrolierius, 2019 m. sausio 14 d. atlikęs transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą ir pareiškėjui (A. D.) išdavė techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 206-0748896, kurios kitoje lapo pusėje nebuvo nurodyta papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu bei kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka.

Teismo posėdyje Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotas atstovas prašė skundą atmesti, kadangi G. C. yra vadovas ir jis yra atsakingas už įmonės veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymą. Administracija mano, kad įmonės vadovas nepakankamai rūpestingai ir tinkamai atlieka įmonės vidaus kontrolę ir kontroliuoja teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai nubaustas už reikalavimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skunde neginčijama aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės apžiūros kontrolierius, 2019 m. sausio 14 d. atlikęs transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomąją techninę apžiūrą pareiškėjai (A. D.) išdavė techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. 206-0748896, kurios kitoje lapo pusėje nebuvo nurodyta papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu bei kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka.

Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas šiais pagrindiniais argumentais: tuo, jog neaiškiai suformuluota pažeidimo esmė, t. y. neaišku kokiu būdu pasireiškė objektyvioji nusižengimo pusė – veikimu ar neveikimu, tuo, jog G. C. nėra tinkamas nusižengimo, už kurį jis nubaustas, subjektas, o taip pat ir tuo, jog nenustatyta G. C. kaltė, padarius nusižengimą, nurodytą administracinio nusižengimo protokole ir nutarime.

Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir jo atstovą, Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovą, o taip pat ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, nebuvo pažeista, administracinėn atsakomybėn patraukto G. C. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 440 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta.

Teismas nesutinka su skundo argumentu, jog iš nutarimo turinio nėra aiški G. C. inkriminuoto nusižengimo objektyvioji pusė, t. y. ar veika pasireiškė veikimu ir neveikimu. Pažymėtina, jog G. C. inkriminuoto nusižengimo esmė, jo turinys, o taip pat ir objektyvioji pusė, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime išdėstyta aiškiai ir suprantamai – nurodyta, jog G. C. inkriminuota veika pasireiškė tuo, kad jis kaip įmonės direktorius neužtikrino šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytų Aprašo reikalavimų laikymosi. Be to, iš G. C. paaiškinimų teisme taip pat darytina neabejotina išvada, jog jis suprato, kad buvo nubaustas už tai, jog neužtikrino protokole ir nutarime nurodyto Aprašo reikalavimų laikymosi. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, jog nors nutarime ir nevisiškai tiksliai apibūdinama veikos objektyvioji pusė, nurodant, kad G. C. nusižengimą padarė veikimu ar neveikimu, tačiau pačios objektyviosios pusės turinys, t. y. tai, kad veika pasireiškė neveikimu, yra išdėstytas aiškiai, nurodant, jog asmuo neužtikrino teisės aktų reikalavimų laikymosi. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog galėjo būti pažeista asmens teisė į gynybą.

Teismas taip pat pažymi, jog ANK 440 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens pažeidimą administracinio nusižengimo protokole ir nutarime būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodyta, jog G. C. pažeidė Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 23 punkto reikalavimus.

Iš tiesų analizuojant Aprašo 23 punkto ir kitų šio teisės akto punktų reikalavimus, matyti, jog tiesiogiai už šio punkto reikalavimų laikymąsi yra atsakingas Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapą pildanti kontrolierius. Šio Aprašo 23 punktas imperatyviai nustato, jog kortelės (ataskaitos) kitoje lapo pusėje nurodoma papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu, kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka. Šis punktas yra įtraukta į II skyrių „Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarka“, o pagal Aprašo 26 punktą kontrolierius atsako už visų kortelėje (ataskaitoje) įrašytų iš CTADB atspausdintų duomenų teisingumą. Tačiau būtent šio Aprašo 24 punkte, kuris yra III skyriuje, reglamentuojančiame asmenų atsakomybę, įtvirtinta techninės apžiūros įmonės vadovo pareiga kontroliuoti, kad visi įmonės darbuotojai laikytųsi Aprašo reikalavimų, todėl tuo atveju kai nustatomi šio Aprašo pažeidimai, susiję su Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarka, kyla ne tik tiesioginis konkretaus kontrolieriaus atsakomybės klausimas, bet ir įmonės vadovo atsakomybės klausimas dėl galimai netinkamai vykdytos ar iš viso nevykdytos kontrolės. Įmonės vadovas neužtikrindamas, kad būtų tinkamai laikomasi šio Aprašo reikalavimų, o taip pat ir Aprašo 23 punkto reikalavimų, pažeidžia šio Aprašo 24 punkte įtvirtintą pareigą kontroliuoti, kad visi įmonės darbuotojai laikytųsi Aprašo reikalavimų. Ir tai sudaro objektyviąją ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties pusę.

