- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-18-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00620-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- DNSB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., L. D., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R., V. B. A. Š.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas, Kristina Pralgauskaitė
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-18-460/2016
Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-00620-2015-7)
2016 m. vasario 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui S. P., ieškovo S. P. atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatei Kristinai Pralgauskaitei ir A. E., viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2604-965/2015 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., L. D., I. P., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., V. B., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., V. B., A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R., trečiajam asmeniui DNSB „(duomenys neskelbtini)“, dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti buto kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo, ir atsakovų N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., L. D., I. P., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., V. B., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., V. B. A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R. (apeliantai) bei trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2015-01-22 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti buto kapitalinį remontą pagal parengtą buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą (projektinį pasiūlymą). Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-21 nutartimi jis buvo paskirtas visišką negalią turinčio nepilnamečio globėju. Ieškovas kartu su juo gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu pažymi, jog butas, kuriame jie kartu gyvena neįgaliajam nepritaikytas, – reikia atlikti remonto darbus, kad būtų sudarytos sąlygos judėjimui iš patalpos į patalpą. Siekdamas gauti bendraturčių sutikimą dėl remonto darbų atlikimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas 2013-05-29 su prašymu kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę, kad būtų suorganizuotas namo gyventojų susirinkimas, tačiau jis neįvyko. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė 2013-06-04 raštu ieškovą informavo, kad 2010-05-19 visuotiniame susirinkime buvo priimtas nutarimas uždrausti (duomenys neskelbtini) namuose atlikti remontą, kuris būtų susijęs su kapitalinių sienų griovimu, o savavališkai surinkti parašai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Minėtas nutarimas buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimu. 2014 m. liepos 10 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkę, prašydamas patenkinti 2013-05-29 prašymą, t.y. sušaukti visuotinį gyventojų susirinkimą dėl kapitalinio buto remonto klausimo svarstymo, taip pat DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkei buvo pateiktas buto remonto darbų projektinis pasiūlymas, tačiau 2014-07-23 raštu ji nurodė, kad projektinį pasiūlymą rengusiai UAB „Klaipėdos komprojektas“ buvo išsiųstas paklausimas, į kurį bendrija laukia atsakymo. 2014 m. rugpjūčio mėnesį bendrijos pirmininkė informavo, kad bus rengiamas (duomenys neskelbtini) namo gyventojų visuotinis susirinkimas, tačiau jis buvo atšauktas. Ieškovas savo ruožtu pradėjo rinkti parašus, tačiau iš 25 name esančių butų, jam pavyko surinkti 16 butų savininkų parašus. 2014-12-10 DNBS „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė sušaukė visuotinį gyventojų susirinkimą, tačiau į jį butų savininkai nesusirinko, o pakartotinis susirinkimas dėl buto pertvarkymo projektinio pasiūlymo svarstymo, sušauktas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas nesusijęs su neįgalaus nepilnamečio gerove, savo ieškiniu jis siekia gauti reikiamus dokumentus, norėdamas įteisinti seniai atliktus neteisėtus remontus savo bute, kurie buvo atlikti be reikiamų leidimų ir taip butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, parduoti. Internetinėje svetainėje www.vestus.lt patalpintos ieškovo buto nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, kad minimi remonto darbai buvo atlikti. Tretysis asmuo 2014-09-10 raštu Nr. (21.21.)-SL2-141 iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus gavo 2014-08-14 patikrinimo aktus Nr. ATP2-352, ATP2-351. ATP2-352 akte matyti, kad ieškovas yra atlikęs minėtus statybos darbus. Taip pat pažymėjo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini)-24, Klaipėdoje, UAB „Klaipėdos komprojektas“ paruošė du projektinius pasiūlymus, tačiau 2014-07-17 DNSB „(duomenys neskelbtini)“ gavo tik vieną iš jų, kitas jokia forma svarstymui pateiktas nebuvo. 