- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-676-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02413-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB “Tomadas”
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-676-227/2018
Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02413-2018-4
2018 m. spalio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Tomadas” apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5265-452/2018 pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė, patikslinusi savo reiškiamą reikalavimą, prašė pakeisti 2016 m. gruodžio 2 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. 50-ST2-140 (toliau – sutartis) 2.2 punktą ir išdėstyti jį taip: „2.2. Paslaugų teikėjas turi teisę: 2.2.1. už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas arba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalies normą gauti atlygį už paslaugą iš administracine tvarka arba baudžiamąja tvarka baudžiamų asmenų; 2.2.2. už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, vykdomą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal BK normas (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos) gauti atlygį iš policijos įstaigos. Teisės gauti atlygį iš policijos įstaigos paslaugų teikėjas neturi, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugojama pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normą“. Prašo sutarties 4.4. ir 4.5 punktus pakeisti bei išdėstyti juos taip: „4.4. Už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas arba pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normą, už šias paslaugas paslaugų teikėjui turi susimokėti administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys (sutarties 1 priedo 1 variantas). 4.5. Už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, vykdomą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal BK normas (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos), už šias paslaugas moka paslaugų gavėjas (policijos įstaiga) (sutarties 1 priedo 2 variantas) per 30 (trisdešimt) dienų po sąskaitos faktūros pateikimo. Sąskaita faktūra pasibaigus mėnesiui, už kurį mokama. Paslaugų teikėjo pateikiamoje sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta per praėjusį suteiktų paslaugų rūšys, kiekiai ir kaina. Šiame papunktyje nustatytų prievolių paslaugų gavėjas ir paslaugų tiekėjas neturi, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normą“. Sutarties 1 priedo 1 ir 2 punktus pakeisti ir išdėstyti taip: „1. Priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas tais atvejais, kai už šias paslaugas turi susimokėti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys arba pagal BK 281 straipsnio 7 dalies normą baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys – lentelėje įvardintas kaip 1-as variantas. 2. Priverstinis transporto priemonių nuvežimas, saugojimas vykdomas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos) (už paslaugas moka paslaugų gavėjas) – lentelėje įvardintas kaip 2-as variantas (išskyrus 1 punkte nustatytą išimtį dėl BK 281 straipsnio 7 dalies normoje nustatytos veikos)“. Prašė aukščiau nurodytus sutarties pakeitimus taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. (t. y. BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatų įsigaliojimo dienos); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje esančius dokumentus ieškovės naudai.
2. Nurodė, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, sutarties nuostatų nesuderinus su teisės aktų kaita, kuri nebuvo numatyta viešojo pirkimo sąlygose, nenumatytai mažėja ieškovės pajamos vykdant sutartį, o tuo pačiu atsiranda papildomos išlaidos atsakovui. Iki 2017 m. sausio 1 d. transporto priemonės vairavimas esant bet kokio laipsnio girtumui buvo priskiriamas administraciniam teisės pažeidimui ir ne atsakovas, bet pažeidėjas (arba priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas/valdytojas) vadovaujantis sutarties 4.4 punkto nuostatomis, už suteiktas paslaugas privalėdavo atsiskaityti su ieškove sutarties 1 priedo 1 variante numatytais įkainiais (nuvežimo įkainis – 84,70 Eur, saugojimo vienos paros įkainis – 4,88 Eur). Pagal sutarties 4.5 punkto nuostatas, už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, vykdomą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytais ir (ar) saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, o taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimu transporto priemonės yra konfiskuojamos pagal BK normas (nuvežamos, perkeliamos, saugojamos), už šias paslaugas moka paslaugų gavėjas (policijos įstaiga) (sutarties 1 priedo 2 variantas) per 30 (trisdešimt) dienų po sąskaitos faktūros pateikimo. Sutarties 1 priedo 2 variante numatyti