- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-936-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- D. M., O. D. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija, SB ,,Statyba“, VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Deividas Poška, Artūras Sereika
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. A. Pranešėjas A. A. Civilinė byla Nr. 2A-936-115/2009
Teisėja Natalija Daškovienė Procesinio sprendimo kategorijos 30.2; 30.5; 30.10; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 3d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 1-1059-727/2009 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovėms D. M. ir O.D. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovės D. M. priešieškinį ieškovui dėl plano pripažinimo teisingu ir teisės įregistruoti žemės sklypo paženklinimo - parodymo aktą ir planą be ieškovo sutikimo, įpareigojimo nugriauti tvorą (tretieji asmenys byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija, SB ,,Statyba“, VĮ Registrų centras“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti ieškovo valdomo žemės sklypo Vilniaus m. V. S. 2-ojoje g. 12 , SB ,,Statyba“ teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas, patvirtinant kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, atliktus 2007-01-16 UAB ,,Geoksis“. Nurodė, kad 1999-07-22 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo šį žemės sklypą, kuris šiaurės vakarų pusėje ribojasi su atsakovės D. M., o pietryčių pusėje – su atsakovės O.D. M. valdomais žemės sklypais. Siekiant patikslinti ir nustatyti ieškovui priklausančio sklypo ribas, 2007-01-16 susitarimo su UAB ,,Geoksis“ pagrindu atlikti kadastriniai matavimai ir nustatytos bei paženklintos ieškovui priklausančio sklypo ribos. Su atliktais sklypo matavimais atsakovės nesutinka, nors pradžioje atsakovė O. D. M. sklypo paženklinimo - parodymo aktą pasirašė, o kita atsakovė tai padaryti nemotyvuodama atsisakė. Anot ieškovo, su M. buvo susitarimas patraukti sklypus jungiančią ribą, ieškovo sklypas suformuotas ir kadastriniai matavimai atlikti pagal teritorijos detalųjį planą, šie matavimai patvirtina būtent tokį žemės sklypo plotą, koks buvo užregistruotas sklypo inventorinėje byloje. Atsakovių atsisakymas pasirašyti minėtą aktą ir dėl suderinimo pareikštos pretenzijos ieškovo atžvilgiu, pažeidžia jo teises ir interesus laisvai disponuoti jam priklausančiu sklypu, tikslinti jo kadastrinius duomenis VĮ Registrų centre.
Atsakovė D. M. priešieškiniu prašė pripažinti jos pateiktą planą, sudarytą 2007-05-14 UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“, kurioje jos sklypas Nr. 70 ribojasi su ieškovo sklypu Nr.71 ir kurioje šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 - kordinatė X - 6064894.85, koordinatė Y - 587060.92 ir skaičiumi 4 - kordinatė X - 6064879.48, koordinatė Y - 587042.48, teisingu, pripažinti ieškovo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą neteisėtu ir pripažinti jai teisę šį aktą ir planą derinti be ieškovo sutikimo, įpareigoti ieškovą nugriauti plane pažymėtą jos sklypo dalyje įrengtą betoninę atraminę sienelę. Atsakovė nurodė, kad ji visą laiką naudojosi savo žemės sklypu Nr. 70, kokį nusipirko. 2006 m. rudenį ieškovas savavališkai užėmė dalį jai priklausančio žemės sklypo ir pradėjo ten statyti be atsakovės sutikimo gelžbetoninę tvorą. Ji ieškovui pareiškė pretenziją, tačiau jis į tai nereagavo, todėl atsakovė kreipėsi į SB „Statyba“ pirmininką, kuris įpareigojo ieškovą statyti tvorą tik parengus projektą bei VAVA įforminus sklypo ribas ir plotą bei gavus bendrijos valdybos sutikimą. Taip pat atsakovė kreipėsi į VAVA žemėtvarkos skyrių, kurios specialistai patvirtino, kad dalį atsakovės sklypo ieškovas užėmęs, ir įpareigojo savavališkai užimtą sklypo dalį atlaisvinti. Tačiau nei į bendrijos, nei į VAVA nurodymus ieškovas nereagavo. Iškilus ginčui, atsakovė kreipėsi į UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ dėl tikslių geodezinių išmatavimų bei žemės sklypo ribų patikslinimo, kuri surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir paženklino sklypo Nr. 70 ribas. Gretimų sklypų Nr. 69 ir Nr. 78 savininkai (atitinkamai N. M. ir V. N.) bei SB „Statyba“ pirmininkas minėtą aktą pasirašė, tačiau ieškovas (sklypo Nr. 71 savininkas) aktą pasirašyti atsisakė. Atsakovė kreipėsi į VAVA dėl suformuoto sklypo ribų suderinimo, kuri nustatė, kad sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentų SB „Statyba“ generalinio plano sklypo ribas.