2014-12-10 buvo sušauktas visuotinis gyventojų susirinkimas, tačiau į jį atvyko 11 iš 45 (duomenys neskelbtini), namo butų savininkų, į susirinkimą, trečiajam asmeniui nepateikus jokių paaiškinimų, neatvyko projektinio pasiūlymo svarstymo iniciatorius – ieškovas. Taip pat savo atsiliepimu į ieškinį atsakovai ir tretysis asmuo nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovų bei trečiojo asmens neteisėtus veiksmus bei kokios konkrečiai ieškovo teisės yra pažeidžiamos, be to, atsakovai nėra nepritarę projektiniam pasiūlymui, todėl valdymo teisės ieškovo atžvilgiu pažeistos nebuvo, t.y. atsakovai jokių neleistinų veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas be atsakovų sutikimo leisti atlikti buto kapitalinį remontą, vertintinas kaip nepagrįstas, nes ieškovas ieškiniu neprašė teismo įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, kurie pažeidė jo valdymo teisę. Atsiliepimu į ieškinį pažymėta, kad ieškovas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas savo teisėmis į teisminę gynybą, kadangi jis, netinkamai vykdydamas savo pareigas, susijusias su projektinio pasiūlymo pristatymu bendrasavininkams bei jo viešu svarstymu, nesilaikė šiems teisiniams santykiams reglamentuoto teisinio reguliavimo normų ir tokiu būdu negerbė bendraturčių teisių, nesivadovavo geros moralės principais bei neveikė sąžiningai, siekdamas pritarimus projektiniam pasiūlymui gauti neleistinais būdais. Iš ieškovo ieškinio taip pat matyti, kad jis teisminiu būdu siekė savo subjektinę teisę įgyvendinti nepaisant daugumos bendrasavininkų interesų ir prašė teismo, pažeidžiant likusių bendrasavininkų interesus bei teises, įgyvendinti teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus ir tokiu būdu įteisinti atliktus statybos darbus kvazi būdu, t. y. tarytum šie darbai būtų atlikti po statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Atsakovai ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teigė, kad savininkas, gindamas nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, reiškia negatorinį ieškinį, ieškovui nepateikus jokių duomenų apie pažeistą teisę, nes atsakymo, patvirtinančio sutikimą, nepateikimas, nelaikytinas pažeista teise. Remiantis išdėstytu, ieškovas pateikė negatorinį ieškinį dėl valdymo teisės pažeidimo, tačiau nenurodė, kada ir kaip ši teisė buvo pažeista.
Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovės parodė, kad ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, kadangi ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti ieškinio reikalavimą, be to, byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus. Taip pat nurodė, kad ieškovas siekia apginti ne neįgaliojo teises, bet įteisinti savavališkus statybos darbus, t.y. kapitalinį remontą, atliktą bute. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo prašė ieškovo ieškinio netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė pripažinti ieškovui S. P. teisę atlikti jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengtus projektinių pasiūlymų sprendinius Nr. 14021-TDP-PP-1 be bendraturčių – atsakovų sutikimo. Priteisė iš atsakovų N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., L. D., I. P., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., V. B., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., V. B., A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R. po 0,86 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovų N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., LiubovėsDmitrievos, I. P., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., V. B., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., V. B., A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R. valstybės naudai po 26,82 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodė, jog ieškovo pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti kapitalinį remontą yra pakankamas. Pažymėjo, kad UAB „Klaipėdos komprojektas“ parengti projektiniai pasiūlymai, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra tinkamas bendraturčių informavimas apie ieškovo ketinimus atlikti buto kapitalinį remontą. Teismo nuomone, savo pareigą ieškovas įvykdė tinkamai. Vien formalus aiškinimas, kad ieškovas pats viename rengtame susirinkime nedalyvavo, be to, pačių atsakovų – turto bendrasavininkų pasyvumas, nedalyvaujant susirinkimuose, nėra pagrindas atmesti ieškinį ir apriboti ieškovui galimybes įgyvendinti savo teises. Konstatavo, kad pats ieškovas dėjo pastangas, kreipėsi asmeniškai į gyvenamojo namo buto savininkus, prašydamas sutikimo kapitaliniam remontui ir pateikdamas jiems susipažinti projektinius pasiūlymus. Atsakovai savo atsisakymą duoti sutikimą vieningai grindė tik jiems kylančiomis abejonėmis, kad dėl ieškovo atlikto ir dar ketinamo atlikti kapitalinio remonto skylinėja ir traška viso gyvenamojo namo sienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui pripažino teisę atlikti jam priklausančio buto kapitalinį remontą pagal UAB „Klaipėdos Komprojektas“ parengtus projektinių pasiūlymų sprendinius Nr. 14021-TDP-PP-1 be namo bendraturčių atsakovų sutikimo. Konstatavo, kad šioje byloje ieškovas, gindamas savo kaip savininko nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.75 straipsnį ir reiškia reikalavimą pripažinti jam teisę atlikti kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, bet ne pašalinti jo teisės pažeidimus, todėl ginčo santykiui nėra teisinio pagrindo taikyti negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.) reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliacinių skundu apeliantai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimą ir, matant būtinybę, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apylinkės teismo argumentas, jog trečiasis asmuo neorganizavo pakartotinio susirinkimo laikytinas nepagrįstu, kadangi tokio susirinkimo organizavimas nenumatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendime, kuriuo patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašas, kuriuo bendrija vadovavosi organizuojant buto kapitalinio remonto projektinio pasiūlymo viešą pristatymą. Teigia, jog šioje byloje yra nagrinėjama paradoksali situacija. Ieškovas, nesilaikydamas jokių teisinių procedūrų yra laikomas subjektu, kurio tariamos teisės yra pažeistos, o visi bendraturčiai, kuriems nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su projektiniu pasiūlymu laikomi ieškovo teisių pažeidėjais. Mano, jog teismas klaidingai interpretuoja CK 4.75 str. 1 d. šią normą padarydamas dalinai negaliojančia, nes bendras sutarimas šioje byloje yra ignoruojamas, o primetama teismo valia ir tokiu būdu pažeidžiamos daugumos bendraturčių turtinės teisės. Mano, kad byloje yra apstu įrodymų, jog trečiasis asmuo deda visas pastangas siekdamas įgyvendinti visų bendraturčių teises, o ypač į teisę gyventi saugiai. Namo techninė ekspertizė suorganizuota neturint tikslo pažeisti kurio nors vieno iš bendraturčio (ieškovo) teisių, o tik siekiant bendro intereso bei turint rimtą pagrindą t. y. gavus pranešimų apie realiai trūkinėjančias ir traškančias butų sienas bei šias aplinkybes tinkamai užfiksavus techninės apžiūros aktuose. Atsakovai bei trečiasis asmuo įrodė, jog ieškovas nuo pat procedūros, siekiančios gauti bendraturčių sutikimą daryti kapitalinį remontą pradžios nesilaikė teisės aktų nuostatų tinkamai įgyvendinti savo teisę, t. y. laikydamasis viešumo, pristatyti projektinį pasiūlymą bendraturčiams ir tinkamai gauti jų pritarimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nedėjo pastangų aiškintis šių aplinkybių, o ieškovo butą išskyrė prieš visus likusius bendraturčių interesus, t. y. nenagrinėjo jau atliktų darbų tinkamumo bei įtakos likusių bendraturčių teisėms bei teisėtiems interesams. Atsiliepime į ieškinį atsakovai bei trečiasis asmuo nurodė, jog ši byla turi viešojo intereso požymių, t. y. atsakovai yra daugiabučio namo gyventojai, daugiabutis namas yra laikytinas viešojo intereso objektu, nes jam sugriuvus, valstybei tektų spręsti gyvenamojo ploto suteikimą gyventojams, todėl, būtent, valstybės interesas šioje byloje yra tinkamai reguliuoti bendrojo naudojimo objektų (laikančiųjų konstrukcijų) valdymą taip, kad toks valdymas nebūtų namo griūties priežastis. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie pažeistą teisę, t. y. nėra jokių duomenų, jog atsakovai raštu nepritarė jo projektiniam pasiūlymui, o atsakymo į advokato Leonido Zubanovo nepateikimo su parašu, patvirtinančiu sutikimą, negalima laikyti pažeista teise, kadangi toks sutikimo davimas neatitinka minėtos projektinio pasiūlymo svarstymo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog pakartotinio susirinkimo trečiasis asmuo dėl projekto pateikimo nesušaukė. Teigia, jog Tikina, kad projektinis pasiūlymas buvo išsiųstas būtų savininkams susipažinti. Pažymėjo, kad apeliantai daug rašo apie namo trūkinėjančias sienas, sienų traškėjimą. Teigia, kad sienų įtrūkimai yra labai ir labai nežymus, antra, jie yra namo gale. Namas turi tris laiptines, ieškovas gyvena vidutinėje, antroje laiptinėje. Ieškovo buto konstrukcijos nesiekia namo galo. Mano, kad iš dalies atlikti ieškovo buto pertvarkymai, priešingai negu teigia apeliantai, neturi jokios įtakos esamiems nežymiems įtrūkimams. Laiptinėje, kurioje gyvena, įtrūkusių sienų nėra.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė apeliacinio skundo netenkinti, apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog kai kurie darbai yra atlikti, tolimesnė rekonstrukcija būtina ieškovo neįgalus anūko vežimėlio transportavimui. Mano, kad priežastinio ryšio tarp skilusių sienų ir ieškovo remonto nėra nustatyta.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėto pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad ieškovas privalo įrodyti, kad nėra priežastinio ryšio tarp skilusių sienų ir remonto ieškovo bute. Teigia, kad apylinkės teismas nevertino viešojo intereso įtakos bylos nagrinėjimui. Tikina, kad ieškovas siekia gauti leidimą jau atliktiems darbams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimo ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise nustatymo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakovais yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), esančių butų bendrasavininkai. Ieškovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia atlikti buto kapitalinį remontą, kurio esmę sudaro buto virtuvės, holo ir dalies koridoriaus apjungimas į vieną, išpjaunant angą ir praplatinant, taip pat vonios, tualeto ir dalies koridoriaus apjungimas į vieną bei esamo lango su balkono durimis keitimas nauju plastikiniu langu su balkono durimis.
Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį, jog apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovo globojamas anūkas turi visišką negalią, nors byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų. Atsakydamas į šį argumentą kolegija pažymi, jog kitokią išvadą galima susidaryti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Ieškovas ieškinio prieduose pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-6334-255/2008 dėl globos nustatymo, minėtoje nutartyje konstatuota vaiko negalia, yra pridėtas vaiko neįgaliojo pažymėjimas (galioja iki 2019 m.). jame yra užfiksuota sunki negalia. Be to svarbu tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos 2013-05-31 posėdžio protokolu Nr. ADM-252/3 komisija įpareigojo ieškovą iki 2013-06-12 pateikti parengtą projektą ir sąmatą darbams, reikalingus būsto pritaikymo neįgaliesiems atlikti. Suprantama, kad jei ieškovo globojamas M. P. neturėtų teisės į būsto pritaikymą, Klaipėdos miesto savivaldybės būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija tokio nutarimo nepriimtų (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, įrodymai dėl ieškovo globotinio neįgalumo byloje pateikti.
Antra, apeliantai nurodo, jog apylinkės teismo argumentas, kad bendrija neorganizavo pakartotinio susirinkimo laikytinas nepagrįstu, kadangi tokio susirinkimo organizavimas nenumatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-04-27 sprendime, kuriuo patvirtintas Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašas, kuriuo bendrija vadovavosi organizuojant buto kapitalinio remonto projektinio pasiūlymo viešą pristatymą. Sprendžiant šį klausimą kolegija pažymi, kad bendrijos susirinkimų organizavimo tvarką pagal teisės aktų hierarchiją visų pirma apsprendžia Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) <...>, kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, bendrų interesų tenkinimo, <...> taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų; šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Aktualu tai, kad Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis); Visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių; jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę; pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Analizuojant apeliantų minimą Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos aprašą, viešas aptarimas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja projekto užsakovas, projektuotojas, DNSB valdyba (bendrijos pirmininkas) <...> ir pasiūlymui pritaria daugiau kaip 50 % namo patalpų savininkų – kai reikalingas namo bendrojo naudojimo objektų (laikančiųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų) rekonstravimas ar kapitalinis remontas (13.2 punktas). Nagrinėjamu atveju į 2014-12-10 sušauktą visuotinį gyventojų susirinkimą atvyko 11 iš 45 namo butų savininkų, dėl to suprantama, kad kvorumo nebuvo. Tačiau tokiu atveju bendrija privalėjo ne anksčiau kaip po dviejų savaičių sušaukti pakartotinį visuotinį susirinkimą, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Dėl aptartų aplinkybių kolegija mano, kad ieškovui, nepaisant to, kad jis ir pats dėl laidotuvių nedalyvavo susirinkime, nebuvo suteikta tinkama galimybė pristatyti buto rekonstrukcijos projektinį pasiūlymą ir bandyti dar kartą viešai projektą aptarti Klaipėdos miesto daugiabučių namų patalpų rekonstravimo ar kapitalinio remonto viešo aptarimo tvarkos apraše nurodyta tvarka. Bendrija tik formaliai 2015-01-05 atsakyme ieškovui pasiūlė patikslinti prašymą dėl pakartotinio susirinkimo organizavimo.
Trečia, bylos duomenys patvirtina, kad priešingai, nei teigia, apeliantai, visiems namo butų savininkams buvo sudarytos sąlygos ne tik susipažinti su parengtu projektiniu pasiūlymu, bet ir jį gauti. Ieškovo teigimu, visiems namo gyventojams advokatas registruotais laiškais projektinius pasiūlymus išsiuntė, be to, ieškovas pasiūlymą pridėjo prie ieškinio priedų, byloje nė vienas asmuo nepateikė pretenzijos dėl nesuteiktos galimybės įvertinti ieškovo projektinį pasiūlymą.
