Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

2012 m. spalio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kurio V. S. nuteistas :

pagal BK 286 str. – 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda;pagal BK 187 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. S. skirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda.

V. S. pagal BK 290 str. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš V. S. : 627,55 Lt SoDros Panevėžio skyriui, M. R. 680,8 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. P. 647,79 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 25 d. apie 13 val. 25 min. Biržų rajone Parovėjos kaime, prie V. S. ūkio mėšlidės, liudytojos I. P. akivaizdoje, valstybės tarnautojoms - Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vedėjai E. P. ir vyresniajai specialistei M. R. fiksuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51 ² str. 2 d. Dėl ūkinės veiklos vykdymo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, E. P. imant teršalų (srutų) mėginius, o vyresniajai specialistei M. R. vaizdo kamera fiksuojant teršalų (srutų) paėmimą, panaudojo fizinį smurtą M. R. atžvilgiu, - norėdamas jėga atimti filmavimo kamerą, sugriebdamas M. R. už dešinės rankos ir užlauždamas pirštus, ją stumdydamas, nustumdamas M. R. tolyn nuo tarnybinio automobilio, pagriebdamas iš šio automobilio E. P. ten padėtą indelį su teršalų (srutų) pavyzdžiais ir išpildamas šiuos teršalus ant nukentėjusiųjų E. P. ir M. R. veidų ir ant drabužių, ant jų tarnybinio automobilio, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. R. abiejų akių ragenų ir junginių uždegimus, dešinės plaštakos II-III-IV-o pirštų raiščių patempimus, tuo nukentėjusiajai M. R. nežymiai sutrikdydamas sveikatą bei sugadindamas M. R. drabužius: džinsines kelnes 100 Lt vertės, striukę 400 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, šaliką 10 Lt vertės, padarydamas M. R. 600 Lt turtinę žalą, sugadindamas E. P. drabužius: paltą 200 Lt vertės, džinsines kelnes 290 Lt vertės, šaliką 20 Lt vertės, megztinį 90 Lt vertės, padarydamas E. P. 600 Lt turtinę žalą ir sukeldamas jai stresą, t.y. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas ir sugadino jų turtą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios prašo skundą atmesti, nes nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiosios ir jų atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinamojo akto

Apelianto skundo argumentai dėl kaltinamojo akto ydingumo yra susiję su 219 str. 1 d. 3 p. nuostatų nesilaikymu.

BPK 219 str. 3 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-02-22 kaltinamajame akte yra pateiktas V. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant nusikaltimų padarymo laiką, vietą, būdą, motyvą, padarinius, taip pat kitos nusikalstamų veikų aplinkybės ir šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tos aprašymas atitinka BK normų, pagal kurias šio veikos buvo kvalifikuotos kaltinamajame akte, t.y. BK 286, 290, 187 str. 1 d. dispoziciją. V. S. pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžiantis teisių į gynybą. Tai, kad nuteistasis supranta, dėl kokių nusikalstamų veikų buvo teisiamas, patvirtina ir jo teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų išsamumas ir konkretumas.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad kaltinamajame akte neatskleistas priežastinis ryšys tarp nuteistajam inkriminuotų veikų ir jų pasekmių, veikų padarymo mechanizmas, atskirai neišvardinti kiekvieną nusikalstamą veiką apibūdinantys požymiai, yra nepagrįsti, nes nusikalstamos veikos aprašymui kelia perteklinius reikalavimus. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos požymiai aprašomi, paminint esmines aplinkybes, o bylos įrodymais pagrįsta šių požymių analizė pateikiama nuosprendžio motyvuojamoje dalyje. Šiuos reikalavimus minėti procesiniai dokumentai atitinka. Šioje byloje V. S. buvo kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, padarytomis, esant idealiajai veikų sutapčiai, t.y. tuo, kad jis tais pačiais veiksmais padarė tris skirtingas nusikalstamas veikas. Kadangi kaltinimus pagrindžiantys duomenys neatsiejamai susiję, todėl kaltinamajame akte atskirai išdėstyti kiekvieną veiką pagrindžiančius duomenis nebuvo pagrindo.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantas skunde teigia, kad bylą nagrinėjusio teismas šioje byloje nevykdė teisingumo, procesas teisme buvo skirtas kaltinime nurodytų aplinkybių patvirtinimui, o ne tikrųjų išsiaiškinimui, todėl teismas buvo šališkas.

Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas yra garantija suinteresuotiems bylos baigtimi proceso dalyviams, kad baudžiamoji byla bus išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procese dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Šioje byloje aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nėra. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotos proceso eigos matyti, kad procesas vyko, griežtai laikantis rungimosi principo, kaltinimo ir gynybos šalims suteikus vienodas teises teikti įrodymus, reikšti prašymus ir naudotis kitomis BPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde, argumentuojant teismo šališkumą, išvardijami klausimai, kurių, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neišsiaiškino, gynybos prašymai, kuriuos nepagrįstai atmetė, klausimai, kuriuos teismas aiškinosi pernelyg detaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas proceso dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Proceso dalyvių prašymų tenkinimas ar atmetimas yra teismo prerogatyva (BPK 270 str. 2 d.). Šioje byloje teismas daugelį gynybos prašymų tenkino. Gynybos prašymų atmetimą ir gynėjo nukentėjusiosioms užduodamų klausimų šalinimą teismas motyvavo tuo, kad šios aplinkybės reikšmingos ne nagrinėjamai, o administracinio teisės pažeidimo bylai. Apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą laiko teisinga.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo šališkumas nuteistajam ir jo gynėjui proceso metu abejonių nekėlė, nes jie nušalinimo teismui nepareiškė. Nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje ir apeliaciniame skunde teismo šališkumas iš esmės argumentuojamas teismo pateikto bylos įrodymu vertinimo ir teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės neatitikimu apelianto požiūriui į šias aplinkybes. Įrodymų tyrimas ir vertinimas, bylos aplinkybių nustatymas yra teismo kompetencija, todėl teismui nuosprendyje nurodžius padarytų išvadų motyvus, vien ta aplinkybė, kad šios išvados nepalankios nuteistajam, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismas pažeidė baudžiamojo proceso principus ir buvo šališkas.

Apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, būtų šališkas, todėl skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Dėl nukentėjusiųjų įgaliojimų, jų pareigų atlikimo ir nuteistojo įgaliojimų

Apeliantas skunde teigia, kad pagal BK 286 str. nukentėjusiąja tegalėjo būti M. R., veikos metu vykdžiusi valstybės tarnautojos - aplinkosaugos inspektorės pareigas, o E. P. šių pareigų nevykdė, todėl nuteistasis prieš ją šios veikos negalėjo atlikti. Apeliantas šį argumentą grindžia E. P. parodymais, kad ji atlikti patikrinimą V. S. ūkyje buvo raštu pavedusi M. R., o pati į ūkį vyko tik kaip liudytoja. Šie skundo argumentai dėl E. P., kaip nukentėjusiosios, subjektiškumo, nepagrįsti, nes juose nukentėjusiosios statusas nepagrįstai sutapatinamas su formalia V. S. ūkio tikrinimo procedūra.

Iš byloje esančio 2011-03-25 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Biržų r. agentūros 2011-03-25 pavedimo atlikti patikrinimą matyti, kad E. P., būdama Biržų r. agentūros vedėja, pavedė agentūros vyriausiajai specialistei M. R. atlikti V. S. ūkio patikrinimą (1 t., 31 b.l.). Iš teisminio nagrinėjimo metu duotų E. P. parodymų matyti, kad tokia praktika taikoma, atliekant neplaninius patikrinimus. Jei patikrinimą būtų atlikusi pati E. P., jai pavedimą turėjo duoti jos vadovas – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius. Tačiau tai, kad E. P. teisės aktų nustatyta tvarka surašė pavedimą atlikti patikrinimą specialistei M. R., nereiškia, kad patikrinimo metu ji neturėjo valstybės tarnautojos įgaliojimų. E. P. ir M. R. V. S. ūkio patikrinimą atliko savo darbo metu. Biržų r. agentūros vedėjo pareigybės aprašymo IV d. 7.2 p. nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę rajone, pagal 7.4 p. – kontroliuoja, kaip fiziniai asmenys rajone vykdo nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. E. P. tikrinimo metu atliko darbines funkcijas – paėmė srutų mėginius, pasirašė V. S. ūkio patikrinimo 2011-03-25 akte, mėginių paėmimo protokole (1 t., 32-33; 60 b.l.) Šios aplinkybės rodo, kas E. P. veikė kaip tarnybines pareigas atliekanti valstybės tarnautoja, o ne privatus fizinis asmuo. Apeliaciniame skunde minimas E. P. savęs įvardijimas kaip liudytojos jos, kaip valstybės tarnautojos, įgaliojimų nepaneigia, nes nukentėjusiosios statuso nustatymas yra ne jos, o teismo kompetencija.

Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netyrė nukentėjusiųjų veiksmų teisėtumo atliekant patikrinimą V. S. ūkyje. Šį klausimą nuteistasis ir jo gynėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje argumentavo analogiškais skunde pateikiamiems motyvais : nukentėjusiosios ūkyje nuteistajam ir savininkei V. S. neparodė patikrinimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, tarnybinių pažymėjimų, savininkės iš anksto neinformavo apie patikrinimą, neteisėtai filmavo nuteistąjį. Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų veiksmų teisėtumo, pagrįstai rėmėsi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 p. nuostatomis, suteikiančiomis teisę aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnams netrukdomai patekti į 0,,0

privačias teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar jose laikomasi aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, atsižvelgė į tai, kad nors nukentėjusiosios V. S. neparodė tarnybinių pažymėjimų, tačiau iš paties nuteistojo ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jis jas pažinojo kaip ūkį anksčiau tikrindavusias aplinkosaugos inspektores, jos atvyko tarnybiniu, skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, nuteistajam prisistatė ir atvykimo tikslą nurodė tiek paskambinusios telefonu, tiek atvažiavusios į įvykio vietą. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios paaiškino, kad atliekant neplaninį patikrinimą, tikrinamasis iš anksto neinformuojamas, o ūkio savininkė V. S., nukentėjusiųjų kviečiama į tikrinimo vietą telefonu, neatsiliepė.

Apeliantas skunde nukentėjusiųjų veiksmų neteisėtumą motyvuoja ir tuo, kad V. S. įvykio metu neturėjo įgaliojimų atstovauti V. S. ūkį, todėl M. R. jo, kaip fizinio asmens, negalėjo filmuoti. Šis argumentas nepagrįstas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėtos filmuotos vaizdo medžiagos matyti, kad M. R. filmavimo objektu buvo mėšlidės, srutų telkiniai, jų paėmimas, užfiksuota dalis tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo įvykusio konflikto, tačiau pats nuteistasis nebuvo filmuojamas ir jo filmuotuose kadruose nėra. Filmuodama įvykio vietą ir mėginių paėmimą, M. R. vykdė pareigą surinkti tiriamo galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymus, todėl elgėsi teisėtai.

Aptartos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios įvykio vietoje elgėsi teisėtai, pats nuteistasis suprato, kad jos atlieka aplinkos apsaugos inspektorių funkcijas, todėl jo veiksmų tikslas buvo ne nurodomas apeliaciniame skunde – nukentėjusiųjų sulaikymas nuo neteisėtų veiksmų, o siekis joms sutrukdyti atlikti savo tarnybines pareigas.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas skunde teigia, kad teismas bylos įrodymus vertino, vadovaudamasis skirtingais kriterijais, nes vienu atveju atsižvelgė į parodymus davusių asmenų tarpusavio santykius, o kitu – ne. Teismas rėmėsi tik nukentėjusiųjų ir netiesioginių liudytojų G. G., A. G. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji M. R. ir liudytojai yra pavaldūs E. P., tačiau liudytojų I. P., D. T., R. G., V. S. parodymus atmetė dėl tos pačios priežasties. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.