Atsakovė Ona D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nesutiko, kad ieškovo ginčą reiktų spręsti vadovaujantis LR CK 4.45 str. nuostatomis (kai sklypo ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų). Atsakovė pažymi, kad turi būti remiamasi jos nurodytų teisės aktų nuostatomis, kur SB teritoriniai planai turi būti privalomi visiems bendrijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams bei naudotojams. SB „Statyba“ toks planas parengtas, bendrijos ribos yra aiškios, todėl šiuo planu turi būti remiamasi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovas jo siūlomame plane pamatavo platesnį sklypą nei jam priklausytų, jo sklypas Nr. 71 ir atsakovei priklausantis sklypas Nr. 72 persidengia 0,44 metro, užimant atsakovės sklypo dalį. Savo pirminio parašo ant akto ji atsisakė, supratusi, kad yra apgauta ieškovo. Atsakovė iš esmės palaikė priešieškinį.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija ieškinį prašė atmesti, nes ieškovo planas neatitinka kadastrinių matavimų planams keliamų reikalavimų, nurodytų LR žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakyme Nr. 522 ir LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, posėdžio metu prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo T. V. ieškinį atmetė, atsakovės D. M. priešieškinį patenkino: pripažino planą, sudarytą 2007-05-14 UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“, kuriame D. M. sklypas Nr. 70 ribojasi su ieškovo T. V. sklypu Nr. 71, ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 3 - koordinatė X - 6064894.85, koordinatė Y - 587060.92 ir skaičiumi 4 - koordinatė X - 6064879.48, koordinatė Y - 587042.48, teisingu; pripažino T. V. atsisakymą pasirašyti 2007-04-15 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą neteisėtu ir pripažino atsakovei D. M. teisę šį aktą ir planą derinti be ieškovo T. V. sutikimo; įpareigojo ieškovą T. V. nugriauti plane pažymėtą betoninę atraminę sienelę. Priteisė iš ieškovo T. V. 1441,30 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. M. naudai ir 2200 Lt atsakovės O. D. M. naudai. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas T. V. nuosavybės teise dovanojimo sutarties pagrindu valdo 571 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė Ona D. M. nuosavybės teise valdo 567 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė D. M. nuosavybės teise valdo 588 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui paaiškino, kad tarp jo ir atsakovės O. D. M. buvo susitarimas dėl sklypo ribų pasidalijimo, kas lėmė ir pastarosios pasirašymą akte. Tokio susitarimo buvimas yra ir faktinis ieškinio pagrindas. Tačiau teismui toks susitarimas nėra pateiktas, jo buvimo faktas nėra įrodytas. Nesant susitarimui dėl kitokio ieškovo ir atsakovės O. D. M. sklypus jungiančios ribos suderinimo, įstatymo nustatyta tvarka išreikšto besiribojančių sklypų savininkų leidimo ieškovui pasistumti savo ribas faktiškai kitų sklypų sąskaita, ir esant nustatytai parašo atšaukimo aplinkybei, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo į bylą pateiktas, faktiškai keliamu reikalavimu prašomas patvirtinti planas yra teisingas. Planas bei ribos akte nurodytos neteisingos, jos neatitinka pirminių sklypų formavimo schemų, generalinio plano ribų, ieškovas yra savavališkai atsitraukęs nuo faktinio naudojimo ribų. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tai padarė teisėtu būdu, turėdamas kaimynų sutikimą ir ieškovo ieškinį atmetė kaip neįrodytą bei nepagrįstą (LR CPK 178 str.). Esant galutinai nesuderintiems matavimams ir nesutikslintoms sklypų riboms, ieškovas negalėjo pradėti statyti tvoros ant tos ribos, kuri jam faktiškai nebuvo ir nėra patvirtinta. Tai padarydamas ieškovas pažeidė D. M. interesus, todėl teismas patenkino atsakovės D. M. reikalavimą dėl betoninės atraminės sienelės nugriovimo. Taip pat teismas pagrįstu pripažino ir atsakovės D. M. priešieškinio reikalavimą dėl jos į bylą pateikto plano pripažinimo teisingu. Teismas padarė išvadą, jog 2007-05-14 UAB ,,Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtas planas yra teisingas, jis atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, generaliniame plane nurodytus duomenis bei kraštinių išmatavimus, neprieštarauja faktiškai nusistovėjusioms sklypų naudojimo riboms, neviršija nuosavybėje esančio ploto. Pirmos instancijos teismas tenkino ir kitus priešieškinio reikalavimus, nes ieškovo atsisakymą pasirašyti atsakovės pateiktą paženklinimo - parodymo aktą teismas laikė nepagrįstu ir neteisėtu bei pažeidžiančiu atsakovės D. M. teises, nes be jo ji negalinti įregistruoti tikslių savo sklypo ribų (LR CK 4.20 str., 4.45 str. 1 d., 4.98 str.). Todėl teismas leido atsakovei derinti sklypo ribas pagal pateiktą planą be ieškovo sutikimo.