Ketvirta, apeliantai daug kalba apie namo trūkinėjančias sienas, sienų traškėjimą. Faktinės aplinkybės rodo, kad sienų įtrūkimai yra, tačiau nežymūs, be to, įtrūkimai yra namo gale. Namas, kuriame gyvena ieškovas ir atsakovai, turi tris laiptines, ieškovas gyvena vidutinėje, antroje laiptinėje, ieškovo buto konstrukcijos nesiekia namo galinės dalies. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių tiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovo bute atliktų rekonstrukcijos darbų ir sienų skilinėjimo, įtrūkimo (CPK 12, 178 straipsniai). Tokia išvada nenustatyta ir ekspertizės akte, kuriame papildomai nurodyta ir tai, kad darbai be projektų yra atlikti ne tik ieškovo bute, tačiau ir kituose butuose. Svarbu tai, kad jeigu apeliantai turės įrodymų dėl žalos (sienų trūkių, kt.), turės galimybę bendra tvarka kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš butų savininkų, kurie atsakingi už namo konstrukcijų pažeidimus (CK 6.246 – 6.249).
Penkta, sutiktina su apeliantais, tą pripažino ir ieškovas, kad jis kai kuriuos darbus, nurodytus UAB „Klaipėdos komprojektas“ projektiniame pasiūlyme savavališkai jau atliko. Šiuo aspektu svarbu tai, kad bendrija dėl ieškovo savavališkų veiksmų gali kreiptis į valstybines institucijas. Kitas aspektas yra tas, kad įstatymų leidėjas nuo 2010 metų spalio 1 d., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, sudarė galimybę įteisinti savavališkas statybas – neturint statybą (remontą) leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad savavališkos statybos gali būti įteisinamos laikantis principo „gali būti tik tai, kas gali būti“. Kitaip sakant, savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas (rekonstruotas) statinys neprieštarauja galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Taigi, aplinkybė, kad ieškovas pradėjo darbus neturėdamas remontą leidžiančio dokumento, dar nereiškia, kad jis negali atlikti rekonstrukcijos iš viso. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad projektiniuose pasiūlymuose yra pateikiama kapitalinio remonto sprendinių idėja. Gavus bendraturčių sutikimą ir ruošiant kapitalinio remonto projektą, bus surinkti visi privalomi dokumentai, atlikti konstrukcijų vertinimai ir skaičiavimai, be to, ieškovas turės atlikti parengto techninio darbo projekto ekspertizę. Tai reiškia, kad jeigu ekspertizė pateiks neigiamas išvadas dėl buto kapitalinio remonto techninio projekto, minėtas projektas nebus patvirtintas, o be patvirtinto projekto nebus išduotas ir leidimas statybos darbams. Taigi, ieškovas turės galimybę atlikti darbus tik vadovaujantis galiojantiems teisės aktų reikalavimams.
Šešta, vertinant tai, kad byla susijusi su viešuoju interesu, kaip nurodo apeliantai, teismas aktyviai dalyvavo bylos procese: surengė žodinį bylos nagrinėjimą, priėmė nagrinėti apeliantų patektus papildomus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturėtų būti suprantamas kaip advokatavimas vienai iš proceso šalių. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą pateikti įrodymus būtent tam proceso dalyviui, kuris teigia vienas ar kitas aplinkybes (CPK 12, 135, 178 straipsniai). Kitas svarbus aspektas yra tas, kad ginant viešąjį interesą ypatingą vaidmenį turi atlikti būtent bendrija, siekdama užtikrinti saugią visuomenės gyvenseną. Dėl to, turėdama žinių apie be leidimo atliekamus statybos rekonstrukcijos (remonto) darbus, turėtų kreiptis į valstybines institucijas dėl jų įvertinimo. Atitinkamai butų savininkai galėtų atlikti (įteisinti) tik tokią buto rekonstrukciją, kuri atitiktų Statybos įstatymo, STR bei kitų teisės aktų reikalavimus, taip būtų užkirstas kelias neteisėtiems (sukeliančiais grėsmę namo konstrukcijų stabilumui) darbams ir būtų kuo greičiau ištaisomos statybos klaidos, keliančios grėsmę statinių saugumui.
Teisėjų kolegija, apibendrindamas reikšmingas bylai aplinkybes ir argumentus, mano, kad ieškovo interesas užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas kartu gyvenančiam neįgaliam asmeniui šiuo atveju yra svarbesnis. Projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius, atstovaudamas ieškovą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, valstybei priteistina po 5,48 Eur (iš viso 202,65 EUR) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų N. Ž., L. K., D. N., Z. Z., S. A., J. P., S. P., L. D., I. P., I. P., A. P., A. M., L. M., V. B., M. D., S. B., Z. P., V. G., V. B., G. O., E. O., L. S., M. J., S. J., J. K., P. A., V. B. A. Š., R. P., A. D., L. P., V. P., O. B., A. B., Z. K., Z. R. bei trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei po 5,48 Eur (iš viso 202,65 EUR) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; įmokos kodas – 5630.