Nevykdydamas kontrolės arba ją vykdydamas netinkamai įmonės vadovas pažeidžia būtent Aprašo 24 punkto reikalavimus, o ne Aprašo 23 punkto reikalavimus, todėl konstatuojama, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime nevisiškai tiksliai suformuluotas inkriminutas pažeidimas, netiksliai nurodant pažeistą konkrečią specialaus teisės akto normą – vietoje Aprašo 24 punkto, nurodyta, jog atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Aprašo 23 punktą. Ši aplinkybė pati savaime skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu nedaro, nes kaip jau minėta, G. C. buvo suprantama jam inkriminuoto nusižengimo esmė, be to, jis teismo posėdžio metu paaiškino, jog aptariamo Aprašo turinys ir jame išdėstyti reikalavimai jam buvo žinomi. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nutarime, aptariant kitas aplinkybes, buvo nurodytas Aprašo 24 punktas ir jo turinys. Nutarimas priimtas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, todėl konstatuojama, jog inkriminuoto nusižengimo esmė ir turinys G. C. buvo visiškai aiškus.

Nutarime nurodytas netikslumas dėl netinkamai nurodyto Aprašo punkto, ištaisytinas priimant sprendimą dėl pareiškėjo skundo.

Objektyviai G. C. padaryta neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kaip įmonės vadovas neužtikrino, jog būtų tinkamai laikomasi Aprašo 23 punkto reikalavimo, t. y. neužtikrino, kad techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapo kitoje pusėje būtų nurodoma papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu bei kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka.

Iš esmės G. C. jam inkriminuoto nusižengimo objektyviosios pusės požymius, t. y. tai, kad nebuvo laikomasi Aprašo 23 punkto reikalavimų, o taip pat nevykdomas Aprašo 24 punkto reikalavimas, neginčijo. Ši aplinkybė įrodyta taip pat ir kita rašytine bylos medžiaga: A. D. skundu (pranešimu) ir prie jo pridėtais priedais (b. l. 14-21), Kontrolieriaus R. R. paaiškinimu (b. l. 23), Institucijos atsakymu į skundą (b. l. 24).

Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Tokio pobūdžio administracinis nusižengimas pripažįstamas padarytu neįvykdžius teisės aktais nustatytos pareigos, šiuo atveju pareigos vykdyti darbuotojų kontrolę, kad būtų laikomasi privalomąsias ar pakartotines technines apžiūras atliekančių įmonių veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų.

G. C. pripažino, jog jam yra žinomi Aprašo reikalavimai, tame tarpe ir pareigos tiek kontrolieriams, tiek ir įmonės vadovams. Taip pat pripažino, jog Aprašo 23 punkto reikalavimo jo įmonėje nėra laikomasi, neneigė, kad jis nevykdė darbuotojų kontrolės, kad šie pildydami Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) nurodytų Aprašo 23 punkte numatytą papildomą informaciją, tačiau nemano, jog jis už tai gali būti baudžiamas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, jis negali būti patrauktas atsakomybėn už inkriminuotą nusižengimą, nes nėra jokių objektyvių galimybių užtikrinti Aprašo 23 punkto vykdymą, kadangi pati Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) forma yra imperatyviai patvirtinta tuo pačiu Aprašu ir joje Aprašo 23 punkte įtvirtina informacija nenumatyta, jų įmonė taip pat negali keisti informacinės sistemos, kuri atspausdindama pačią Techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) kitoje pusėje atspausdintų ir Aprašo 23 punkte numatytą informaciją.