Šalies argumentai
Ieškovas T. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, nustatant T. V. valdomo žemės sklypo Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Statyba“ teritorijoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ribas, pripažinus teisingais kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, atliktus 2007-01-16 UAB „Geoksis“. Priteisti bylinėjimosi išlaidas (patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) solidariai iš atsakovių D. M. ir O. D. M. ieškovo naudai. Ieškovas nurodo, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir esmės pažeidė LR CPK 183 str. 1 d. ir 185 str. 1 d. nuostatas. Teismo padaryta išvada dėl atsakovės plano pripažinimo teisingu yra visiškai nelogiška ir akivaizdžiai klaidinga. Ieškovas pažymi, kad teismui pateikė tos pačios UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ 2007-07-05 parengtą sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, planą, iš kurio akivaizdu, jog tos pačios bendrovės 2007-05-14 D. M. parengtas jos sklypo planas neatitinka nei atidėtų generaliniame plane užfiksuotų atstumų, nei faktiškai naudojamų sklypų ribų. Šio plano teisingumu teismas nesuabejojo, nors planas akivaizdžiai įrodo atsakovės plano nukrypimus nuo generalinio plano ir kraštinių matavimų bei parodo prieštaravimą tarp atsakovės plane nurodytų ir faktiškai nusistovėjusių sklypų naudojamų ribų. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė D. M. įstatymų nustatyta tvarka nuginčijo įregistruoto sklypo Nr. 79 ribų teisingumą, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės D. M. teismui pateiktas jos sklypo planas yra teisingas. Tuo tarpu ieškovas pažymi, kad jo sklypo ribos po UAB „Geoksis“ atliktų matavimų atitinka įregistruoto sklypo (Nr.79) ribas. Dėl šių priežasčių jis mano, kad turi pakankamą pagrindą abejoti LR CPK 21 str. įtvirtintu teismo nešališkumu, nagrinėjant šią civilinę bylą, nes atsakovės atstovo prašymu teismo posėdis buvo atidėtas, tuo tarpu ieškovui susižeidus koją ir prašius atidėti teismo posėdį, pirmos instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino. Tokiu būdu teismas nevienodai pritaikė LR CPK 246 str. 1 d. nuostatas. Pirmos instancijos teismas pažeisdamas teismo nešališkumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus pripažino ieškovo sklypo planą neteisingu, kai tuo tarpu atsakovės planą, kuris faktiškai neatitinka generalinio plano ribų, žymėjimų ir faktinio naudojimo ribų, ką patvirtina pateiktas sklypų planas, teismas laiko teisingu. Todėl ieškovas mano, kad toks teismo sprendimas pažeidžia LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Geoksis“ parengtas planas neteisingas, kadangi jis neatitinka pirminių sklypo formavimo schemų. Ieškovas taip pat pažymi, kad teismo įpareigojimas nugriauti plane pažymėtą betoninį tvoros pamatą yra suponuotas netinkamo įrodymų vertinimo, kadangi pagal UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“ parengtą planą betoninis tvoros pamatas yra įrengtas ieškovo sklypo ribose. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas pirmos instancijos teismo sprendimą laiko nepagrįstu ir prašo jį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė O. D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo T. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškinyje ieškovas kėlė vieną reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti jo valdomo žemės sklypo Vilniaus m. savivaldybėje Viršupio sodų 2-ojoje g. 12, s/b „Statyba“ teritorijoje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, patvirtinant kadastrinius matavimus atliktus 2007-01-16 UAB „Geoksis“. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ieškovas be jau minėto reikalavimo prašo pripažinti teisingais UAB „Geoksis“ 2007-01-16 atliktus kadastrinius matavimus. Šis reikalavimas LR CPK 312 str. prasme laikytinas nauju reikalavimu ir negali būti nagrinėjamas bei tenkinamas apeliacinės instancijos teisme. Net jei tokį reikalavimą teismas laikytų susijusiu su jau pareikštu ieškiniu, jo nagrinėjimui kelią užkerta tai, kad už jį nesumokėtas žyminis mokestis. Atsakovė pabrėžia, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti jam priklausančio sklypo ribas pagal UAB „Geoksis“ 2007-01-16 parengtą kadastrinių matavimų planą. Pagrindinis teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo vadovaujantis turi būti sprendžiamas šis ginčas, yra SB „Statyba“ generalinis planas, tačiau įvertinus šį dokumentą akivaizdu, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Be to, byloje esantys įrodymai paneigia UAB „Geoksis“ parengto kadastrinių matavimų plano teisingumą bei atitikimą SB „Statyba“ generaliniam planui. Atsakovė pažymi, kad UAB „Geoksis“ nėra bylos šalis, todėl pareiga įrodyti kadastrinių matavimų plano teisingumą ir atitikimą sodų bendrijos generaliniam planui tenka ieškovui, tačiau jis to nepadarė. Atsakovė nesutinka su apeliantu, kad žemės sklypo ribų parodymo - paženklinimo aktas pilnai atitinka sandorio sampratą ir ji negalėjo atšaukti savo parašo jame. Pažymi, kad ji nesiekė sudaryti sandorio, kurio pagrindu nukrypstama nuo generalinio plano bei sklypo riba paslenkama į jos sklypo pusę. Sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas nėra sandoris, suteikiantis ieškovui teisę užvaldyti man priklausančio žemės sklypo dalį, todėl parašo atšaukimas jame neturi būti ginčijamas teismine tvarka. Šis apelianto argumentas atmestinas dar ir dėl to, kad nekilnojamojo turto sandoriams būtina notarinė sandorio forma (LR CK 1.74 str.), žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas neatitinka sandorių formai keliamų CK reikalavimų, todėl negali būti laikomas sandoriu. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmos instancijos teismas buvo nešališkas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d. str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti visi asmenys, su kuriais ribojasi ieškovo ir atsakovo žemės sklypai, o taip pat nėra įtrauktas D. M. sutuoktinis. Tačiau kaip parodė ieškovas ir matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovo T. V. kaimynas A.D. K. savo žemės sklypo Nr.79 ribas yra suderinęs su ieškovu ir kadastrinius matavimus įregistravęs nustatyta tvarka (b.l. 86-90, t.2). Kadastriniai matavimai yra įregistruoti ir D. M. kaimyninio žemės sklypo Nr.69. Be to, D. M. turimas žemės sklypas yra registruotas jos vienos vardu. Ginčo dėl žemės sklypo ribų su kitais kaimynais (ž.skl.Nr 73, 79a) šioje byloje neturi ir atsakovė O.D. M.. Ji nėra pareiškusi ir savarankiško reikalavimo teismui (b.l. 54-56, 59-62, t.1). Tai rodo, kad kitų asmenų įtraukimas į bylą nėra būtinas, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimą CPK 329str.2d. 2p. pagrindu, nes teismas nieko nesprendė dėl kitų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329str.2d.2p.). Kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 21 str. įtvirtintą nešališkumo principą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas T. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys ir patenkintas atsakovės D. M. priešieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tvoros nugriovimo ir kitų reikalavimų.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o atsakovo argumentai atmestini.
Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovių žemės sklypų schemų ( b.l. 146, t.1, b.l. 2-11, 12-19, 20-21), tai ieškovui T. V. priklausančio žemės sklypo Nr.71 plotas pagal pirminius dokumentus buvo 571 kv.m., o kraštinių ilgiai- 23,20m x 24m x 24,40m x 24m; atsakovei D. M. žemės sklypo Nr.70 plotas sudarė 588kv.m, kraštinių ilgiai buvo 24m x 25m x 24m x 24m; atsakovės O.D. M. žemės sklypo Nr.72 plotas sudarė 567kv.m., kraštinių ilgiai buvo 26,3m x 21,6m x 28m x 21,2m. Šie sklypų plotai ir išmatavimai faktiškai atitiko ir SB“Statyba“ generalinį planą (b.l. 61,80, t1, , b.l. 68, t.2) ir tokio dydžio žemės sklypai buvo išpirkti bei įregistruoti pagal preliminarius jų matavimus. Tuo tarpu iš ieškovo pateikto 2007-01-30 UAB“Geoksis“ sudaryto plano matyti (b.l. 12-13, t.1), kad ieškovo sklypo kraštinė prie kelio vietoje buvusio 23,20m ilgio padidėjo net 1,87m. ir yra 25,07m, nesant tam jokio rašytinio susitarimo su atsakovėmis. Faktiškai pateikti planai rodo, kad ieškovas savo žemės sklypą prasiplatino atsakovių sąskaitą, ką patvirtina ir sodų bendrijos bei apskrities viršininko administracijos atitinkamų tarnybų pateikti dokumentai (b.l.17, 18-22, 65-66, 74-75, 122-123, t.1, b.l. 24-42, 111, t.2). Dėl šios priežasties atsakovė D. M. atsisakė derinti ieškovo žemės sklypo ribas, o atsakovė O.D. M. atšaukė savo parašą, kurį buvo padėjusi ant Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akto (b.l. 11, 63, 64t.1). Kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad savo parašą atsakovė atšaukti negalėjo, o turėjo jį ginčyti tik teismine tvarka, pareiškiant prašymą sandorių negaliojimo pagrindu. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kitos ieškovo žemės sklypo kraštinės yra sumažėjusios. Tačiau pažymėtina, kad kraštinių sumažėjimą lėmė ieškovo suderintos kaimyno A.D. K. kadastrinių matavimų žemės sklypo ribos, kurios yra įregistruotos (b.l. 86-93, t.2). Kad A.D. K. įregistruotas žemės sklypas yra pasislinkęs į ieškovo pusę aiškiai matosi iš UAB“Geoksis“ sudaryto suvestinio plano (b.l. 113, t.1). Tačiau ši aplinkybė ir nustatytas faktas neduoda pagrindo ieškovui savo sklypą iki reikiamo dydžio ploto pasididinti vienos ar abiejų atsakovių sąskaitą. Tuo tarpu atsakovės D. M. žemės sklypo pateiktas 2007-05-14 UAB“Geodeziniai ir topografiniai darbai‘ parengtas planas rodo (b.l.77, t.1), kad jis iš esmės yra teisingas, nes atitinka pirminius teritorijų planavimo ir sklypų suteikimo dokumentus bei SB „Statyba“ generaliniame plane nurodytus kraštinių išmatavimus ir nusistovėjusią žemės sklypais naudojimosi tvarką. Pažymėtina, kad atsakovės D. M. kaimynas iš kairės yra įregistravęs savo žemės sklypo Nr.69 kadastrinius matavimus, tačiau byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis iš esmės nukrypo nuo generalinio sodų plano ir savo žemės sklypo ribas perkėlė į atsakovei tenkančio žemės sklypo dalį. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad SB“Statyba“ generalinis planas yra nuginčytas ir juo negalima vadovautis nustatant žemės sklypų plotus ir ribas dėl aiškaus sklypų vietos neatitikimo. Todėl kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų turi būti sprendžiamas vadovaujantis SB“Statyba“ generaliniu planu (LR Teritorijų planavimo įstatymo 9str. 2 ir 36d.). Ieškovas procesiniuose dokumentuose faktiškai pripažįsta, kad jis savo sklypą paslinko tariamu susitarimu su atsakove, tačiau tokio susitarimo byloje nėra. Be to, byloje neginčijamai yra nustatyta, kad ieškovo pateiktame kadastrinių matavimų plane akivaizdžiai padidėjo vienos kraštinės ilgis, lyginant su nurodytu generaliniame sodo plane ir pirminėje sklypo schemoje, pagal kurią žemės sklypas buvo išpirktas. Todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, kad ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovo pateiktą planą yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o priešieškinys dėl atsakovės pateikto plano ir jo kadastrinių matavimų įregistravimo be ieškovo sutikimo tenkintinas, nes šis planas iš esmės yra teisingas ir jo patvirtinimas faktiškai negali pažeisti ieškovo teisių. Šios aplinkybės nepaneigia ir apelianto nurodytas byloje esantis teismo tariamai tinkamai nevertintas planas (b.l. 23, t.1) ar kiti įrodymai.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas yra pasistatęs atraminę betoninę sieną, kuri faktiškai yra D. M. žemės sklype (b.l. 72-77, 146, 147 t.1). Tuo tarpu pagal LR Sodininkų bendrijos įstatymo 6str. 4d. 2p. atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora(gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimynu. Kadangi tokio susitarimo nėra, kolegija sprendžia, kad visa betoninė siena, esanti atsakovės D. M. žemės sklypo pusėje turi būti nugriauta, nes be suderinimo ji gali būti statoma savo žemės sklype ne mažesniu kaip 2 metrai atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos šiaurinėje pusėje (žr. LR aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymą Nr. D1-42 ir Statybos reglamentą 1.101.07:2002, 28p.).
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l. 191, 208, t.2).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 1-1059-727/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. V. 1000,0lt atsakovei O. D. M. advokato pagalbos, o taip pat 41,70Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.