įkainiai: nuvežimo įkainis – 36,30 Eur, saugojimo vienos paros kainos įkainis – 0,28 Eur. Taigi, nuo 2017 m. sausio 1 d. kraujyje viršijus 1,5 promiles alkoholio, pažeidėjui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi iki įstatyminės bazės kaitos sudarytos sutarties 4.5 punkto nuostatos numatė, kad atsakovas ieškovei moka atvejais, kai yra saugomos ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtos transporto priemonės arba jos yra konfiskuojamos teismo sprendimu pagal BK normas (neišskiriant BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto neblaivumo virš 1,5 promilės alkoholio kraujyje, kas nebuvo ir negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo metu) sutarties 1 priedo 2 variante numatytais įkainiais, nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui atsakovui pagal įstatymą, bet ne pagal sutartį ir šalių suderintą valią teko prievolė mokėti už neblaivių (virš 1,5 promilės alkoholio kraujyje) asmenų vairuotų ir priverstinai sulaikytų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą. Naujoji BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija yra akivaizdi spraga, sukelianti nelygybę priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų viešojo pirkimo sutarčių šalių atžvilgiu, nes virš 1,5 promilės alkoholio kraujyje vairavusiam transporto priemonę asmeniui nekyla prievolė mokėti už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, kadangi už pažeidėją tai atlieka atsakovas, kai už vairavimą būnant neblaiviam iki 1,5 promilės alkoholio kraujyje už suteiktas paslaugas ieškovei vis dar tebemoka pažeidėjas arba transporto priemonės valdytojas/savininkas, atsakovas patiria papildomas nenumatytas išlaidas, o ieškovė neturi teisės remiantis sutarties nuostatomis reikalauti iš tokių asmenų atlyginimo už priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Sutarties pakeitimas ieškinyje nurodyta apimtimi nesukeltų jokių papildomų finansinių įsipareigojimų atsakovui, atstatytų šalių interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą ta apimtimi, dėl kurios šalys susitarė sutarties sudarymo metu. Ieškovei atsakovas sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 31 d. už priverstinai sulaikytų transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo, įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais vėliau konfiskuotų BK 281 straipsnio 7 dalies pagrindu, paslaugas yra sumokėjęs iš viso 3736,87 Eur. Ši suma yra atsakovo išlaidos, kurių sutarties sudarymo metu jis nebuvo numatęs. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos būtų buvusios suderintos su pasikeitusiu įstatyminiu reglamentavimu, transporto priemonių savininkai/valdytojai ieškovei būtų sumokėję 29 223,92 Eur (kaip sutarties sudarymo metu nustatė sutarties 4.4 punktas bei 1 priedo 1 variante numatyti įkainiai). Taigi, šiuo atveju ieškovės negautos pajamos sudaro 25 487,05 Eur. Ieškovei atsakovas sutarties vykdymo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 23 d. už priverstinai BK 281 straipsnio 7 dalies pagrindu sulaikytų transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas yra sumokėjęs iš viso 4936,64 Eur. Ši suma yra atsakovo išlaidos, kurių sutarties sudarymo metu jis nebuvo numatęs. Tuo atveju, jei sutarties nuostatos būtų buvusios suderintos su pasikeitusiu įstatyminiu reglamentavimu, transporto priemonių savininkai/valdytojai ieškovei būtų sumokėję 36 483,92 Eur (kaip sutarties sudarymo metu nustatė sutarties 4.4 punktas bei 1 priedo 1 variante numatyti įkainiai). Taigi, šiuo atveju ieškovės negautos pajamos sudaro 31 547,28 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Tomadas“ laimėjus konkursą, ji ir atsakovas 2016 m. gruodžio 2 d. sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį. Sutarties galiojimo terminas – treji metai nuo sudarymo. Šalys išskyrė du paslaugų variantus, kuriuos numatė 1 sutarties priede: priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas tais atvejais, kai už šias paslaugas turi mokėti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys; priverstinis transporto priemonių nuvežimas, saugojimas kitais atvejais (tarp jų – ir kai saugomos ikiteisminio tyrimo metu paimtos, teismo sprendimu konfiskuotos transporto priemonės), kuomet už paslaugas moka paslaugų gavėjas, t. y. atsakovas. Šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad pirmuoju variantu nuvežimo įkainis – 84,70 Eur ir 4,84 Eur už vieną saugojimo parą, antruoju variantu nuvežimo įkainis – 36,30 Eur ir 0,28 Eur už vieną saugojimo parą. 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui (BK 281 straipsnį papildžius 7 dalimi), ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pakeisti sutarties sąlygas, tačiau atsakovė sąlygas keisti atsisakė.