Teismo vertinimu šie argumentai nepaneigia aplinkybės, jog G. C. nevykdė jam inkriminuotos pareigos ir nešalina jo atsakomybės. Kaip jau minėta, G. C. inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir nusižengimas laikomas įvykdytu, nustačius, kad nebuvo vykdomos tam tikros pareigos. Šiuo atveju tiek paties G. C. paaiškinimais, tiek ir kitais duomenimis nustatyta, kad iš tiesų G. C. vadovaujamoje įmonėje Aprašo 23 punkto reikalavimo nebuvo laikomasi, G. C. apie tai buvo žinoma, tačiau jis nesiėmėm jokių priemonių ir jokių veiksmų, nepadarė nieko, kad minėto reikalavimo būtų laikomasi. Byloje nenustatyta, kad G. C. būtų dėjęs kokias nors pastangas ir realius veiksmus, kad būtų vykdomi Aprašo 23 punkto reikalavimai. To nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Sutiktina, jog Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) forma yra imperatyvi, tačiau Aprašo 23 punkto reikalavimas taip pat yra imperatyvus. Pažymėtina ir tai, jog formoje nenumatytas kitos kortelės lapo pusės turinys, todėl tai, kad yra patvirtinta imperatyvi Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) forma, neužkerta kelio kitoje lapo pusėje nurodyti Aprašo 23 punkto reikalaujamą papildomą informaciją. Pažymėtina ir tai, jog G. C. patvirtino, jog Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapo kitoje pusėje yra nurodoma informacija, susijusi su priminimu apie privalomosios techninės apžiūros galiojimo pabaigą, kuri nėra reglamentuota Apraše. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog patvirtinta forma neužkerta kelio kitoje Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapo pusėje pateikti papildomą informaciją.

Tais pačiais motyvai atmetamas ir skundo argumentas, jog Aprašo 23 punkte numatytas reikalavimas yra tik formalus, nes nei G. C., nei jo vadovaujama techninės apžiūros įmonė, nei jokia kita Lietuvos Respublikoje veikianti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą atliekanti įmonė (jų yra 10), nei jas vienijanti Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacija „(duomenys neskelbtini)“ šiam reikalavimui įgyvendinti neturi nei organizacinių, nei teisinių, nei techninių, nei jokių kitų galimybių, todėl atitinkamai to daryti neprivalo, bei skundo argumentas, jog techninę apžiūrą atliekančios įmonės neturi nei kompetencijos, nei galimybių savarankiškai nuspręsti kokia teisės aktuose nustatyta su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka susijusi papildoma informacija, kokia forma ir kokios apimties turi būti nurodoma techninės apžiūros kortelės (ataskaitos) kitoje pusėje.

Pažymėtina, jog nei atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nei pats G. C. nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl skunde minimų kliūčių tinkamai vykdyti Aprašo reikalavimus, G. C., būdama asmeniškai atsakingas už Aprašo reikalavimų tinkamą vykdymą, būtų kreipęsis į Lietuvos transporto saugos administraciją ar į Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, nors Aprašas patvirtintas dar 2014 m. Įgalioto atstovo pateikti dokumentai patvirtina, jog inicijuojamos aptariamas pareigas reglamentuojančių teisės aktų pataisos, tačiau šie duomenys nepatvirtina, jog pataisos inicijuotos būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva. Tai, kad Apraše minima kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka buvo išdėstyta ir nuodyta aiškiai matomuose prie kasų pakabintuose stenduose, nepatvirtina, jog G. C. savo pareigas, numatytas aprašo 24 punkte, kiek tai susiję su Aprašo 23 punkto reikalavimais, vykdė tinkamai ir jo atsakomybės nešalina.

Visos šios aplinkybės patvirtina ir subjektyviąją G. C. inkriminuoto nusižengimo pusę – tyčią, nes jis nors ir žinojo pareigą vykdyti darbuotojų kontrolę, kad jie laikytųsi Aprašo 23 punkto reikalavimų, tačiau sąmoningai jos nevykdė.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog G. C. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 440 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi kaip įmonės vadovas neužtikrino, jog techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) lapo kitoje pusėje būtų nurodoma papildoma informacija, susijusi su transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarka, transporto priemonių eksploatavimu ir saugumo užtikrinimu bei kontrolieriaus sprendimo apskundimo tvarka, tuo G. C. pažeidė Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimus.

Administracinė nuobauda G. C. skirta vadovaujantis ANK 38 straipsniu ir yra individualizuota tinkamai. Pažymėtina, jog net ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę G. C. skirta bauda, atitinkanti sankcijos vidurkį.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2019 m. gegužės 21 d. nutarimas Nr. VKTI-ANR_N-259-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4-6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. C. įgalioto atstovo advokato O. U. skundą atmesti.

Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus specialistės E. J. 2019 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-259-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19100025774 patikslinti, nurodant, jog G. C. pažeidė Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2B-76 „Dėl techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 24 punkto reikalavimus.

Nutartis gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.