Aplinkybė, kad nukentėjusioji E. P. yra nukentėjusiosios M. R. ir liudytojų G. G., A. G. vadovė, paaiškinama objektyvia aplinkybe : tiriamas įvykis buvo nulemtas nukentėjusiųjų tarnybinių pareigų atlikimo. E. P. ir M. R. nuo V. S. nukentėjo jų darbo metu, po įvykio E. P. liudytojus į įvykio vietą pakvietė tam, kad jie padėtų baigti darbą, kurį, išsiveždamas srutų mėginio indą, sutrukdė atlikti nuteistasis – atvežtų kitą indą mėginiams paimti. Skundo argumentas dėl asmenų parodymų patikimumą esą lėmusių pavaldymo santykių nepagrįstas ir todėl, kad nukentėjusiąja šioje byloje yra ir E. P. pavaldinė M. R., kuri, duodama parodymus, pirmiausia buvo suinteresuota atskleisti prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir apginti savo pažeistas teises, o ne pritarti E. P. parodymams. Liudytojų G. G. ir A. G. su M. R. pavaldumo santykiai nesieja, tačiau savo parodymuose jie vienodai detaliai nurodė abiejų nukentėjusiųjų jiems paaiškintas įvykio aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodomi E. P. atliktos psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys nukentėjusiosios parodymų patikimumui reikšmės neturi, nes šio tyrimo tikslas buvo ne atskleisti E. P. asmenybės bruožus, o atsakyti į konkrečius klausimus, susijusius su tuo, kokias psichologines pasekmes įvykis sukėlė E. P.. Šios ekspertizės išvadomis teismas pagrįstai rėmėsi pripažindamas, kad E. P. dėl nuteistojo prieš ją atliktų veiksmų patyrė emocinį stresą ir spręsdamas dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl nukentėjusiajai M. R. padarytų rankos pirštų sužalojimų yra nepagrįstos. M. R. jau pirmojoje apklausoje nurodė, kad V. S., atimdamas filmavimo kamerą, jau užlaužė dešinės rankos pirštus (1 t., 71-72 b.l.). Nukentėjusiosios medicininį tyrimą atlikusi ekspertė, įvertinusi byloje esančius medicininius duomenis, apžiūrėjusi pačią nukentėjusiąją, jai konstatavo dešinės plaštakos II-III-IV pirštų raiščių patempimą bei abiejų akių ragenų ir junginių uždegimą (1 t., 89 b.l.). Šios išvados kategoriškos, todėl teismas jomis pagrįstai grindė nuteistojo kaltę.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusiosios nenurodė jų apliejimo srutomis mechanizmo : kokiais kūno judesiais, kokia tvarka nuteistasis tai padarė. Abi nukentėjusiosios viso proceso metu nuosekliai parodė, kad V. S., iš nukentėjusiųjų tarnybinio automobilio pagriebęs mėginio butelį, atsuko jo dangtelį ir pirmiausia butelio turinį šliūkštelėjo į veidą E. P., po to, M. R. ir galiausiai – ant jų automobilio.

Vertinant asmenų parodymų patikimumą, pagrindiniai kriterijai yra jų nuoseklumas ir atitikimas kitiems bylos įrodymams. Būtent jais vadovaudamasis skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atliko išsamią bylos įrodymų analizę ir pateikė išvadas dėl liudytojų D. T., R. G., I. P. parodymų atmetimo. Teismas liudytojų D. T. ir R. G. parodymais, kad mėginio butelis atsidarė pats, jo turinys išsiliejo savaime ir aptaškė nukentėjusiąsias, nesirėmė ne dėl apeliaciniame skunde nurodomos priežasties – tai, kad liudytojai yra pavaldūs nuteistajam, nes dirba jo žmonos ūkyje, o todėl kad jie prieštaravo anksčiau aptartiems nukentėjusiųjų ir liudytojos I. P. duotiems parodymams, kad įvykio metu tebuvo keturi asmenys : ji, nukentėjusiosios ir nuteistasis, o traktorių vairavę liudytojai atvyko vėliau. Liudytojos I. P. parodymus teismas atmetė dėl jų nemotyvuoto keitimo : ikiteisminio tyrimo metu teigusi mačiusi tik susistumdymą tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo, teisme ėmė tvirtinti mačiusi, kaip nukentėjusiosioms bandant atimti mėginio butelį iš V. S., jie apsipylė butelio turiniu. Atsižvelgdamas į tai, kad V. S. įvykio versijos nepatvirtino jokie patikimi įrodymai, teismas pagrįstai nesirėmė ir jo sutuoktinės V. S. parodymais, kurie yra išvestiniai iš nuteistojo parodymų.

Apibendrinus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas informatyviausią šioje byloje įrodymų šaltinį - asmenų parodymus - jų patikimumo požiūriu įvertino teisingai, atskleidė jų tarpusavio ryšį, patikrino nuteistojo versiją dėl jo veiksmų teisėtumo. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl vertinti įrodymus apeliaciniame skunde siūlomu būdu ir naikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. S. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo apeliacinį skundą atmesti