5. Nustatė, kad šalių sudarytos sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taip pat šalys susitarė, kad tais atvejais, kai sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir sutarties sudarymo metu, šalys gali keisti tik neesmines sutarties sąlygas. Teismas pažymėjo, kad po 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus VŠĮ įstatymo nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas sutarties sąlygų pakeitimams nereikalingas, o pirkimo sutarties pakeitimo atvejai yra sureglamentuoti VPĮ 89 straipsnyje, jie apima aplinkybes, kai sutarties pakeitimo galimybė buvo aiškiai įtvirtinta pačioje sutartyje; atsirado būtinybė iš to paties tiekėjo įsigyti papildomų paslaugų; kai pakeitimas būtinas dėl perkančiosios organizacijos nenumatytų atsiradusių naujų aplinkybių; kai pakeičiama sutarties šalis; arba kai pakeitimas nėra esminis.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo pakeisti sutarties 2.2, 4.4, 4.5 punktus bei sutarties 1 priedo 1,2 punktus, t. y. ieškovė siekia taip pakeisti šalių sudarytą sutartį, kad už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, saugojimą mokėtų ne tik administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, bet ir baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys, nes tokie asmenys, 2017 m. sausio 1 d. BK 281 straipsnį papildžius 7 dalimi, už transporto priemonės nuvežimą, saugojimą nebemoka, kadangi yra baudžiami ne administracine tvarka, bet traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pripažino, kad keičiant sutartį pagal ieškovės reikalavimus, būtų keičiama ne tik atsiskaitymo už paslaugas tvarka, bet ir sutarties kaina (sutarties 4 punktas), kuri yra viena iš pagrindinių ir esminių sutarties sąlygų. Nurodė, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, yra kvalifikuota viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, kuri, būdama apdairi bei atsakinga, privalo suvokti, kad pakeitus viešojo pirkimo sutarties kainą didėjimo linkme, sudaryta viešojo pirkimo sutartis turi būti nutraukiama ir vykdomos naujos viešojo pirkimo procedūros. Šalys sutarties 4.2 punkte susitarė, kad sutarties 1 priede nustatyti įkainiai sutarties vykdymo laikotarpiu negali būti keičiami, išskyrus šios sutarties 4.3 punkte nustatytą atvejį, t. y. jei sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia pridėtinės vertės mokestis, kuris keičiamas nebuvo. Nors po 2017 m. sausio 1 d., pakeitus teisinį reglamentavimą, galimai ieškovė gavo mažiau pajamų (b. l. 47-60), teismas sprendė, kad sutarties kaina gali būti keičiama tik anksčiau nurodytu sutartyje numatytu atveju, o nagrinėjamas atvejis nepatenka į VPĮ 89 straipsnio apimtį. Sprendė, kad sutarties sąlygų keitimas prieštarautų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio reikalavimams, sutarčių šalių laisvės principams (CK 6.156 straipsnis), Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturi teisės atstovauti atsakovo interesų, todėl ieškinys gali būti grindžiamas tik tais argumentais, kurie patvirtina ieškovės, kaip sutarties šalies, interesų pažeidimą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tomadas“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai.
8. Nurodo, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, o atsakovui vengiant raštu įforminti jo paties parengtą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, apeliantė yra priversta prašyti pakeisti sutartį. Toks pakeitimas nekeistų nei sutarties kainos, nei atskirų sudedamųjų dalių, atsakovui neatsirastų jokių papildomų piniginių prievolių, Sutarties nuostatos būtų atstatomos į pradinę padėtį, dėl kurių šalys susitarė sudarydamos sutartį (t.y, jog už neblaivių asmenų vairuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą visais atvejais moka transporto priemonės savininkas ir (arba) valdytojas/pažeidėjas). Po sutarties sudarymo pasikeitė įstatyminis reglamentavimas, atsakovas pradėjo netinkamai vykdyti sutartį pagal esmę, prisiimdamas sutartyje nenumatytą pareigą mokėti už neblaivių - virš 1,5 promilių alkoholio kiekio kraujyje asmenų vairuotų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą. Pagal Sutarties 4.4 p. nuostatas iki 2017-01-01 transporto priemonės vairavimas esant bet kokio laipsnio girtumui buvo priskiriamas administraciniam teisės pažeidimui ir šiuo atveju ne atsakovas, bet pažeidėjas (arba priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas/valdytojas) už suteiktas paslaugas privalėdavo atsiskaityti su ieškove Sutarties 1 priedo 1 variante numatytais įkainiais. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo BK 281 straipsnio redakcija, kuri papildyta - 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę subjektui, vairavusiam kelių transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio. Todėl kraujyje viršijus daugiau negu 1,5 promilių alkoholio pažeidėjui nuo 2017-01-01 kyla jau baudžiamoji atsakomybė. ir atsakovui pagal įstatymą, bet ne sutarties esmę ir ginčo šalių suderintą valią šią sutartį pasirašant, nenumatytai pagal 4.5 punktą teko prievolė mokėti už neblaivių - virš 1,5 promilių alkoholio kraujyje - asmenų vairuotų ir priverstinai sulaikytų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą. Šiuo metu ieškovė nebeturi teisės reikalauti iš baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų už suteiktas paslaugas sumokėti didesniais įkainiais, dėl ko apeliantė negauna pajamų.
9. Nurodo, kad sutarties pakeitimai nebūtų esminiai. Nepagrįsti teismo teiginiai, jog keičiant sutartį būtų keičiama ne tik atsiskaitymo už paslaugas tvarka, bet ir sutarties kaina, kadangi transporto priemones vairavę asmenys (tame tarpe - virš 1,5 promilių alkoholio kraujyje) po sutarties pakeitimo ir toliau mokėtų ieškovei tokia pačia tvarka ir įkainiais, kokie buvo numatyti teiktame pasiūlyme bei kurie yra aiškiai nurodyti pačioje sutartyje. Sutarties kaina, kaip tokia, kaip ir atskiri paslaugų įkainiai, po sutarties keitimo išlieka stabilūs. Po sutarties pakeitimo už neblaivių asmenų vairuotų transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą (tame tarpe — virš 1,5 promilių alkoholio kraujyje) ir toliau prievolė atsiskaityti su ieškove liktų transporto priemonės savininkui arba valdytojui/pažeidėjui atitinkama tvarka ir įkainiais, buvusiais sutarties sudarymo metu — 2016-12-01. Apeliantė neprašo padidinti nei sutarties kainos, nei atskirų paslaugų įkainių, po sutarties pakeitimo už paslaugas (nediferencijuojant vairuotojų pagal promilių kiekį) ir toliau mokėtų transporto priemonės savininkai arba valdytojai/pažeidėjai atitinkama tvarka ir įkainiais, buvusiais sutarties sudarymo metu. Dabartinė situacija, kai nuo 2017-01-01 ieškovei jau moka atsakovė, tačiau ženkliai mažesniu įkainiu, laikytina faktiniu esminiu sutarties sąlygų pakeitimu, kuriam įvykti valios nepareiškė sutarties šalys, ieškovė siekia atstatyti sutartį į pradinę padėtį, buvusią sutarties sudarymo metu. Ieškovė teikė pasiūlymą tikėdamasi gauti apmokėjimą didesniais įkainiais iš vairuotojų, siūlė atsakovei patrauklų paslaugų įkainį, tikėdamasi kompensuoti paslaugos kaštus kitomis paslaugomis. Dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo teikiant vieną ir tą pačią paslaugą vienai sutarties šaliai - atsakovui - atsirado papildoma nenumatyta piniginė prievolė, kai tuo tarpu kita ieškovė dėl to netenka planuotų pajamų. Viešasis pirkimas, kurio pagrindu sudaryta sutartis, buvo paskelbtas 2016-03-24, kai BK 281 straipsnio pakeitimo įstatymas buvo priimtas tik 2016-03-25. Akivaizdu, jog įstatyminės bazės kaitos pokyčių, lemsiančių papildomų išlaidų atsiradimą atsakovas, skelbdamas viešąjį pirkimą neįsivertino ir negalėjo įsivertinti, atsakovo atstovė teisme nurodė, kad pakeitimų nelaikytų esminiais, o tik minimaliais, atsakovas buvo parengęs analogiškus pakeitimus savo susitarime, kurį vėliau pats atsisakė pasirašyti.
10. Nurodo, kad sutarties sąlygų keitimas niekaip negali pažeisti pamatinių viešųjų pirkimų principų (kadangi nesiekiama atlikti jokių esminių pakeitimų), tokiems pakeitimams taip pat nėra reikalingas ir Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. VPĮ 8 straipsnio nuostatos, sutarties 5.3 p, konkurso sąlygų 66 p. numato atvejus, kada gali būti keičiamas sutartis. Faktinės aplinkybės nuo 2017-01-01 yra pasikeitusios bei atsiradusios jau po sutarties sudarymo. Sutarties vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo sutarties šalys pasiūlymo pateikimo ar sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, nebuvo prisiėmusios tų aplinkybių atsiradimo rizikos, o tų aplinkybių sutarties šalys negali kontroliuoti. Šias nuostatas iš esmės atkartoja ir CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatos. Sutarties korekcijos nurodyta apimtimi nėra kvalifikuotinos esminiu sutarties pakeitimu, juolab - kai įstatyminis reglamentavimas pasikeitė jau sutarties vykdymo laikotarpiu. Sutarties korekcijos nekvalifikuotinos esminiu sutarties pakeitimu ir dėl to, jog (i) pakeitimu nenustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei ieškovės, asmens pasiūlymą; (ii) nėra išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; (iii) nėra keičiamas sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta sutartis. Juolab, tiek sutarties 5.3 p. nuostatos, tiek ir formuojama teismų praktika suteikia teisę sutarties šalims atlikti tarpusavyje suderintus neesminius sutarties pakeitimus be apsunkinimų, o pakeitus neesmines ir abiem pusėms naudingas sutarties sąlygas būtų atstatyta sutarties šalių interesų pusiausvyra.
11. Iš esmės teismui teisingai nustačius faktinį sutarties pakeitimą nesant šalių valios keisti subjektą, nuo 2017-01-01 privalantį mokėti už paslaugas, teismas ieškinį nepagrįstai atmetė. Apeliantas nesupranta, kokiu būdu sutarties pasikeitimas prieštarauja teismo nurodomoms CK 6.223 straipsnio nuostatoms, kai nesuderinta įstatyminio reglamentavimo kaita faktiškai pakeitė sutartį nesant šalių valios, o teismo sprendimu, kaip tai nustato CK 6.223 straipsnio 2 dalies nuostatos, siekiama atstatyti sutartį į tokią padėtį, kokia buvo sutarties pasirašymo metu. Siekiamas sutarties pakeitimas apima konkretų momentą — neblaivių — virš 1.5 promilių alkoholio kraujyje asmenų vairuotų transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, už kurį nuo 2017-01-01 naujoji BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija numato nebe administracinę, tačiau baudžiamąją atsakomybę. Nurodo, kad kitų apskričių VPK analogiškų sutarčių vykdymo atveju jau yra sudarę sutarčių pakeitimus.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad su sprendimu sutinka, savo poziciją yra išdėstęs atsilipime į ieškinį, bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
15. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar galima pakeisti 2016 m. gruodžio 2 d. priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties sąlygas esant pasikeitusiam įstatyminiam reglamentavimui, taip pat tuo atveju, kai sutartis sudaryta ieškovei laimėjus viešą konkursą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja visų nustatytų faktinių aplinkybių, su jomis sutinka ir pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
17. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad sudarius sutartį pakito įstatyminis reglamentavimas ir nuo 2017-01-01 už neblaivių asmenų, kurių kraujyje viršijamos 1,5 promilės alkoholio, vairuotų transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, prievolė atsiskaityti su ieškove atiteko atsakovei mažesniais įkainiais, o ne transporto priemonės savininkui arba valdytojui/pažeidėjui atitinkama tvarka ir didesniais įkainiais. Byloje nustatyta, kad ieškovė galimai dėl pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo gavo mažesnes pajamas.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarties kaina gali būti keičiama tik sutartyje numatytu atveju, o nagrinėjamas atvejis nepatenka į VPĮ 89 straipsnio apimtį, sutarties sąlygų keitimas prieštarautų CK 6.223 straipsnio reikalavimams, sutarčių šalių laisvės principams (CK 6.156 straipsnis), Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad prašomi pakeitimai nekeistų sutarties kainos, atsakovui neatsirastų jokių papildomų piniginių prievolių, priešingai, atsakovui nekiltų pareiga mokėti už baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, tačiau ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas dėl toliau nurodomų priežasčių.
19. Šalių sudarytos sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po 2017 m. liepos 1 d. pasikeitus VŠĮ įstatymo nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas sutarties sąlygų pakeitimams nereikalingas, o pirkimo sutarties pakeitimo atvejai yra sureglamentuoti VPĮ 89 straipsnyje. Šis VPĮ 89 straipsnis nustato viešojo pirkimo sutarties keitimo tvarką sutarties galiojimo laikotarpiu, neatliekant naujos pirkimo procedūros. Ieškovas teigia, jog prašomas sutarties sąlygų pakeitimas galimas ir tam nereikalinga nauja pirkimo procedūra, nes egzistuoja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punkte numatytos aplinkybės. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nurodo, jog viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė - 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Pati apeliantė nurodo, kad įstatymas dėl BK 281 straipsnio pakeitimo nuo 2017-01-01 buvo priimtas sekančią dieną po viešo konkurso paskelbimo.
20. Minėta, viešas konkursas buvo paskelbtas 2016-03-24. Tuo metu BK 281 straipsnis jau buvo papildytas nauja 7 dalimi, nustatančia, kad „Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ tik jo įsigaliojimas nukeltas 2016-04-01(2015 -06-25 LR BK 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-18717 ir 9 dalys). Taigi, konkurso paskelbimo metu (2016-03-24) visiems buvo aiški BK 281 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo pradžia - 2016-04-01, kurios įsigaliojimas sekančią dieną po konkurso paskelbimo dar kartą buvo nukeltas 2017-01-01(2016-03-25 įstatymas Nr.XII-2277).
21. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, teikdama savo pasiūlymą, turėjo visas galimybes įvertinti būsimus įstatyminio reglamentavimo pokyčius, kaip jie įtakos sutarties vykdymą nuo 2017-01-01. Šiuo atveju teisės norminių aktų pasikeitimas negali būti laikomas aplinkybe, kurios ieškovė negalėjo numatyti ir neįvertinti teikdama savo pasiūlymą, spręsdama, ar jai naudinga dalyvauti paskelbtame konkurse. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl sąlygų išaiškinimo, šalys sudarė sutartį žinodamos įstatyminį reglamentavimą ir jo pradžią/įsigaliojimą. ). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į VPĮ 89 straipsnio apimtį, nes perkančioji organizacija ir tiekėjas galėjo numatyti būsimus pokyčius po pasikeitusio įstatyminio reglamentavimo. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, iš esmės pakeičiančios sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dar iki sutarties sudarymo šalims buvo žinoma, kad nuo 2017-01-01 pasikeis įstatyminis reglamentavimas, todėl ieškovė veikė savo rizika tokiomis sąlygomis teikdama pasiūlymą bei sudarydama sutartį.
22. Taip pat šalys susitarė, kad tais atvejais, kai sutarties sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir sutarties sudarymo metu, šalys gali keisti tik neesmines sutarties sąlygas. VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, jog viešojo pirkimo sutartis gali būti keičiama ir tuo atveju, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis. Pirkimo sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal VPĮ 89 str. 1 d. 5 p., kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties apimtis; 4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, pakeičia naujas tiekėjas. Konkurso sąlygų 66 punktas, Sutarties 5.3 punktas numatė, kad tais atvejais, kai pirkimo sutarties sąlygą keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir (ar) pirkimo sutarties sudarymo metu, pirkimo sutarties šalys gali keisti tik neesmines pirkimo sutarties sąlygas.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prašomi pakeitimai taip pat negalėtų būti laikomi neesminiais. Pati apeliantė nurodo, ji teikdama pasiūlymą dalyje dėl įkainio nustatymo už paslaugas tuomet, kai už šias paslaugas privalo mokėti atsakovas, siūlė perkančiajai organizacijai patrauklų paslaugos įkainį, tikėdamasis kitus paslaugos kaštus kompensuoti paslaugomis, už kurias pagal tuometinį įstatyminį reglamentavimą prievolė atsiskaityti su ieškove kiltų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo tarpu kiti tiekėjai, galimai susipažinę su įstatymo dėl BK normų pakeitimo nuostatomis, būsimus pasikeitimus vertino ir sprendė, kad negalės paslaugos įkainio atsakovui kompensuoti ir galimai nepateikė patrauklesnio pasiūlymo dėl įkainių dydžių. Pažymėtina, kad pasiūlymai buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (Konkurso sąlygų 50 p.), todėl būtent siūlomi įkainių dydžiai turėjo įtakos laimėjusio pasiūlymo nustatymui bei konkurso baigčiai. Todėl manytina, kad ieškovės inicijuojami pakeitimai yra esminiai, nes jais būtų nustatomos naujos sąlygos, kurias įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų (VPĮ 89 str. 4 d.).
24. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, nes jie neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas. Todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.